Kodėl Lietuvoje nėra padoraus mokslo?

  "Maži mokslininkų atlyginimai, lėšų ir žmonių koncentracija stambiuose žymiausių Vakarų universitetų kompetencijų centruose bei Lietuvos mokslininkų nemylima biurokratija – pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuva atrodo liūdnai mokslinius tyrimus finansuojančiose Europos programose, sako europarlamentaras, mokslų daktaras ir buvęs VDU profesorius Liudas Mažylis.

„Gaila, bet Lietuva tarp vidurio ir rytų Europos valstybių užėmė paskutinę vietą, o Europos mastu lenkiame tiktai Maltą,“ – apie šalies rezultatus pasinaudojant „Horizonto 2020“ programos lėšomis sako L.Mažylis.

Daug gerų žodžių galima pasakyti apie Europos mokslą ir jį finansuojančias programas, sako L.Mažylis, tačiau valstybių dalyvavimas jose kol kas ne visai lygiavertis. Tai neišspręsta ir naujame „Europos Horizonte“. Be to, kad ir pati Lietuva nepakankamai investuoja į mokslinius tyrimus (dukart atsilieka nuo ES vidurkio), iš šios programos daugiausia laimės valstybės, kuriose veikia dideli kompetencijų centrai. Siekiama tarpvalstybiškumo, bet tai nėra lengvai įgyvendinama.

Su tuo sutinka ir europarlamentaras Andrius Kubilius, Europos liaudies frakcijos narys. Programa suteikia puikias galimybes mokslininkams, sako jis, tačiau kol kas veikia kaip „smegenų nutekėjimas“ iš Lietuvos. „Berods 90 ar 95 procentai „Horizonto“ lėšų grįžta į senąsias Europos valstybes, nes ten įsikūrę didieji kompetencijų centrai. Jie samdo mūsų mokslininkus, kurie ir uždirba, ir įgauna patirties, o mūsų valstybės ekonomikos transformacijai nauda labai sąlyginė,“ – svarsto A.Kubilius.

Kita didžiulė Lietuvos mokslo problema ir menkai panaudojamų „Horizon 2020“ lėšų priežastis – maži mokslininkų atlyginimai. „Taip lėšų įsisaviname mažiau ir velkamės Europos uodegoje“, – konstatuoja L.Mažylis. Anot jo, problemą bandoma spręsti: praėjusioje Seimo kadencijoje numatyta iki 2025 m. pusantro karto padidinti mokslininkų atlyginimus, tad jei valdžios planai nepasikeis, padėtis turėtų pagerėti.

Dar viena kliūtis mokslininkams dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose ir programose – inercija ir nenoras įveikti biurokratines kliūtis. „Mokslininkams teikti paraiškas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimui yra paprasčiau, atskaitomybė lengvesnė, o tai dar vienas motyvas laikytis pasyviai europinių programų atžvilgiu“, – sako L.Mažylis.

Su tuo sutinka ir LMT Tarptautinių programų skyriaus vedėja Jūratė Devižienė. Anot jos, „Horizonto“ programa įgyvendinama konkurso pagrindu, konkurencija didžiulė, o senųjų ES šalių įdirbis ir patirtis pranašesni.

Itin mažą mokslo finansavimą Lietuvoje ji paaiškina ir politinės valios trūkumu. Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai nesiekia ES vidurkio. Dažnais metais jos nesudaro ir 1% BVP, įskaitant ir ES struktūrinių fondų lėšas.

„Politikai nesupranta mokslo kuriamos pridėtinės vertės ilguoju laikotarpiu, nori rezultato greitai ir dabar, kad galėtų pasigirti per kadenciją arba kad įdėtas euras iškart atsipirktų bent dvigubai“, – sako J.Devižienė. Anot jos, nors mokslas, ypač fundamentalusis, yra rizikinga investicija, tačiau ilguoju laikotarpiu ji visada atsiperka, kaip rodo daugelio išsivysčiusių šalių pavyzdžiai.

Dar viena atsilikimo priežastis, kurią mini LMT atstovė – mokslas pralaimi viešųjų ryšių varžybose. Mokslininkai neturi laiko arba ne visada supranta poreikį išaiškinti visuomenei ir politikams jų darbo naudą, dažniausiai neturi ir komunikacijos kompetencijų bei lėšų jai, todėl nepajėgia varžytis su kitais sektoriais, kurie šiuo požiūriu daug stipresni.

Europarlamentaras L.Mažylis sako ryškių pokyčių tarp mokslininkų nepastebintis: „Vis tiek jie labiau linkę orientuotis į LMT skelbiamus kvietimus – paprasčiau teikti paraišką Lietuvoje.“

Kita svarbi sritis, kuriai Lietuvoje trūksta dėmesio – mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Pagal „Europos horizonto“ programą 2021–2027 m. bus remiamos novatoriškos mažosios ir vidutinio dydžio įmonės bei tyrimų infrastruktūra. „Reikia suvienyti sektorius, kad verslas jaustų prasmę iš fundamentaliųjų mokslinių tyrimų – kurios valstybės tai padaro, tos ir pirmauja“, – tiki L.Mažylis. Anot jo, būtent dėl to į programą įtrauktas smulkusis ir vidutinis verslas.

„Mūsų valdžia turėtų tai suprasti – rinktis tas sritis, kuriose Lietuva gali turėti proveržį ar turi įdirbį, ir bandyti įtikinėti mokslininkus, kad vieno ir to paties cheminio junginio ar lazerio spindulio amžinas tyrimas nebūtinai yra labai svarbus. Galbūt reikia daugiau atsigręžti į verslą ir ekonominę naudą“, – siūlo europarlamentaras." 

Pernelyg sudėtingai jie aiškina padėtį. Realiai, papirkta Lietuvos valdžia (Eligijau Masiuli, kur Tu? Dar ne kalėjime?) aptarnauja primityvius gobšuolius Lietuvos privatizatorius, kurie patys nieko rimto nemoka ir mokslai jiems nebereikalingi. Todėl ir Lietuvos valdžiai mokslai nebereikalingi. Šie grobuonys išsiurbs paskutinius syvus iš Lietuvėlės, išveš viską į užsienį (Numa-Numavičiau, kur Tu? Jungtinėje Karalystėje?) ir paliks mus prie suskilusios geldos.

Ideas of Lithuanian industrial confederations and all kinds of carriers' associations

 Aušra Maldeikienė, Member of the European Parliament's Committee on Economic and Monetary Affairs and Substitute Member of the Committee on Budgets and economist:  

"Well, though, kill me, over the years, when I listen intently to the so-called social partners, I haven't heard them try to present their wishes and ideas at least through the prism of the common good. The languages of all those industrial confederations and carriers' associations is the same: lower taxes and increase support from the budget. At whose expense? So it is clear that at expense of those who work in the public sector - teachers, doctors, nurses, civil servants, officials, etc. "

Lietuvos pramonininkų konfederacijų ir visokių vežėjų asociacijų kalbos

 Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė bei Biudžeto komiteto pavaduojančia narė ir ekonomistė Aušra Maldeikienė:

"Na, nors užmuškite, per ilgus metus, kai įdėmiai klausau vadinamųjų socialinių partnerių, neteko girdėti, jog jie pasistengtų savo pageidavimus ir idėjas bent jau bandyti pateikti per bendrojo gėrio prizmę. Visų tų pramonininkų konfederacijų ir visokių vežėjų asociacijų kalbos vienodos: mažinkit mokesčius ir didinkit paramą iš biudžeto. Kieno sąskaita? Taigi aišku, tų, kurie dirba viešajame sektoriuje – mokytojų, gydytojų, slaugių, valstybės tarnautojų, pareigūnų ir t.t."

Lithuanian renovation of buildings is a deception of people and destruction of the quality of buildings, says the Minister

 "The Lithuanian Minister of the Environment stressed that the problem is the cheapest price criteria still prevailing in the construction sector." Basically, we should talk about an important aspect - we still buy renovation works on the cheapest price criteria and do not attract innovation, and competent professionals, which poisons the whole renovation campaign. We have to admit that if residents want the walls of the house not to get moldy after 5 years, we have to build with quality builders and materials. It is an illusion that we will have the best result at the cheapest price, so as the tenders are organized at the cheapest price, a shit on the stick is received, because there are no more high-quality and cheap builders in Lithuania," he emphasized." 

 If you can still stop the renovation project you are involved in - now is the time. It is worth waiting for Lithuania to leave the stage of the Republic of Thieves.

Lietuviška pastatų renovacija yra žmonių apgaudinėjimas ir pastatų kokybės naikinimas, sako ministras

 "Aplinkos ministras pabrėžė, kad problema yra statybų sektoriuje vis dar vyraujantis pigiausios kainos kriterijus. „Iš esmės reikėtų kalbėti apie svarbų aspektą – renovacijos darbus vis dar perkame pigiausios kainos kriterijumi ir nepritraukiame inovacijų, kompetentingų specialistų. Dažnai nutinka taip, kad ir virtinė bankrotų ištinka, o tai užnuodija visą kampaniją dėl renovacijos. Turime pripažinti, kad, jei gyventojai nori, kad namo sienos neapipelytų jau po 5 metų, turime statyti pasitelkdami kokybiškai dirbančius statybininkus ir medžiagas. Nereikia turėti iliuzijų, kad už pigiausią kainą mes turėsime geriausią rezultatą. O kadangi konkursai yra rengiami už pigiausią kainą, gaunasi šnypštukas, nes kokybiškai ir pigiai dirbančių statybininkų nebeliko Lietuvoje“, – akcentavo jis."

Jei dar galite sustabdyti renovacijos projektą, kuriame dalyvaujate - dabar pats laikas. Verta palaukti, kol Lietuva išeis iš vagių respublikos stadijos.

What is the profit for a Lithuanian businessman?

 It is money taken from the taxes we pay, squeezed out from the state. All over the world, profits are made by doing business so that revenue exceeds costs. It is not worth doing this way in Lithuania. 

"Linas Agro Group, which has 450 employees, is the third in Lithuania in terms of arable land - after removing subsidies, without such a significant amount of support, would be under pressure, A. Pranckevičius, Deputy General Manager of Linas Agro Group, admits. "It is clear that if significant amounts of support were lost, business would automatically be under significant financial pressure. And if that amount were to be lost, it would probably have to be both a reduction in activity and a reduction in jobs, and everything else. Everything here is not a plus", - calculates A. Pranckevičius. According to him, this would slow down investment in agriculture as a whole, as the largest investors are usually larger companies. Over the next 7 years, there are ambitious goals for the green course, which will require investment: "If you artificially deduct that profit, nothing is left for investing." 

A. Pranckevičius, a big Lithuanian businessman, is a beggar. It does not pay to work profitably, it is good to get fat and happy from our alms. Maybe it’s time to give way to others who know how to do a real business?

Kas yra pelnas Lietuvos verslininkui?

Tai iš mūsų sumokėtų mokesčių paimti, iš valstybės iškaulinti, pinigai. Visame pasaulyje pelnas gaunamas, taip darant verslą, kad pajamos viršija išlaidas. Lietuvoje taip daryti neapsimoka. 

"450 darbuotojų turinti „Linas Agro Group“ grupė yra trečia Lietuvoje pagal dirbamos žemės plotus – atimant subsidijas netekusi ženklios paramos sumos, patirtų spaudimą, pripažįsta „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas A. Pranckevičius.

„Aišku, kad jeigu būtų netenkamos ženklios paramos sumos, automatiškai verslas patirtų didelį finansnį spaudimą. Ir jei ta netenkama suma būtų didelė, tai turbūt reikėtų ir veiklą mažinti, ir darbo vietų mažinti, ir visa kita. Čia viskas yra ne pliusas“, – skaičiuoja A. Pranckevičius. Anot jo, tai pristabdytų investicijas visame žemės ūkyje, kadangi paprastai didžiausi investuotojai būtent ir yra stambesnės įmonės. Artimiausius 7 metus keliami ambicingi žaliojo kurso tikslai, kuriems įgyvendinti reikės investicijų: „Jei tą pelną dirbtinai atiminėji, tai iš ko tu investuosi“."

Stambus Lietuvos verslininkas A. Pranckevičius yra ubagas. Pelningai dirbti nemoka, hyvena iš mūsų išmaldos. Gal laikas užleisti vietą kitiems, kurie verslauti moka?