Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. gegužės 11 d., antradienis

Investors Seek Next BioNTech --- Pioneering work on Covid-19 vaccine sparks new interest in German companies


 “BERLIN -- A small German company's success in coming up with the West's first Covid-19 vaccine is drawing attention from investors in a country where biotech has struggled to raise funding in recent years.
Mainz-based BioNTech SE partnered with U.S. pharmaceutical giant Pfizer Inc. to develop the first coronavirus vaccine approved in the U.S. and Europe last year. Domestic rival CureVac NV is hoping its own shot will get approved in Europe in the coming weeks.
Now, more German and international investors are looking to invest in the search for the next hidden gem in German biotech, venture capitalists, executives and analysts say.
In 2020, German biotech companies raised a record of 3.05 billion euros, equivalent to $3.7 billion, through venture capital, share offerings and convertible bonds, triple the amount for 2019, according to Ernst & Young. While half of that went into BioNTech and CureVac, companies working on non-Covid-19 related treatments also got important financing rounds.
"People in the industry used to say, 'If a company isn't based in Boston or California or in the U.S. generally, then it will be difficult to attract U.S. investors,'" said Claudia Ulbrich, founder and chief executive of Hanover-based Cardior Pharmaceuticals GmbH, which is developing RNA therapies against heart failure and seeking to raise 50 million euros to 60 million euros for a crucial clinical study. "That's changing," Dr. Ulbrich said.
Germany, once known as the world's pharmacy, was a leading source of medical innovation during the 19th and 20th centuries. Its scientists, for instance, discovered X-rays and invented aspirin. Yet Germany-based startups have struggled to attract funding in recent years, investors and executives said.
Much investment in the sector has concentrated on the U.S., where firms raised $100 billion last year, according to Ernst & Young. China's biotech sector, while still a fraction of the U.S., has also grown rapidly recently, as the government has prioritized the sector.
Luring investment in biotech is always difficult because of the heavy risks involved. Most experimental drugs fail testing. Adding to the difficulties that German biotech startups faced raising capital has been a dearth of tax and other government incentives encouraging the risky investments, said Alexander Nuyken, head of Ernst & Young's Life Sciences branch for Europe, Middle East, India and Africa.
For years, few Germans invested heavily in German biotech and their investments were met with skepticism, said Friedrich von Bohlen, who manages the biotech investments of SAP SE software company co-founder Dietmar Hopp. "It was like the joke of the town: How can these 'idiots' sink so much nice money into such 'idiotic' companies?" Mr. von Bohlen said.
Mr. Hopp holds just under 50% of CureVac directly and via his investment company Dievini Hopp Biotech Holding GmbH, Mr. von Bohlen said.
BioNTech had never brought a product to market before the pandemic and ended 2019 with a loss of 179 million euros. On Monday, the company reported a surge in first-quarter revenue to 2.05 billion euros from 27.7 million euros in the year-earlier quarter and raised its forecast for Covid-19 vaccine revenue to 12.4 billion euros from just under 10 billion euros after signing additional orders.
BioNTech shares have more than quadrupled in value since the World Health Organization declared a pandemic on March 11, 2020.
The success has heightened U.S. venture capitalists' interest in German startups, said Markus Enzelberger, a Switzerland-based partner at U.S. healthcare fund Versant Ventures. Last year, Versant teamed up with Boston-based RA Capital Management to lead a 66 million euro financing round for T-Knife GmbH, of Berlin, which is developing cell therapies to treat solid tumors.
Many wealthy Germans are also reassessing their previous aversion to German biotech firms, investment fund managers said.
"We're getting calls from family offices and other people saying they would like to invest with us in healthcare," said Thomas Strungmann, who with his twin brother, Andreas, is a founding investor and majority shareholder in BioNTech.
While German biotech executives and their investors hope the current enthusiasm will revive Germany's contributions to drug development, they warn hurdles remain.
One problem is that Germany still lacks a pool of experienced executives to lead companies to commercial success, RA Capital Managing Director Josh Resnick said.” [1]


1.    Bender, Ruth. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]11 May 2021: B.4.

2021 m. gegužės 10 d., pirmadienis

Kur žiūri anūkėlis? Japonai dirba su rusais. Netvarka

 „Japonijos vyriausybė svarsto toliau investuoti į alternatyvius prekybos kelius per Rusiją - įskaitant Transsibiro geležinkelį ir Šiaurės jūros kelią - po Sueco kanalo blokados kovo mėnesį, sekmadienį pranešė „Al Jazeera“. „Balandžio viduryje, po Sueco avarijos, Rusijos geležinkeliai paskelbė atidarantys atstovybę Tokijuje, kad būtų toliau skatinamas verslo vystymasis“, - pažymėjo „Al Jazeera“, turėdama omenyje dar besivystančius Rusijos planus sujungti savo Trans -Sibiro geležinkelį su Japoniją. 

 Japonams priklausantis konteinerių laivas „Ever Given“ kovo 23–29 dienomis užkirto kelią milijardams dolerių prekybos pro Sueco kanalą, kai jis buvo įstrigęs vandens kelyje, jungiančiame Raudonąją jūrą su Viduržemio jūra ir tarnaujančiame, kaip trumpiausia jūrų jungtis tarp Azijos ir Europos. Maždaug 12 procentų pasaulinės prekybos eina per Sueco kanalą. Laivas priklauso Japonijos piliečiui Shoei Kisenui Kaisha, jį pastatė Japonijos bendrovė „Imabari Shipbuilding“. 

 Glaudūs Japonijos ryšiai su Sueco kanalo blokavimu pastarąsias savaites privertė šalies vyriausybę persvarstyti alternatyvius prekybos kelius į Europą. Japonų galimybės - be pernelyg ilgo maršruto aplink Gerosios Vilties kyšulį Pietų Afrikoje - apima maršrutus per Rusiją per jos Transsibiro geležinkelį ir Šiaurės jūros kelią. 

Transsibiro geležinkelio linija yra ilgiausia pasaulyje ir šiuo metu jungia Vakarų Rusiją su Rusijos Tolimaisiais Rytais. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2017 m. rugsėjo mėn. sakė, kad Maskva svarsto planus susieti šį geležinkelį su Japonija, statant geležinkelio tiltą, jungiantį Rusijos žemyną su Rusijos Sachalino sala, esančia į šiaurę nuo Japonijos Hokaido salos“. 


Where is the grandson looking? The Japanese work with the Russians. What a mess...

 Japan Considering Russian Alternatives to Suez Canal After Blockage Fiasco
"Japan’s government is considering investing further in alternative trade routes through Russia — including the Trans-Siberian Railway and the Northern Sea Route — in the wake of the Suez Canal blockage in March, Al Jazeera reported Sunday.

“In mid-April, after the Suez accident, Russian Railways announced the opening of a representative office in Tokyo to further promote the development of the business,” Al Jazeera noted, referring to still-in-development plans by Russia to connect its Trans-Siberian Railway to Japan.

The Japanese-owned container ship Ever Given blocked billions of dollars in trade from passing through the Suez Canal from March 23-29 after it became wedged inside the waterway, which links the Red Sea to the Mediterranean Sea and serves as the shortest sea link between Asia and Europe. Roughly 12 percent of global trade passes through the Suez Canal. The vessel is owned by Japanese national Shoei Kisen Kaisha and was built by the Japanese company Imabari Shipbuilding.

Japan’s close ties to the Suez Canal blockage have forced the country’s government to reconsider alternative trade routes to Europe in recent weeks. Tokyo’s options — apart from a prohibitively long route around the Cape of Good Hope in South Africa — include routes through Russia via its Trans-Siberian Railway and Northern Sea Route. The Trans-Siberian Railway line is the longest in the world and currently connects Western Russia to the Russian Far East. Russian President Vladimir Putin in September 2017 said Moscow was considering plans to link the railway to Japan by building a rail bridge connecting the Russian mainland with the Russian island of Sakhalin, which lies just north of the Japanese island of Hokkaido."


https://www.breitbart.com/asia/2021/05/10/japan-considering-russian-alternatives-suez-canal-after-blockage-fiasco/

Wage equalization in the EU area is the only mechanism that will stop migration.

 This is not understood by our employers and their economists: 

  "3150 people emigrated from Lithuania in April, which is 2126 more than in the corresponding period in 2020 (1024), according to Statistics Lithuania. Commenting on this indicator, Luminor Bank economist Žygimantas Mauricas says that the shortage of workers in the country caused by such waves of emigration may become one of the main obstacles to economic recovery.  

According to the economist, due to the shortage of workers in Lithuania, the country may experience economic overheating. "The biggest risk is that we will enter a spiral of rising inflation and rising wage costs. There would be some such overheating of the economy, and it could happen faster than we predict. It could be already this year, especially when more of the activities open. ”

Algų susivienodinimas ES erdvėje yra vienintelis mechanizmas, kuris sustabdys migraciją.

To nesupranta mūsų darbdaviai ir jų ekonomistai:

 "Iš Lietuvos balandį emigravo 3150 žmonių – tai 2126 daugiau nei atitinkamą laikotarpį 2020-aisiais (1024), rodo Statistikos departamento duomenys. Komentuodamas šį rodiklį „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūkumas šalyje, kurį lemia tokios emigracijos bangos, gali tapti vienu iš pagrindinių ekonomikos atsigavimą stabdančių veiksnių.

Anot ekonomisto, pritrūkus darbuotojų Lietuvoje, šalis galimai patirs ekonomikos perkaitimą. „Didžiausia rizika yra, kad įsisuksime į augančios infliacijos ir augančio darbo užmokesčio kaštų spiralę. Įsivyrautų šioks toks ekonomikos perkaitimas, ir jis gali įvykti greičiau, negu mes prognozuojame. Jis gali būti jau šiemet, ypač kai atsivers didesnė dalis veiklų."



Ar tai kažkas, ką aš valgiau?

 „Nuostabu, kad medicinos universitetai JAV labai mažai dėmesio skiria mitybai. Pagal vieną tyrimą, tema gauna mažiau nei 1% laiko, kurį būsimi gydytojai, norintys išsimokyti, praleidžia per ketverius metus, nors maisto produktai ir gėrimai, kuriuos žmonės vartoja, yra Amerikoje didžiausias ligų šaltinis. Dėl žinių spragos gydytojai paprastai praleidžia galimybes patarti savo pacientams dėl mitybos ir sveikatos ryšio - taip blogi mitybos įpročiai ir toliau daro didelę žalą. Ši nesėkmė yra vienas iš daugelio kaltinimų, kuriuos gydytojas Robertas Lustigas iškėlė prieš Amerikos medicinos ir mitybos įstaigas. „Metabolical“ - plataus masto polemikoje, apimančioje maisto ir gėrimų kompanijų netinkamus veiksmus ir klaidingą informaciją, kuri, jo nuomone, prisideda prie sveikatos pakenkimo. 

Anksti knygos pradžioje daktaras Lustigas klausia: "Kodėl mūsų sveikatos būklė suprastėjo?" Vyriausiasis kaltininkas, jo manymu, yra maisto perdirbimo pokytis per pastaruosius 50 metų. Maisto įmonės turi gatavų produktų, iš kurių pašalinti sveiki elementai (vitaminai, mineralai, mikroelementai, skaidulos) ir pridėta nesveikų elementų (daugiausia cukraus ir druskos). 

Ši pertvarka, rašo jis, paskatino žemyn nukreiptą „sūkurį“. Jis prasidėjo lėtai, tačiau „įsibėgėjo“ ir „pribloškė mūsų medicinos išteklius“. Žinoma, minimalus maisto apdorojimas - pagalvokite apie vaisių užšaldymą ar daržovių virimą - yra esminis sveiko maisto ruošimo pagrindas. 

Tikrasis daktaro Lustigo skundas yra dėl „itin perdirbtų“ produktų, kurie sudaro 58% amerikiečių suvartojamų kalorijų. Tokių produktų - saldainių, krekerių, delikatesų mėsos, šaldytų picų, vaisių sulčių - vis dažniau randama ne tik prekybos centruose ir restoranuose, bet ir praktiškai visur: kino teatruose, technikos parduotuvėse, degalinėse, net sveikatingumo klubuose. 

Jie paprastai gaminami masiškai, turi ilgą galiojimo laiką ir pasižymi prasta maistine kokybe. Kaip prastą? Daktaras Lustigas apibūdina šiuos produktus kaip „nuodus“ daugiau nei dvi dešimtis kartų. 

Norėdamas patvirtinti teiginį, jis išsamiai aprašo, kaip dominuojančios tokio maisto savybės - turinčios daug cukraus, bet taip pat gausios nitratų ir rafinuotų angliavandenių - sukelia vėžį ir kitas lėtines ligas, tokias kaip diabetas ir širdies ligos. Maždaug 60% amerikiečių šiandien serga tokiomis ligomis (palyginti su 30% 1980 m.). 

Panašiai, nesveika mityba prisidėjo prie JAV gyvenimo trukmės sumažėjimo pastaraisiais metais. Tai, kad gydytojai nedaro daugiau, kad nukreiptų savo pacientus nuo tokių pavojų, yra tik dalis daktaro Lustigo išpuolio prieš medicinos profesiją. Jis mano, kad apskritai gydytojai yra „vietiniai“, dažniausiai perimdami savo patarimus iš kitų gydytojų ir taip pasiduodami bandos mąstymui. Jis nerimauja dėl to, kad per daug jų profesinio pasaulio elementų - tyrimų, klinikinių susitikimų, internetinių seminarų - yra apmokėta vaistų gamintojų ir kad mažai žinomam mitybos mokslui pakenkia tyrimai, kuriuos remia maisto kompanijos. 

Jis sako, kad gydytojai „neklauso“ savo pacientų ir nori pasiekti „greičiausią ir lengviausią gydymo būdą“, nesvarbu, ar jis veikia, ar ne, iš dalies dėl to, kad draudimo bendrovės apribojo pacientų apsilankymų trukmę. "Kalbėjimas apie gyvenimo būdo pokyčius reikalauja laiko, kurio mes neturime - nes taip mes buvome apmokyti ir kaip mums mokama". 

Gydytojas Lustigas pripažįsta savo trūkumus: „Pirmuosius dvidešimt metų, būdamas vaikų endokrinologas, praktikau mediciną (vaikų liaukų ir hormonų problemos) be realaus supratimo, kas iš tikrųjų buvo teisinga ar neteisinga, kai kalbėta apie ligą“. Tik pradėjęs tyrinėti jis atrado „tikrąjį kelią į priekį“. „Metabolinis“ yra nuostabiai atviras - o kartais ir keistas. Daktaras Lustigas sako, kad jo knyga yra „ir mano prieštaravimas tau, visuomenei, ir medicininis nepaklusnumas medicinos įstaigai“. Jis užsimena, kad tokią knygą galėtų parašyti tik pasitraukęs iš klinikinės praktikos - Kalifornijos universitete, San Franciske (kur jis yra profesorius emeritas), nes „nė vienas dramblio kaulo bokšto akademinis bastionas nenorėtų prisiimti už tai atsakomybės, nes tai yra medicinos erezija“, kurią rasite šiuose puslapiuose“. 

Jis mano, kad nutukimas per se yra „raudona silkė“, pažymėdamas, kad 80 proc. nutukimo atvejų kyla dėl to, kad kažkas yra „medžiagų apykaitos liga“. Nutukimas (kaip jis išsamiau teigė kitur) turėtų būti vertinamas kaip diabeto, hipertenzijos ir širdies ligų „žymeklis“. Jis taip pat atsisako naudoti kalorijas kaip pagrindinį maistinį matavimo vienetą. (Kūnas 100 kalorijų brokolių traktuoja kitaip, nei, tarkime, 100 kalorijų sviesto.) Ilgametė idėja, kad visos kalorijos yra vienodos, sako daktaras Lustigas, „mediciną grąžino mažiausiai penkiasdešimt metų atgal“. Maisto produktų etiketės ant supakuotų maisto produktų „dažniausiai nesvarbios - ką tikrai reikia žinoti, yra tai, kas padaryta su maistu, ir jokia etiketė jums to nepasako“. 

Kaip priversti žmones pakeisti valgymo ir gėrimo įpročius, yra didelis iššūkis. „Niekas nėra svarbesnio už mitybą, kad būtų užtikrintas teisingas ir optimalus kūno ir psichikos funkcionavimas“, - rašo dr. Lustigas ir jis siūlo valgyti tai, ką jis vadina „Tikru maistu“, kuriame yra mažai cukraus ir daug skaidulų. „Metabolical“ taip pat apima daugybę politikos idėjų, kai kurios iš jų yra paremtos tabako ir alkoholio taisyklėmis, pavyzdžiui, kainų, rinkodaros ir platinimo reguliavimo kontrolė. Jis siūlo apmokestinti tokius produktus, kaip limonadas ir soja, o pinigus naudoti, subsidijuojant vaisių ir daržovių vartojimą. Tačiau ekonominės ir logistinės kliūtys tokiam planui yra milžiniškos. Nereikia būtinai sutikti su siūlomais daktaro Lustigo išgydymais ar jo diagnozėmis, kad „Metabolika“ būtų žvalus skaitymas. Jis bent jau įtikinamai parodo, kad amerikiečių valgymo įpročiai pernelyg dažnai sukelia ligas ir kad tautos sveikatos gerinimas priklauso nuo to, ar medicinos profesija daugiausia dėmesio skiria ligų prevencijai, o ne vien jų gydymui “. [1]



1.    Rees, Matthew. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y] 10 May 2021: A.17.


Is It Something I Ate?


“Amazingly, medical schools in the United States focus very little on nutrition. The topic, according to one study, gets less than 1% of the classroom time that aspiring physicians are required to sit through over four years -- even though the foods and beverages people ingest are far and away, in America, the biggest drivers of disease.
Because of the knowledge gap, doctors routinely miss opportunities to counsel their patients on the connection between nutrition and health -- thus allowing bad eating habits to keep doing major damage. This failure is one of many indictments that Robert Lustig, a physician, brings against America's medical-nutritional establishment in "Metabolical," a wide-ranging polemic that covers the misdeedsof food and beverage companies and the misinformation that, in his view, contributes to the undermining of health.
Early on, Dr. Lustig asks: "Why has our health status declined?" The chief culprit, he believes, is a change in food processing over the past 50 years. Food companies have concocted products with the healthy elements removed (vitamins, minerals, micronutrients, fiber) and unhealthy elements added (mostly sugar and salt). This transformation, he writes, has fueled a downward "vortex." It started slowly but has "picked up speed" and "overwhelmed our medical resources."
Of course, some minimal processing of food -- think of freezing fruit or cooking vegetables -- is a staple of healthy meal preparation. Dr. Lustig's real complaint is with "ultra-processed" products, which account for 58% of Americans' calorie intake. Such products -- candy, crackers, deli meat, frozen pizzas, fruit juices -- are increasingly found not just in supermarkets and restaurants but virtually everywhere: movie theaters, hardware stores, gas stations, even health clubs. They're typically mass produced, have a long shelf life and offer low nutritional quality.
How low? Dr. Lustig characterizes these products as "poison" more than two dozen times. To validate the claim, he describes in detail how the dominant features of such foods -- high in sugar but also teeming with nitrates and refined carbohydrates -- lead to cancer and other chronic diseases like diabetes and heart disease. Roughly 60% of Americans are afflicted with such diseases today (up from 30% in 1980). Relatedly, unhealthy eating has contributed to the decline in U.S. life expectancy in recent years.
That doctors don't do more to steer their patients away from such hazards is only part of Dr. Lustig's attack on the medical profession. He believes that, on the whole, doctors are "parochial," taking their cues mostly from other doctors and thus succumbing to herd thinking. He worries that too many elements in their professional world -- research, clinical meetings, webinars -- are underwritten by Big Pharma and that the little nutrition science they know is compromised by studies that are sponsored by food companies. He says that doctors "don't listen" to their patients and prefer to reach for the "quickest and easiest form of treatment," whether it works or not, in part because insurance companies have limited the length of patient visits. "Talking about lifestyle changes takes time that we don't have -- because that's how we've been trained and how we get paid."
Dr. Lustig fesses up to his own shortcomings: "I practiced medicine for my first twenty years as a pediatric endocrinologist (glandular and hormone problems in children) without a real clue of what was truly right or wrong when it came to disease." It was only when he began doing his own research that he discovered "the true path forward."
"Metabolical" is strikingly candid -- and sometimes strident. (The title is a fusion of "metabolic" and "diabolical.") Dr. Lustig says that his book is "both my act of contrition to you, the public, and my act of medical disobedience to the medical establishment." He hints that he could write such a book only after retiring from clinical practice -- at the University of California, San Francisco (where he is an emeritus professor) -- because "no ivory tower academic bastion would want to take credit for the 'medical heresy' that you'll find sandwiched within these pages."
He sees the focus on obesity per se as a "red herring," noting that, in 80% of cases, obesity stems from someone being "metabolically ill." Obesity (as he has argued in more detail elsewhere) should be viewed as a "marker" for conditions like diabetes, hypertension and heart disease. He's also dismissive of using the calorie as the key nutritional unit of measure. (The body treats 100 calories of broccoli differently from, say, 100 calories of butter.) The longstanding idea that all calories are the same, says Dr. Lustig, "has set medicine back at least fifty years." And nutrition labels on packaged foods are "mostly irrelevant -- what you really need to know is what's been done to the food, and no label tells you that."
How to get people to change their eating and drinking habits is the big challenge. "Nothing is more important than nutrition for correct and optimal bodily and mental functioning," Dr. Lustig writes, and he advocates eating what he calls "Real Food" that is low in sugar and high in fiber. "Metabolical" also includes a range of policy ideas, some of them drawing from the tobacco and alcohol playbook, such as regulatory controls on pricing, marketing and distribution. He proposes taxing products such as soda and soy and using the money to subsidize the consumption of fruits and vegetables. But the economic and logistical obstacles to such a plan are enormous.
One doesn't need to agree with Dr. Lustig's proposed cures, or his diagnoses, to find "Metabolical" an invigorating read. At the very least, he persuasively shows that the eating habits of Americans are too often a trigger for disease and that improving the nation's health depends on the medical profession focusing on preventing disease -- not simply treating it.” [1]


1.    Rees, Matthew. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y] 10 May 2021: A.17.