Ukraine Live Updates: Putin and Xi Pledge ‘No Limits’ to Russia-China Ties

"Meeting in Beijing in a choreographed show of solidarity, the Chinese leader backed Russia in its showdown with the West over Ukraine.

 In a joint statement, they opposed NATO expansion and accused the U.S. and the West of stoking instability.

BEIJING — President Xi Jinping of China on Friday offered firm support to President Vladimir V. Putin of Russia in the Kremlin’s showdown with the West over Ukraine, strengthening a relationship that presents a continuing challenge to the United States’ dominance on the world stage.

In a highly choreographed display of solidarity, the two leaders met in Beijing ahead of the opening ceremony of the Winter Olympics, the first meeting that Mr. Xi has held in person with a foreign counterpart in nearly two years.

It comes at a moment of escalating tensions between the West and Russia over Ukraine. Mr. Putin has amassed more than 100,000 troops to his neighbors north, south and east in what NATO allies view as a menacing prelude to an attack.

In a lengthy joint statement, China accused the United States of stoking protests in Hong Kong and encouraging independence in Taiwan, while Russia said the United States was playing a similarly destabilizing role in Ukraine.

“Russia and China stand against attempts by external forces to undermine security and stability in their common adjacent regions,” according to the 5,300-word joint statement released by the Kremlin. It said both nations “intend to counter interference by outside forces in the internal affairs of sovereign countries under any pretext, oppose color revolutions and will increase cooperation in the aforementioned areas.”

China has said that the world should not be divided into the kind of power blocs that defined the era when the Soviet Union and United States were the two dominant superpowers. And on Friday, China sided with Russia on one of its key security demands: an end to NATO expansion to the east and closer to Russia’s borders.

“The sides oppose further enlargement of NATO and call on the North Atlantic Alliance to abandon its ideologized Cold War approaches,” the statement said.

Although the intention behind the troop buildup remains uncertain, the Kremlin has accused the United States of exaggerating the threat of an invasion and of raising tensions by deploying its own troops to Eastern Europe. This week, Mr. Putin said the United States was trying to goad the Kremlin into action and complained that the West had ignored Russia’s demands for security guarantees.

In scenes initially shown on Russian state television, Mr. Putin greeted Mr. Xi on a red carpet at the government guesthouse in western Beijing, raising his hand in greeting. The Chinese leader responded, through a translator: “Hello! I’m very glad to see you.”

Mr. Putin told him that the Chinese-Russian relationship had “taken on a truly unprecedented character.” “It is an example of a dignified relationship that helps each of us develop while supporting each other’s development,” Mr. Putin said.

After their meeting, Mr. Putin attended the opening ceremony of the Winter Olympics, as the most prominent of nearly two dozen world leaders whose attendance has blunted the impact of a “diplomatic boycott” by President Biden and other leaders of democratic nations.

Despite extraordinary measures both men have taken during the coronavirus pandemic, neither leader wore a mask as they greeted each other.

In the days leading up to the meeting — the 38th between the two leaders — Beijing expressed support for Mr. Putin’s grievances and it joined Russia to try to block action on Ukraine at the United Nations Security Council.

Although not a party to the conflict, the Chinese government has viewed the showdown as a test of American influence and resolve that could distract Mr. Biden from his administration’s focus on China as the pre-eminent strategic rival of the 21st century.

Any new Chinese promises of economic and political support for Mr. Putin could undermine Mr. Biden’s strategy to ostracize the Russian leader for the military buildup. They could also signal a tectonic shift in the rivalry between the United States and China, with possible reverberations from Europe to the Pacific.

Mr. Xi and Mr. Putin on Friday signaled that their countries would work to establish closer ties on trade, diplomacy and security.

“Friendship between the two states has no limits,” the pair said in their joint statement."

Lithuanian Railways are already planning to let go 300 employees.

It will be worse. They will let go all 8 thousand. Why? Lithuanian Railways is a complex technical and social structure. Landsbergiai launched conflict with Belarus. "Lithuanian Railways" have lost the possibility to survive. When such a social structure begins to degenerate, it is getting out completely. When searching for compensation, let's ask Landsbergiai to court. Grandpa and musician Vytautas Landsbergis has to be charged with  nepotism - corruption, trying to get benefits from the state through the grandson. Younger - Gabrielius Landsbergis, who have already stolen millions of euros, has to be charged for the inability to cope with the minister's duties and the losses he brought us as a result. How is it here, after all, the old musician will die in prison? Musicians only in prisons and die. As the literary classic says musicians eat only honey.

 

"Lithuanian Railways" (LTG) group on February 1 after terminating the "Belaruskalij" fertilizer transit at loss of about 11 million tons of cargo per year by the end of this year plans to let go up to 300 different professionals.

 

Part of them may be offered vacant jobs in other group companies, reported LTG. "We have already shared information about the waiting changes," said Irena Jankutė-Ball said the LTG personnel director. The ENG indicates that the expected redundancies have been reported to the trade unions. LTG Representative Mantas Dubauskas BNS did not want to detail whether the company is planned to dismiss the most workers nor to confirm that the expected redundancies associated with the early February transit closure. "The planned changes are due to changed situation," - BNS said M. Dubauskas. The Lithuanian Railways Group contains LTG INFRA network managing the railway network, the passenger transport company LTG Link, the freight carrier LTG Cargo, Railway Construction Center (GTC) and other subsidiaries. The Group companies employ about 8 thousand workers."

 

„Lietuvos geležinkeliai“ jau planuoja atleisti 300 darbuotojų.

O bus dar blogiau. Atleisime visus 8 tūkstančius. Kodėl? „Lietuvos geležinkeliai“yra sudėtinga techninė ir socialinė struktūra. Dėl Landsbergių pradėto konflikto su Baltarusija „Lietuvos geležinkeliai“ neteko galimybės save išlaikyti. Kai tokia socialinė struktūra pradeda irti, tai išyra visa. Ieškodami kompensacijų, paduokime Landsbergius į teismą. Senelį ir muzikantą Vytautą Landsbergį apkaltinkime nepotizmu – korupcija, bandant gauti naudą iš valstybės per anūką. Jaunesnį – Gabrielių Landsbergį, jau pavogusį milijonus eurų, apkaltinkime nesugebėjimu susidoroti su ministro pareigomis ir atneštais mums nuostoliais. Kaip čia išeina, juk senas muzikantas numirs kalėjime? Muzikantai tik kalėjimuose ir miršta. Kaip sako literatūros klasikas, muzikantai tik medų ir valgo.

 

“„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei vasario 1-ąją nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą ir netekus apie 11 mln. tonų krovinių per metus, grupė iki šių metų pabaigos planuoja atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų.

 

Daliai jų gali būti pasiūlytos laisvos darbo vietos kitose grupės įmonėse, pranešė LTG. „Su darbuotojais jau pasidalijome informacija apie laukiančius pokyčius“, – pranešime teigė LTG personalo direktorė Irena Jankutė-Balkūnė. LTG nurodo, kad apie numatomus atleidimus pranešta ir įmonių profsąjungoms. LTG atstovas Mantas Dubauskas BNS nenorėjo detalizuoti, nei iš kurios bendrovės planuojama atleisti daugiausia darbuotojų, nei patvirtinti, kad numatomi atleidimai susiję su nuo vasario pradžios nutrauktu baltarusiškų trąšų tranzitu. „Planuojami pokyčiai yra dėl pasikeitusios situacijos“, – BNS sakė M. Dubauskas. „Lietuvos geležinkelių“ grupėje yra šalies geležinkelių tinklą valdanti „LTG Infra“, keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, krovinių vežėja „LTG Cargo“, Geležinkelio tiesimo centras (GTC) ir kitos antrinės bendrovės. Grupės įmonėse dirba apie 8 tūkst. darbuotojų."

 

Kalifornijos būsto problemos taisymas laisvosios rinkos metodu

   "Ar Kalifornijos būsto krizė tapo tokia sunki, kad valstija nori išbandyti laisvosios rinkos metodą? Tai rodo neseniai priimtas SB9, dar žinomas, kaip Kalifornijos būsto galimybių ir didesnio efektyvumo įstatymas.

 

    Naujasis įstatymas apverčia ilgai vyravusią prielaidą, kad elitas gali paskirstyti išteklius geriau, nei rinkos. 

 

Kalifornijoje šis įsitikinimas apie tariamai puikius elito sugebėjimus sukėlė zonų išplitimą, pernelyg didelius žemės naudojimo apribojimus, miestų augimo ribas, nesibaigiančias aplinkos poveikio apžvalgas ir tolesnį kaimyninių grupių ir vietos pareigūnų reguliavimą. Dėl to statyboms žemė buvo menkai prieinama ir brangi.

 

    Šis disfunkcinis režimas, vietiniu mastu žinomas, kaip „visiškai nieko nestatyti šalia niekieno namų“, neleido tūkstančiams mažų nekilnojamojo turto savininkų ir statybininkų papildyti būsto pasiūlą, vienu metu dirbant prie kelių vienetų. Tačiau ji apdovanojo daug pinigų turinčius statytojus didelėmis vyriausybės subsidijomis už kelis naujus įrenginius, pastatytus netoli kelių tranzito stotelių arba mažas pajamas gaunančiose apylinkėse. 

 

Jei būtų išsprendžiama vyriausybės pinigais, Kalifornijoje nebūtų antros pagal dydį būsto kainos po Havajų, didžiausios nuomos kainos ir trečio didžiausio benamystės lygio iš bet kurios valstijos.

 

    Esant nepatvirtintam status quo, įstatymų leidėjas nusprendė atkurti kai kurias privačios nuosavybės teises, kurias daugumai nuosavybės savininkų atėmė zonavimo apribojimai, ir pasikliauti privačiomis rinkomis. 

 

Nuo sausio 1 d. SB9 leidžia žemės savininkams statyti iki keturių būstų maždaug 80 % sklypų, šiuo metu zonuotų tik vienam vienetui. 

 

Tai leidžia padalinti sklypus – esamus namus su tam tikrais apribojimais paversti nuomojamais vienetais ir statyti naujus dvipusius namus. Manome, kad apie 2,5 milijono vienos šeimos individualių namų Kalifornijoje būtų galima paversti dvipusiais namais. Geriausiu atveju per 10 metų būtų pridėta daugiau, nei 500 000 vienetų ir naudos gautų esami nekilnojamojo turto savininkai ir smulkūs statybininkai, o ne dideli, su politikais susiję, privatūs vystytojai.

 

    SB9 sustiprina vis didėjantį sutarimą, kad būdas padaryti būstą prieinamesnį yra didinti pasiūlą, o ne palengvinti kreditą, didinti vyriausybės subsidijas ar mažinti palūkanų normas. Net keletas progresyvių ekspertų grupių ir miestų priėjo prie šio požiūrio.

 

    Kukli plataus masto zonavimo reforma yra labai veiksminga. Palisades parko rajonas, N.J., visada leido vidutiniškai didesnio tankio būstus, skirtingai, nei daugelyje kaimyninių bendruomenių. Per pastaruosius 40 metų Palisades parko gyventojų skaičius išaugo 50 %, pakeitus senesnius vienos šeimos namus dviejų šeimų namais – daugiausia dvibučiais –, o kaimyninių rajonų gyventojų skaičius išliko vienodas. Šiandien Palisades parko gyventojai naudojasi mažesniais mokesčiais ir gyvybingesne komercine zona, nei jų kaimynai.

 

    Netgi Kalifornijoje yra ženklų, kad privati ​​įmonė gali pakelti. Nuo 2018 iki 2020 m. namų savininkai pridėjo daugiau, nei 15 000 papildomų būstų, taip pat žinomų, kaip močiutės ar uošvės butai, o jų bus daugiau. Šio spartaus augimo katalizatorius buvo dešimtmečius trukusios įstatymų leidžiamosios valdžios pastangos įveikti vietines kliūtis, kurios prasidėjo devintajame dešimtmetyje.

 

    SB9 paraiškos jau teikiamos. Pirmasis buvo skirtas privačiam namui, pastatytam 1951 m. Palo Alto mieste, Kalifornijoje, kuris yra 1 aro sklype ir kurį Zillow vertina maždaug 4,5 mln. dolerių. Su keturiais naujai pastatytais energiją taupančiais blokais bendra sklypo vertė gali lengvai padvigubėti, dabar padalyta į keturis blokus. Miesto mokesčių bazė taip pat padvigubėtų – visa tai su minimaliomis naujos infrastruktūros išlaidomis, be subsidijų ir be miestų plėtimosi. Kas jums nepatinka?

 

    Tiesa, kad „ne mano kieme“ tipažai ar vietiniai pareigūnai vis tiek gali trukdyti SB9 efektyvumui. Nors įstatymų leidėjas bandė apriboti vietos pareigūnų diskrecines galias, jis nepanaikino visų vietos pasipriešinimo galimybių, palikdamas, pavyzdžiui, galimybę nustatyti sudėtingus projektavimo reikalavimus. Įperkamo būsto įgaliojimai arba nuomos kontrolė gali apriboti naujų pastatų skaičių, o tai trukdytų filtravimo procesui. Šis procesas remiasi naujų, brangesnių agregatų kūrimu, kuris atlaisvina senesnius, pigesnius, panašius į naudotų automobilių rinką.

 

    Platus SB9 pritaikymas gali leisti atkurti nuosavybės teises didžiausiu per visą mūsų gyvenimą lygiu. Daugelyje iš 4000 Kalifornijos jurisdikcijų galimybė įvertinti geriausios ir blogiausios praktikos poveikį vietos lygiu padės politikos formuotojams rasti sprendimus kitoms didelės kainos bendruomenėms visoje šalyje.

 

    Jei SB9 žlugs, Kalifornija gali būti pasmerkta demografinei ateičiai, kurioje valstiją sudarys nedidelė itin turtingųjų grupė, mažėjanti vidurinė klasė ir augantis segmentas, gyvenantis skurde arba šalia jo. Yra vilties, kad SB9 leis privačioms įmonėms išspręsti Kalifornijos būsto krizę. Politikos formuotojai turėtų suteikti visą paramą.“ [1]

1.  California's Free-Market Housing Fix
Pinto, Edward; Tobias, Peter. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Feb 2022: A.15.

California's Free-Market Housing Fix

"Has California's housing crisis gotten so bad that the state is willing to try a free-market approach? The recent passage of SB9, also known as the California Housing Opportunity and More Efficiency Act, suggests so.

The new law upends the long-held assumption that elites can allocate resources better than markets. In California, that belief produced zoning overreach, excessive land-use restrictions, urban growth boundaries, endless environmental reviews and further regulation by neighborhood groups and local officials. All that made buildable land scarce and expensive.

This dysfunctional regime, known locally as "build absolutely nothing anywhere near anyone," or Banana, has prevented thousands of small property owners and builders from adding to the housing supply by working on a few units at a time. But it has rewarded deep-pocketed developers with large government subsidies for few new units built near a handful of transit stops or in low-income neighborhoods. If government money were the fix, California wouldn't have the second-highest home prices after Hawaii, the highest rents and the third-highest rate of homelessness of any state.

With an untenable status quo, the Legislature decided to restore some private property rights taken away by zoning restrictions to most property owners and rely on private markets. Effective Jan. 1, SB9 allows landowners to build up to four housing units on about 80% of the lots currently zoned for only one unit. It allows lot splitting -- the conversion of current homes, with some limitations, into rentable units, and new construction of duplexes. We estimate that around 2.5 million single-family detached homes in California could be converted to duplexes. In a best-case scenario, more than 500,000 units would be added over 10 years with benefits accruing to existing property owners and small-scale builders, not large, politically connected private developers.

SB9 reinforces a growing consensus that the way to make housing more affordable is to increase supply, not to ease credit, increase government subsidies, or suppress interest rates. Even a few progressive think tanks and cities have come around to this view.

Modest zoning reform on a broad scale is highly effective. The borough of Palisades Park, N.J., always has allowed moderately higher density housing, unlike many neighboring communities. Over the past 40 years, Palisades Park has seen a 50% population increase by replacing older single-family homes with two-family homes -- mainly duplexes -- while neighboring boroughs' populations remained flat. Today, Palisades Park residents enjoy lower taxes and a more vibrant commercial area than their neighbors.

Even in California there are signs that private enterprise can take off. From 2018 to 2020 homeowners added more than 15,000 accessory dwelling units, also known as granny or mother-in-law flats, with more to come. The catalyst for this explosive growth was a decadeslong effort by the Legislature to overcome local obstacles that began in the 1980s.

SB9 applications are already being filed. The first was for a private home built in 1951 in Palo Alto, Calif., which sits on a 1-acre lot and is valued by Zillow at around $4.5 million. With four newly-built energy-efficient units, the lot's total value could double easily, now split over four units. The city's tax base would also double -- all with minimal new infrastructure expenditures, no subsidies and no urban sprawl. What's not to like?

It is true that not-in-my-backyard types or local officials still may hinder SB9's effectiveness. While the Legislature tried to limit the discretionary powers of local officials, it didn't remove all options for local opposition, leaving, for example, the ability to impose onerous design requirements. Affordable-housing mandates or rent controls could limit the number of new units built, which would interfere with the filtering process. This process relies on the building of new, more-expensive units, which frees up an older, less-expensive ones, similar to the used-car market.

SB9's broad applicability may allow for the largest restoration of property rights in our lifetime. In many of California's 4,000 jurisdictions, the chance to evaluate the effects of best and worst practices at the local level will help policy makers craft solutions for other high-priced communities around the country.

If SB9 fails, California may be doomed to a demographic future in which the state consists of a small group of the ultrarich, a shrinking middle class, and a growing segment living in or near poverty. There is hope that SB9 will allow private enterprise to address California's housing crisis. Policy makers should provide all the backing they can." [1]

1.  California's Free-Market Housing Fix
Pinto, Edward; Tobias, Peter. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Feb 2022: A.15.

 

Geriausias pasitobulinimas

    „Kaip būti tobulam

    Autorius Michael Schur

    („Simon & Schuster“, 289 puslapiai, 28,99 dolerio)

 

    Wittgensteinas kartą pasakė, kad „rimtas ir geras filosofinis veikalas gali būti parašytas tik iš juokelių“.

 

Tai buvo gana drąsus pareiškimas, ypač iš žmogaus, kurio filosofija buvo be juokų. Jei kas nors gali įrodyti, kad Wittgensteinas teisus, tai Michaelas Schuras, televizijos serialo „Geroji vieta“, kuris nagrinėjo tiesiog dykumų idėją nuolat stebinančiame pomirtiniame gyvenime, kūrėjas. Per keturis sezonus serialas išnaudojo mažai tikėtiną triuką – moralinę filosofiją paversti komedijos auksu.

 

    Dabar ponas Schuras distiliuoja tai, ko išmoko apie etiką, į „Kaip būti tobulam“ – tai malonus kitas žingsnis visiems, kurie žiūrėjo serialą, ir visiems, kurie nori sužinoti apie moralės filosofiją, vengdami įprasto sauso nuoširdumo.

 

    Struktūriškai knyga yra, kaip daugybė kitų etikos įvadų. Skyriuose pagrindinis dėmesys skiriamas pagrindinėms teorijoms, tokioms, kaip utilitarizmas, Kanto pareigos etika, Aristotelio dorybių etika ir Sartre'o egzistencializmas.

 

Tačiau tuo panašumas į įprastą vadovėlį ir baigiasi. Pasakojama ne švelnaus profesoriaus, o šiek tiek maniakiško baro pokštininko balsu, kuris iš tikrųjų yra juokingas ir tikrai džiaugiasi galėdamas pasidalinti savo aistra su visais, kurie klausys – ir su visais, kurie to neklausys.

 

    „Kaip būti tobulam“ puikiai aprėpia pagrindus. Sužinome apie būtinybę ugdyti mūsų charakterius ir apie pavojų, jei kitiems darytume tai, ko nenorėtume, kad mums darytų, arba užmerkti akis į neigiamas mūsų veiksmų pasekmes. Tačiau ji taip pat sugeba atkreipti dėmesį į pagrindines aptartų filosofijų problemas. Pavyzdžiui, utilitarizmas pasisako už stulbinamai paprastą principą, kad veiksmai yra teisingi tiek, kiek jie duoda naudos daugiausiai žmonių. Skamba neprieštaringai, tačiau, kaip pabrėžia ponas Schuras, kruopštus utilitaristas rizikuoja virsti „laimės siurbliu“, savotiška „baterija“, kuri maitina kitų žmonių laimę net savo sąskaita. P. Schur taip pat pastebi, kad būti geram, pirmiausia nereiškia turėti teisingą teoriją. Jis pažymi, kad šiuolaikinis moralės filosofas T.M. Scanlonas „tiki ne abstrakčiais samprotavimais, o būtinais mūsų santykiais su kitais žmonėmis“. Tiesiog pokalbis – o ne „kažkas filosofinio ar teorinio“ – kartą privertė poną Schurą ir jo žmoną suprasti, kad jie elgiasi blogai.

 

    Kažkas tikriausiai pasakė ponui Schurui, kad jei jis ketina parašyti tinkamą knygą apie etiką, joje turi būti išnašos. Jis nusprendė vadovautis šio įstatymo raide, o ne dvasia. Jo išnašos labiau panašios į papildomus vaizdo įrašus DVD, o ne į mokslines nuorodas. Turbūt neskamba juokingai, jei sakau, kad vienoje išnašoje prie sakinio „Įsivaizduojate, koks aš buvau populiarus vakarėliuose“ parašyta: „Nelabai“. Tačiau norint pokštą pamatyti, reikia pažvelgti į puslapio apačią, todėl tai veikia.

 

    P. Schuras nebijo skaitytojams pranešti, kad kartais jį taip pat gąsdina filosofija, kaip ir skaitytojus. Jis prisipažįsta, kad didžioji dalis filosofijos, kurią bandė perskaityti, jam sukėlė galvos skausmą ir jis pasidavė. Jam tris kartus nepavyko perskaityti P. Scanlono „Ką esame vieni kitiems skolingi“, bet yra patenkintas, kad jautėsi taip, tarsi „suprato esmę“. Wittgensteino „Tractatus Logico-Philosophicus“ jis apibūdina, kaip „septyniasdešimt penkių puslapių migreną“ ir pataria visiems, galvojantiems ją perskaityti: „Net nemėginkite“. Jis taip pat pakartoja įsivaizduojamą skaitytojų suglumimą ar nusivylimą tokiais įsiterpimais, kaip "Kas po velnių?" ir "Ar tai viskas? Baigėme?" Kartais švelnumo grasina būti per daug, bet kažkaip taip nėra.

 

    Šis savęs menkinimas apsaugo knygą nuo moralizavimo ar pasitenkinimo savimi, o tai visada yra rizika, kai išdrįsti rašyti apie tai, kaip turėtume gyventi. P. Schur pagrįstai praleidžia šiek tiek laiko, diskutuodamas, kaip tos pačios moralės normos negali būti taikomos visomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, Jeanas Valjeanas Viktoro Hugo filme „Vargdieniai“ negalėjo sau leisti būti aukštai nusiteikęs apie vagystę, kai tai buvo vienintelis būdas pamaitinti sesers šeimą.

 

    Iš to P. Schur daro išvadą, kad kuo aukštesnis mūsų socialinis ir ekonominis statusas, „tuo aukštesnis etinis standartas, kurio turėtume laikytis“. Galima suprasti, ką jis turi omenyje, bet atrodo, kad privilegijuoti žmonės gali gyventi etiškiau, nei kiti. Tačiau Jeanas Valjeanas nesilaiko žemesnio moralinio standarto. Jis tiesiog susiduria su didesniu etiniu iššūkiu, nei turtingi žmonės, kurie jaučia pareigą dalytis savo sėkme. Rizikuoti būti įkalintu, kad padėti jo beviltiškai šeimai, moraliai labiau pagirtina, nei bent kas, ką gali padaryti Billas Gatesas.

 

    Tai nedidelis trūkumas knygoje, kurios paantraštėje žadama pateikti „teisingą atsakymą į kiekvieną moralinį klausimą“. Hiperbolė skirta ne tik šiek tiek sumenkinti teiginį, bet ir labai jį sumenkinti. Pagrindinė knygos gija yra ta, kad Gero siekti yra tikrai sunku ir mums nuolat tai nepavyksta. Iš tikrųjų svarbu, kaip ponas Schuras sako šiek tiek sacharino atspalvio išvadoje, skirtoje jo mažiems vaikams, kad „mums turėtų rūpėti, ar darome ką nors gero, ar ne, ir tokiu būdu stengtis padaryti viską, ką galime“. Išvada yra ta, kad svarbu ne tai, kad mes įsimename ar priimame bet kurią iš jo išdėstytų moralės teorijų knygoje, bet tai, kad mūsų skaitymas yra nuoširdaus projekto tapti geresniais žmonėmis dalis.

 

    P. Schuras į pagalbą pasitelkė filosofijos profesorių Todd'ą May'ą, siekdamas užtikrinti, kad jo knyga nesukeltų aikčiojimų. Jei yra kokių nors klaidų, jis rašo: "kaltas Todas. Kaltinkite jį". Ponas May yra saugus.

 

Filosofijos prigimtis yra ta, kad bet kokia interpretacija, net pati paprasčiausia, yra atvira ginčytis.

 

Tačiau čia nėra ko kibti daugiau, nei bet kuriame akademiniame tekste. Dėl to „Kaip būti tobulam“ yra vienas iš labiausiai prieinamų filosofinės etikos įėjimo taškų – trumpai tariant, labai gera vieta pradėti.

    ---

    P. Baggini yra knygos „Didysis vadovas: ko Davidas Hume'as gali mus išmokyti būti žmogumi ir gyventi gerai“ autorius." [1]

1. The Ultimate Self-Improvement
Baggini, Julian. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Feb 2022: A.13.  

The Ultimate Self-Improvement

"How to Be Perfect

By Michael Schur

(Simon & Schuster, 289 pages, $28.99)

Wittgenstein once said that "a serious and good philosophical work could be written consisting entirely of jokes." That was quite a bold statement, especially from someone whose own philosophy was gag-free. If anyone is qualified to prove Wittgenstein right, it is Michael Schur, creator of "The Good Place," a television series that explored the idea of just deserts in a constantly surprising afterlife. Over four seasons, the show pulled off the unlikely trick of turning moral philosophy into comedy gold.

Now Mr. Schur distills what he has learned about ethics into "How to Be Perfect," an enjoyable next step for anyone who watched the series and for anyone else who wants to learn about moral philosophy while avoiding the usual dry earnestness.

Structurally the book is like countless other introductions to ethics. Chapters focus on major theories, such as utilitarianism, Kant's ethics of duty, Aristotle's virtue ethics and Sartre's existentialism. But that's where the resemblance to a conventional textbook ends. The narrative voice is not that of a gentle professor but of a slightly manic bar-room joker who is actually funny and genuinely excited to share his passion with anyone who will listen -- and anyone who won't.

"How to Be Perfect" does a good job of covering the basics. We learn about the need to build our characters and about the perils of doing unto others what we would not want done unto us or turning a blind eye to the negative consequences of our actions. But it also manages to put its finger on key problems with the philosophies discussed. For example, utilitarianism advocates the beguilingly simple principle that actions are right to the extent that they produce benefits to the greatest number. It sounds uncontroversial, but as Mr. Schur points out, a thoroughgoing utilitarian risks turning into a "happiness pump," a kind of "battery" that powers the happiness of other people even at the expense of his own. Mr. Schur observes as well that being good is not primarily about having the right theory. He notes that the contemporary moral philosopher T.M. Scanlon "puts his faith not in abstract reasoning, but in our necessary relationships with other people." It was simply by talking -- rather than "anything philosophical or theoretical" -- that once made Mr. Schur and his wife realize that they were behaving badly.

Someone must have told Mr. Schur that if he was going to write a proper book about ethics, it needed to have footnotes. He decided to follow the letter rather than the spirit of this law. His footnotes are more akin to the bonus clips on a DVD than scholarly references. It probably doesn't sound funny if I say that one footnote attached to the sentence "You can imagine how popular I was at parties" reads: "Not very." But there's something about having to look down to the bottom of the page to see it that makes it work.

Mr. Schur doesn't mind letting readers know that he is, at times, as intimidated by philosophy as they are. He admits that much of the philosophy he tried to read gave him a headache and he gave up. He thrice failed to get through Mr. Scanlon's "What We Owe to Each Other" but is content that he felt as if he had "got the gist." He describes Wittgenstein's "Tractatus Logico-Philosophicus" as a "seventy-five-page-long migraine" and advises anyone thinking of reading it: "Don't even try." He also echoes the imagined bafflement or frustration of readers with interjections like "What the hell?" and "Is that it? Are we done?" At times the levity threatens to be too much, but somehow it never is.

This self-deprecation saves the book from coming across as moralizing or self-satisfied, which is always a risk when you dare to write about how we should live. Mr. Schur rightly spends some time discussing how the same moral standards can't be applied in all circumstances. Jean Valjean in Victor Hugo's "Les Miserables," for example, couldn't afford to be high-minded about theft when it was the only way to feed his sister's family.

The conclusion Mr. Schur draws from this is that the higher our social and economic status, "the higher the ethical standard is to which we should adhere." One can see what he means, but it sounds as though privileged people are able to live more ethically than others. But Jean Valjean is not following a lower moral standard. He is simply facing a greater ethical challenge than wealthy people who feel a duty to share their good fortune. Risking imprisonment to help one's desperate family is arguably more morally praiseworthy than anything Bill Gates can do.

It's a minor flaw in a book that promises in its subtitle to provide "the correct answer to every moral question." The hyperbole is designed not merely to deflate the claim but to undermine it profoundly. A central thread of the book is that being good is really hard and that we fail at it all the time. What really matters, as Mr. Schur says in a slightly saccharin-tinged conclusion addressed to his young children, is that "we should care whether we're doing something good or not, and thus try to do the best things we can." The upshot is that what matters is not that we memorize or adopt any of the moral theories he outlines in the book but that our reading is part of a sincere project of becoming better people.

Mr. Schur enrolled the assistance of Todd May, a philosophy professor, to ensure that he didn't commit any howlers. If there are any mistakes, he writes, "it's Todd's fault. Blame him." Mr. May is safe. It is in the nature of philosophy that any interpretation, even the most basic, is open to dispute. But there is no more to quibble over here than there is in any academic text. That makes "How to Be Perfect" one of the most accessible entry points to philosophical ethics available -- in short, a very good place to start.

---

Mr. Baggini is the author of "The Great Guide: What David Hume Can Teach Us About Being Human and Living Well."" [1]

1. The Ultimate Self-Improvement
Baggini, Julian. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Feb 2022: A.13.