Why do people work 100 hours a week at prestigious investment banks?

 "DealBook: As both a former bank analyst and someone who has observed culture at investment banks in depth over the last 20 years, what are your thoughts on long work hours?

Ms. Michel: None of this is new. This situation has been the same for decades since I started as an analyst at Goldman in 1996. Even though the banks are, of course, very sensitive to reputational issues, I don’t think that an analysts’ survey is going to change anything.

Why not?

When I talk to journalists and to bankers and so on, when they hear that people work 100 hours a week, they don’t ask, “Is that bad for your health?” They ask, “Is that bad for your performance?”
What’s interesting is that for the first four years, it isn’t. People are selected by banks based on their exceptional stamina. These people are extraordinary.

After four years, they get ill. Their hair falls out. They gain weight. But nothing bad happens to performance. After about year seven, something happens to performance that the banks really care about, mainly creativity decline. And at that time, bankers leave because their bodies are depleted.
But banks hire in cohorts and fresh blood is already pumping into the organization. From the perspective of the banks, the fact that people leave after seven years isn’t a problem. When you have a constant supply of top talent streaming into the company, the argument that people are scarce and we’ll lose the investment we made in hiring these people — that doesn’t apply.

What about from the perspective of the people?

It isn’t a problem either. I mean, it would be nice to have better working hours. But in the end, you signed up for these hours because you know that in the long run, this will benefit you, because you will assume leadership positions in other organizations.

When these sorts of companies enact work-life policies, why don’t they seem to stick?

Look at the reward structure. You have an OK base salary, but then the bonus is allocated based on how you’re stacking up at the end of the year against your peers. It’s like a tournament. It’s like a race. And all you know is that the people next to you, against whom you will be measured, are just as smart as you. They work just as hard. And so the only lever you have is try to outwork them. These reward structures perpetuate this work ethic."

Ar meritokratija gali rasti Dievą?

 "Taip, mokslas nuvertė kai kurias religines idėjas, kurios kadaise buvo užtikrintos. Tačiau mūsų tariamai „be stebuklų“ pasaulis išlieka toks pat pasaulis, kuris pirmiausia įkvėpė religinį įsitikinimą: stebuklingai sutvarkyta ir įstatymais pagrįsta sistema, kurianti sąmoningas būtybes, kurios paslaptingai gali atrakinti savo mintimis paslaptis, būtybes, demonstruojančias dieviškąsias galias miniatiūroje ir turinčias savybes su stipriu demonišku brūkšniu, ir kurių gyvenimą nuolat slegia sunkiai paaiškinami susitikimai ir transcendencijos intymumas. Atrodo, kad jei esi patekęs į tokį pasaulį ir nesi nuolat atviras religinėms galimybėms, tai toks elgesys yra labiau panašus į išankstinį nusistatymą, o ne į racionalumą. 

Antropologinis mano pasaulietinių kaimynų supratimas ypač nepavyksta, kai kalbama apie abejingumą, kuriuo kai kurie iš jų reaguoja į religines galimybes arba į jų pačių mistinius išgyvenimus. Kaip ir Pascaliui, svarstančiam jo statymą, kad tikėti Dievu yra racionalu, man visada atrodo, kad jei jūs pripažįstate, jog religiniai klausimai yra tikri, turėtumėte pripažinti, kad jie yra skubūs, arba kad, jei jaučiate antgamtinį teptuką, jūsų dvasinis smalsumas turėtų būti radikaliai sustiprintas “. 

 

Can the Meritocracy Find God?

"Yes, science has undercut some religious ideas once held with certainty. But our supposedly “disenchanted” world remains the kind of world that inspired religious belief in the first place: a miraculously ordered and lawbound system that generates conscious beings who can mysteriously unlock its secrets, who display godlike powers in miniature and also a strong demonic streak, and whose lives are constantly buffeted by hard-to-explain encounters and intimations of transcendence. To be dropped into such a world and not be persistently open to religious possibilities seems much more like prejudice than rationality.

And my anthropological understanding of my secular neighbors particularly fails when it comes to the indifference with which some of them respond to religious possibilities, or for that matter to mystical experiences they themselves have had.

Like Pascal contemplating his wager, it always seems to me that if you concede that religious questions are plausible you should concede that they are urgent, or that if you feel the supernatural brush you, your spiritual curiosity should be radically enhanced."

 

Už Bideno programos: didelis statymas ant vyriausybės darbo --- planas pakeičia Reagano laikų supratimą, kad privatus sektorius gali dirbti geriau

 "WASHINGTONAS - JAV Prezidentas Bidenas įsivaizduoja ilgalaikes federalines išlaidas, reikalaudamas didžiausios vyriausybės finansuojamos Amerikos ekonomikos dalies per pastaruosius dešimtmečius. Jis nori iš dalies sumokėti už tą programą apmokestindamas daugiausiai uždirbančius amerikiečius didžiausiais mokesčių tarifais, su kuriais jie susidūrė per daugelį metų. 

Bideno ekonominės komandos užmojai viršija tik jų dydį. Pagrindinis jų programos elementas - daugiamilijoninis pasiūlymas, kuris bus paskelbtas nuo trečiadienio, praėjus mažiau nei mėnesiui po 1, 9 trilijono dolerių stimulo - siekia suteikti Vašingtonui naują komercinį vaidmenį klausimuose, pradedant elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelėmis ir baigiant vaikų priežiūra ir didesnė atsakomybė, finansuojant mokymą, pajamas ir geriau apmokamus darbus. 

Administracija taip pat sukūrė pagrindą reglamentams, kuriais siekiama įgalinti profesines sąjungas, apriboti stambųjį verslą dominuoti jų rinkose ir paskatinti bankus daugiau skolinti mažumoms ir mažiau iškastinio kuro projektams. Tuo tarpu federalinė skola šiuo metu yra tokio lygio, kokio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo. 

Visa tai yra pagrindinis ekonominės politikos lūžis. Pagrinde yra įsitikinimas, kad vyriausybė gali būti pagrindinis augimo variklis. Tai bandymas iš naujo sukalibruoti prielaidas, kurios nuo devintojo dešimtmečio formavo abiejų šalių ekonominę politiką: kad viešasis sektorius iš esmės yra mažiau efektyvus nei privatus, o biurokratai paprastai turėtų atiduoti iniciatyvą rinkoms. Platus administracijos planas atspindi skaičiavimą, kad „rizika padaryti per mažai yra didesnė už riziką padaryti per daug“, - sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Brianas Deese'as. „Mes dėl to neatsiprašysime“, - sakė jis. „Vyriausybė turi būti galinga gėrio jėga amerikiečių gyvenime.“„ [1] 

Šios idėjos dar neatėjo į Lietuvą. Lietuvos vyriausybė nieko nedaro, kad pakeisti Lietuvos ūkio niūrų likimą po atlyginimų susivienodinimo Europos Sąjungoje.

 

1.Behind Biden's Program: A Big Bet on Government --- Plan reverses Reagan-era notion private sector can do a better job
Schlesinger, Jacob M; Restuccia, Andrew. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]31 Mar 2021: A.1.

Behind Biden's Program: A Big Bet on Government --- Plan reverses Reagan-era notion private sector can do a better job

WASHINGTON -- President Biden envisions long-term federal spending claiming its biggest share of the American economy in decades. He wants to pay for that program in part by charging the highest-earning Americans the biggest tax rates they've faced in years.

The Biden economic team's ambitions go beyond size to scope. The centerpiece of their program -- a multitrillion-dollar proposal to be rolled out starting Wednesday, less than a month after a $1.9 trillion stimulus -- seeks to give Washington a new commercial role in matters ranging from charging stations for electric vehicles to child care, and more responsibility for underwriting education, incomes and higher-paying jobs.

The administration has also laid the groundwork for regulations aimed at empowering labor unions, restricting big businesses from dominating their markets and prodding banks to lend more to minorities and less for fossil-fuel projects. All while federal debt is currently at a level not seen since World War II.

It all marks a major turning point for economic policy. The gamble underlying the agenda is a belief that government can be a primary driver for growth. It's an attempt to recalibrate assumptions that have shaped economic policy of both parties since the 1980s: that the public sector is inherently less efficient than the private, and bureaucrats should generally defer to markets.

The administration's sweeping plans reflect a calculation that "the risk of doing too little outweighs the risk of doing too much," said White House National Economic Council Director Brian Deese. "We're going to be unapologetic about that," he said. "Government must be a powerful force for good in the lives of Americans."" [1]

 These ideas have not yet come to Lithuania. The Lithuanian government is doing nothing to change the gloomy fate of the Lithuanian economy after the unification of wages in the European Union.

1.Behind Biden's Program: A Big Bet on Government --- Plan reverses Reagan-era notion private sector can do a better job
Schlesinger, Jacob M; Restuccia, Andrew. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]31 Mar 2021: A.1.

Why studying in Austria is worthwhile - and why not

 ""We" with the German passports are considered refugees here. German students at Austrian universities are often called "contributory refugees". Unlike in Germany, the Abitur or Matura tests' result in Austria does not count towards university admission. Instead, we have secured a place for ourselves through subject-specific tests. 

 The semester fees, which can quickly amount to several hundred euros in Germany, also amount in Austria to a nice 22 euros. Austria lured many of us with the American dream, which was translated into education: “Education for everyone” or “If you want, you can study anything”. 

But just as a dishwasher without connections simply cannot always become a millionaire, not everyone can educate themselves freely in Austria. Universities should become economically more efficient - that much is certain if you read the resolutions of the Austrian People's Party. The nationwide university law has been amended again and again for decades, and studies are becoming more and more bureaucratized. We are already studying according to a more or less fixed curriculum. Because falling out of this structure is sanctioned: Those who cannot take the exams are not allowed to take the following modules; Those who did not finish their bachelor's degree in seven semesters have to pay tuition fees of almost 400 euros afterwards. 

Most students can not only and primarily study. In Austria, before the corona pandemic, 65 percent of students were gainfully employed, on average they worked 20 hours a week. In Germany, too, around two thirds of students finance themselves through a part-time or main job." 

Kodėl verta studijuoti Austrijoje - ir kodėl ne

 ""Mes", turintys Vokietijos pasus, Austrijoje laikomi pabėgėliais. Austrijos universitetų vokiečiai studentai dažnai vadinami  "prisidedančiais pabėgėliais". Skirtingai, nei Vokietijoje, abitūros pažymiai Austrijoje neįskaičiuojami, stojant į universitetą, vietą universitete užsitikriname per dalykinius egzaminus. 

 Semestro mokesčiai, kurie Vokietijoje greitai gali siekti kelis šimtus eurų, taip pat Austrijoje siekia gražius 22 eurus. Austrija daugelį iš mūsų priviliojo amerikietiška svajone, kuri buvo orientuota į prieinamą švietimą: „Švietimas visiems“ arba „Jei norite, galite mokytis bet ko“. Bet kaip pažinčių neturintys indų plovėjai tampa ne visi milijonieriais, ne visi gali laisvai mokytis Austrijoje. 

Universitetai turėtų tapti ekonomiškai efektyvesni - tiek daug yra aišku, jei perskaitysite Austrijos liaudies partijos rezoliucijas. Nacionalinis universitetų įstatymas dešimtmečiais buvo keičiamas vėl ir vėl, o studijos tapo vis labiau biurokratizuojamos. Mes jau mokomės pagal daugiau ar mažiau fiksuotą mokymo programą. Nes iškritimas iš šios struktūros yra sankcionuotas: tiems, kurie negali išlaikyti egzaminų, neleidžiama laikyti šių modulių; tie, kurie neišlaikė bakalauro studijų per septynis semestrus, vėliau turi sumokėti beveik 400 eurų mokestį už mokslą. 

Dauguma studentų turi ne tik ir pirmiausia mokytis. Austrijoje iki koronos pandemijos 65 procentai studentų dirbo už pinigus, vidutiniškai jie dirbo 20 valandų per savaitę. Vokietijoje taip pat maždaug du trečdaliai studentų finansuoja save, dirbdami ne visą darbo dieną arba pagrindinį darbą."