O kas bus, jei Lietuva tikrai sukiš 2,5 proc. BVP į kariuomenę?

Jei atsiras daugiau auksinių šaukštų, atsiras ir daugiau valgytojų.

"Maždaug pusė Vakarų Europos gynybos išlaidų skiriama atlyginimams ir pensijoms, o ne sugebėjimui kariauti."

 Mes Lietuvoje irgi užsiauginsime dar vieną storą riebių parazitų sluoksnį, tik daug greičiau. 

NATO ir Kinija

"Ką tik buvo pirmasis NATO susitikimas, kurio metu NATO valstybių vadovai, kaip tiesioginį iššūkį, nurodė kylančios Kinijos grėsmę. Kinija yra statybininkė. Pirmą kartą Kinijos jūrų laivynas pastebimas Viduržemio jūros, Juodosios ir Šiaurės jūros keliuose. Kinija tiesia povandeninį šviesolaidinį kabelį, tai reiškia, kad daugiau NATO šalių bendraus, naudodami Kinijos infrastruktūrą. Tos platformos atvers kelią dirbtinio intelekto taikymui ir kvantiniam skaičiavimui - tai yra dvi sritys, kuriose Kinija daug investuoja, dažnai bendradarbiaudama su Europos universitetais.

Tačiau kelti neatidėliotinus klausimus skatina agresyvūs Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ pasiūlymai statyti 5G - „Penktosios kartos“ - ryšio perjungimo sistemas NATO šalyse, nuo Italijos iki Vokietijos, iki Didžiosios Britanijos. Šių metų pradžioje valstybės sekretorius Mike'as Pompeo perspėjo Europos tautas, kad, jei jos pirks iš „Huawei“, JAV gali nutraukti galimybę naudotis JAV surinkta žvalgybos informacija. Reakcija į Vašingtono ultimatumą buvo tokia aštri, kad ponas Pompeo jį sušvelnino. Dabar kelios Europos šalys tvirtina, kad gali „suvaldyti“ Kinijos buvimą savo ryšių tinkluose, siekdamos išvengti tokio ryškaus Kinijos pykčio, kad Pekinas reaguotų, mažindamas importą iš Europos.

Tačiau NATO viduje pareigūnai stengiasi suprasti, kas nutiktų, jei NATO kasdieniai ryšiai vyktų per Kinijos komutavimo sistemas ir ląstelių-bokštų tinklus - pažeidžiamumas, kurį Kinija galėtų išnaudoti konflikte."

Kasininkų gal nereiks, vairuotojų gal nereiks, teisininkų gal nereiks, žurnalistų nereiks

"„Dabar ateina nauja banga – kuri yra iš principo kitokia, nes mašinos  pradeda turėti dirbtinį intelektą, panašu, kad jis gali greitai tapti geresnis nei natūralus intelektas dėl skaičiavimo pajėgumų. Verslininkai, kurie yra mikro šaunūs, bet makro idiotai, stengiasi darbą keisti tuo, kas yra pigiau, kas mažiau streikuoja, mažiau jiems suka galvas. Bet jie nelabai pagalvoja apie kitą aspektą, iš ko tai bus nupirkta, tai, kas bus tų mašinų pagaminta“, – kalbėjo ekonomistas R. Kuodis.

„Mąstyti dviem pusrutuliais mažai kam duota. Verslo elitui darbo užmokestis yra tik kaštai, jie retai susimąsto, kad tai gali būti ir paklausos šaltinis. Ir kad didinant darbo užmokestį galima turėti didesnius pelnus, retam iš verslo daeina – mato tik vieną žingsnį į priekį“, – kritikos negailėjo ekonomistas.

Jis teigė, kad dabartinės „globotikos revoliucijos“ didžiausi iššūkiai – robotizacija ir globalizacija. Šiame kontekste R. Kuodis kėlė klausimą, ar vėl bus žmonėms „prigalvojama“ darbų, kurie iš esmės didelės naudos neduoda.

„Ką daryti? Ar žmonija sugalvos vėl kažkokių naujų darbų, kurie leis panaudoti save, ar ne, čia smarkiai diskutuotinas klausimas, nes mes visus darbus jau esame sugalvoję. (…) Kasininkų gal nereiks, vairuotojų gal nereiks, teisininkų gal nereiks, žurnalistų nereiks – kompiuteriai parašo puikiausias žinutes apie tai. Žmonija iki šiol užpildė tas kaitos nišas šlamštiniais darbais – „bullshit jobs“. Telemarketingo specialistai, spameriai, politechnologai, kad jau esame čia, Seime, ir kiti žmonės, kurių nauda visuomenei yra smarkiai abejotina, kaštų ir naudos analizės nepraeina“, – sakė jis."

Švaistome Lietuvos talentus

"Valstybės kontrolė 2017 m. atlikdama auditą nustatė, kad 34 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, naudojasi korepetitorių paslaugomis. Deja, vargingų šeimų vaikams tokios galimybės yra neprieinamos. Tai lemia liūdnus tolimesnius gyvenimo pasiekimus ir skurdo persidavimą kitoms šeimos kartoms. "

Mokate niekingai mažai (tik žemės riešutėlius), gaunate kenkėjišką darbą (tik kvailą beždžionėlę)

„Lietuvoje stipriai neprimokama Lietuvos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovams, – konstatuoja Rytis Ambrazevičius, „Baltic Institute of Corporate Governance“ direktorius. – Tačiau verta prisiminti, kad, kaip byloja angliška patarlė, jei moki riešutėliais, tai ir gauni beždžionėlę (You pay peanuts, you get monkey).”

Gaila, kad taip darbdaviai Lietuvoje moka visiems, ne tik šitiems vadovams.

Kodėl danų statybininkai ruošiasi užmušti lietuvius statybininkus?

Nes lietuviai statybininkai yra durni.  Dirba už grašius, kai Lietuvos statybos bendrovės juos išnuomuoja danams. Iš gauto socialinio dempingo būdu nelegalaus pelno tunka Lietuvos verslininkai ir sumoka kyšius danams, kad tie tylėtų. O kai uodega įstringa, verčia bėda danų verslininkams.

"Vienos iš lietuvius Danijoje statybų versle įdarbinančių įmonių vadovė sakė, kad lietuviai uždirba tris kartus mažiau nei danai. Dar mažiau mokama ukrainiečiams. Jų atlyginimai nuo vietinių danų gali skirtis net iki penkių kartų. „Kuo darbininkai kalti ar kuo lietuviškos įmonės kaltos, jeigu patys danai samdo už tokius pinigus. Tada reikėtų bausti danų įmonę, kuri samdo tuos darbuotojus ir moka daug mažiau pinigų nei eiliniams danams“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo įdarbinimo įmonės vadovė.

Lietuvos statybininkų profesinės sąjungos pirmininkas Ričardas Garuolis sakė, kad užsienyje dirbantys lietuviai išnaudojami, nors jie turėtų gauti ne mažesnius atlyginimus nei vietos gyventojai. „Blogiausia, kad darbuotojai yra išnuomojami ir jiems nesumokama tiek, kiek reikia. Ir nesumokama, kiek turi būti pagal įstatymus, dar neapskaičiuojami viršvalandžiai. Čia geras pavyzdys, kaip lietuviškas darbo santykių modelis persikelia į Vakarų šalis“, – sakė R.Garuolis. Lietuvos ambasados Danijoje skaičiavimu, Danijoje statybos verslu gali užsiimti keli šimtai įmonių iš Lietuvos. Jos statybose gali būti įdarbinusios tūkstančius tautiečių."

Dar stebimės, kad Jungtinė Karalystė veržiasi išeiti iš tokios durnių Europos Sąjungos.

Iš ko padaryti jaunimo mėgstami mėsainių pakaitalai?

"Šiuos mėsainių pakaitalus gaminančios kompanijos "Neįmanomas maistas" ir „Už mėsos ribų“ sako, kad jų mėsainių statybiniai blokai yra augalai. Mėsainių pakaitalas „Už mėsainio ribų“ turi apie 18 ingredientų, įskaitant išgrynintą žirnių baltymą, kokosų ir rapsų aliejų, ryžių baltymus, bulvių krakmolą ir burokėlių sulčių ekstraktą dažymui. „Už mėsos ribų“ sako, kad nenaudoja jokių genetiškai modifikuotų ar dirbtinai pagamintų ingredientų.

„Neįmanomas mėsainis“ yra pagamintas iš panašių pagrindinių ingredientų, tačiau baltymus gauna daugiausia iš sojos ir bulvių. Be to, jis naudoja geležies turintį junginį iš sojos, vadinamą hemas, kad sustiprintų mėsainio mėsos skonį. Abiejuose produktuose kaip rišiklis naudojama metilceliuliozė, augalinis darinys, dažniausiai naudojamas padažuose ir leduose.


Palyginti su jautienos kepsniais, kompanijų "Neįmanomas maistas" ir „Už mėsos ribų“ mėsainiai turi panašų kiekį baltymų ir kalorijų, turi mažiau sočiųjų riebalų ir neturi cholesterolio. Jie taip pat turi pluošto; tikroji mėsa jo neturi. Tačiau, palyginti su tikra jautiena, dviejuose augaliniuose mėsainiuose yra žymiai daugiau natrio, juose yra apie 16 procentų rekomenduojamos dienos natrio vertės."