2021 m. sausio 18 d., pirmadienis
2021 m. sausio 17 d., sekmadienis
Lietuvoje gyvulininkystė neapsimoka
O kodėl? Įvedėme sankcijas mūsų pagrindinei rinkai - Rusijai. Atsilygindama Rusija nustojo pirkti mūsų gyvulininkystės produkciją. Todėl varome grūdus eksportui. Tik bėda, kai nelaikome gyvulių, tai neužtenka mėšlo laukams tręšti. Per penketą - šešetą metų tokie laukai praranda derlingąjį, tamsų, jų paviršinį, sluoksnį. Nesilaiko vanduo ir oras, derlingumas krenta.
Nieko baisaus, tręšime laukus skaitmeninėmis technologijomis. Kaip tai atrodys realiai, dar nežinome.
Darbo jėgos pigumas Lietuvoje - pliusai ir minusai
"„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad pernai išryškėjo nauja tendencija – Europos gamintojai nutarė trumpinti gamybos grandines ir perkelti gamybą iš Azijos į Europą, todėl tuo esą galėtų pasinaudoti ir Lietuva: „Per artimiausią penkmetį, kelerius metus, atsiras daug galimybių ES pakraščiuose esančiose valstybėse, kurios turi šiek tiek pigesnę darbo jėgą ir labai aukštą sukuriamos vertės ir darbo kainos santykį. Čia galėtų trumpėti tiekimo grandinės. Kai kurios įmonės, kurios gamina svarbius komponentus pramonėje – ar tai būtų vaistų, ar automobilių – juos galėtų pradėti gaminti nebe Kinijoje, pigiausiose valstybėse, bet bandyti tą kurti ES viduje."
O iš kitos pusės, dėl mažų atlyginimų gabiausias jaunimas masiškai emigruoja iš Lietuvos. Neturėdami pakankamai gabios darbo jėgos, galime nesvajoti apie dideles investicijas. Todėl reikia rinktis kompromisinį variantą. Atlyginimai turi būti pakankamai dideli, kad tas gabiausias jaunimas rimtai galvotų pasirinkti darbą Lietuvoje. Verslas turi rimtai konkuruoti dėl geros darbo jėgos, o ne pramušinėti privilegijas kyšiais, kaip Eligijaus Masiulio atveju.