Rusija ir Iranas žada tvirtesnius ryšius --- Santykiai vystosi link ideologiškai pagrįsto antivakarietiško aljanso

„Rusija ir Irano saugumo vadovai trečiadienį pažadėjo gilinti abiejų šalių karinį bendradarbiavimą, toliau sutvirtindami ryšius, per kuriuos Teheranas tiekia bepiločius orlaivius, kad sustiprintų Maskvos karo pastangas Ukrainoje.

 

    Per susitikimą Teherane Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas ir jo kolega iš Irano Ali Shamkhani pareiškė, kad kartu kovos su Vakarų kišimusi į jų šalis ir plės ekonominius ryšius, siekdami išvengti sankcijų.

 

    P. Shamkhani ir P. Patruševas, kuris taip pat susitiko su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi, aptarė „būdus, kaip kovoti su Vakarų žvalgybos agentūrų bandymais kištis į abiejų šalių vidaus reikalus“, sakoma Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS pranešime.

 

    Iranas apkaltino Vakarų šalis, ypač JAV, organizuojant protesto judėjimą, kuris kelias savaites ragino nuversti Islamo Respubliką. Baltieji rūmai spalį pareiškė, kad Maskva gali patarti Teheranui, kaip numalšinti protestus, „remdamasi didele Rusijos patirtimi, malšinant atviras demonstracijas“.

 

    Santykiai tarp Irano ir Rusijos vystosi iš daugiausia sandoriais paremtos karinės partnerystės į labiau ideologiškai įsišaknijusį antivakarietišką aljansą, o plėtros ekspertai teigia, kad tai lemia tarptautinė Maskvos izoliacija po jos invazijos į Ukrainą ir diplomatinio Irano ir Vakarų santykiavimo žlugimo  derybose dėl 2015 metų branduolinio susitarimo atgaivinimo.

 

    „Rusų akyse Iranas išaugo“, – sakė Nicole Grajewski, Harvardo Kenedžio mokyklos Belferio centro Rusijos ir Irano santykių specialistė. „Rusija ir Iranas turi panašią siekiamybę pasaulėžiūrose. Jie nori valdžios perėjimo nuo Vakarų."

 

    Teherane M. Patruševas pakartojo įprastą Maskvos frazę, kad JAV dominavimo dienos eina į pabaigą. „Pasaulis išgyvena lūžio tašką“, – sakė jis, rašo Rusijos valstybinis dienraštis „Rossiyskaya Gazeta“. „Rusija ir Iranas šiandien yra priešakyje kovoje už daugiapolės pasaulio tvarkos sukūrimą“.

 

    P. Patruševo komentarai atkartojo ilgalaikes Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nuomones, praėjusią savaitę sakiusio, kad pasaulis įveda naują tvarką, pagal kurią Azija kils, o JAV smuks dėl vidaus problemų ir nesėkmių užsienio karuose.

 

    Iranas ir Sirija užmezgė karinį bendradarbiavimą Sirijoje, kur Teheranas rėmė prezidentą Basharą al-Assadą nuo pirmųjų karo dienų. Maskva prisijungė prie kovos 2015 m. ir padėjo pasukti karą B. Assado naudai.

 

    Kaip ir Artimuosiuose Rytuose, siekdamas paremti sąjungininkus, Iranas dislokuoja vietinius ginklus ir kelis Revoliucijos gvardijos patarėjus, kad padėtų Rusijai Ukrainoje.

 

    Pastarosiomis savaitėmis Rusija paleido daugiau, nei 300 Irano bepiločių orlaivių, nukreiptų į karinius dalinius, elektrines ir civilius pastatus Kijeve, pranešė Ukrainos pareigūnai. JAV teigia, kad Teheranas į Krymą dislokavo personalą, kad apmokytų rusų pilotus naudotis Irane pagamintais bepiločiais orlaiviais.

 

    Iranas šeštadienį pirmą kartą viešai pripažino, kad tiekė bepiločius orlaivius Rusijai, tačiau teigė, kad perdavimas įvyko, prieš Maskvai pradedant karinę operaciją Ukrainojr. JAV pareigūnai ginčija tą pretenziją. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad kariuomenė naudojo tik šalyje pagamintą įrangą. Europos Sąjunga praėjusį mėnesį sutiko įvesti sankcijas trims aukščiausiems Irano kariniams pareigūnams ir Irano dronų gamintojui." [1]

 

1. World News: Moscow, Iran Vow Stronger Ties --- The relationship is evolving toward an ideologically rooted anti-Western alliance
Sune Engel Rasmussen. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 Nov 2022: A.9.

Moscow, Iran Vow Stronger Ties --- The relationship is evolving toward an ideologically rooted anti-Western alliance

"Russia and Iran's security chiefs pledged Wednesday to deepen the military cooperation between the two countries, further cementing ties that have seen Tehran supply drones to bolster Moscow's war effort in Ukraine.

During a meeting in Tehran, Russian security council secretary Nikolai Patrushev and his Iranian counterpart Ali Shamkhani said they would jointly fight what they called Western interference in their countries, and expand economic ties in an effort to evade sanctions.

Mr. Shamkhani and Mr. Patrushev, who also met Iranian President Ebrahim Raisi, discussed "ways to combat attempts by Western intelligence agencies to interfere in the domestic affairs of the two countries," said a statement in the Russian state news agency TASS.

Iran has accused Western countries, particularly the U.S., of orchestrating a protest movement that for weeks has called for the ouster of the Islamic Republic. The White House in October said Moscow may be advising Tehran on how to suppress the protests, "drawing on Russia's extensive experience in suppressing open demonstrations."

The relationship between Iran and Russia is evolving from a mostly transactional, military partnership to a more ideologically rooted anti-Western alliance, a development experts say is driven by Moscow's international isolation following its invasion of Ukraine and the diplomatic breakdown between Iran and the West as talks to revive the 2015 nuclear deal have stalled.

"Iran has grown in stature in the eyes of Russians," said Nicole Grajewski, a postdoctoral fellow with expertise in Russian-Iranian relations at the Harvard Kennedy School's Belfer Center. "Russia and Iran have similar aspirational world views. They want a transition of power away from the West."

In Tehran, Mr. Patrushev repeated a common refrain from Moscow that the days of U.S. dominance are drawing to a close. "The world is going through a turning point," he said, according to Russian state daily Rossiyskaya Gazeta. "Russia and Iran today are at the forefront of the struggle for the establishment of a multipolar world order."

Mr. Patrushev's comments echoed long-held views by Iranian Supreme Leader Ali Khamenei, who last week said the world is entering a new order, in which Asia would rise and the U.S. would decline under domestic problems and failure in foreign wars.

Iran and Syria forged a military cooperation in Syria where Tehran supported President Bashar al-Assad from the early days of the war. Moscow joined the fray in 2015 and helped turn the war in Mr. Assad's favor.

As it did in the Middle East to support allies, Iran is deploying home-grown weapons and several Revolutionary Guard advisers to aid Russia in Ukraine.

In recent weeks, Russia has launched more than 300 Iranian drones targeting military units, power plants and civilian buildings in Kyiv, Ukrainian officials say. The U.S. says Tehran has deployed personnel to Crimea to train Russian pilots to use Iranian-made drones.

Iran acknowledged publicly Saturday for the first time that it has supplied drones to Russia, but said the transfer took place before Moscow started its military operation in Ukraine. U.S. officials dispute the claim. Kremlin spokesman Dmitry Peskov has said the army used only domestically produced equipment. The European Union last month agreed to impose sanctions on three top Iranian military officials and an Iranian drone maker." [1]

1. World News: Moscow, Iran Vow Stronger Ties --- The relationship is evolving toward an ideologically rooted anti-Western alliance
Sune Engel Rasmussen. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 Nov 2022: A.9.

 

Europa plečia didžiules valstybines struktūras

  „FRANKFURTAS – Europos atsakas į naujausią ekonomikos krizę: dar didesnė valstybė.

 

    Susidūrę su sparčiai augančia infliacija ir energetikos krize, kurią sukėlė neseniai paskelbtos sankcijos Rusijai, Europos politikai prideda šimtus tūkstančių darbo vietų viešajame sektoriuje, garantuoja paskolas verslui, subsidijuoja sąskaitas už energiją ir išlaidauja infrastruktūrai, gynybai ir pagrindinėms pramonės šakoms.

 

    Tikimasi, kad euro zonos vyriausybių išlaidos šiemet pasieks 51% regiono ekonomikos produkcijos, maždaug 4 procentiniais punktais daugiau, nei 2019 metais, pranešė Tarptautinis valiutos fondas. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje vyriausybės išlaidos, kaip ekonominės produkcijos dalis, yra didžiausios per pastaruosius dešimtmečius, neįskaitant 2020 ir 2021 metų pandemijos.

 

    JAV valstybės išlaidos 2020 m., pačiame pandemijos įkarštyje, išaugo iki 45 % bendrojo vidaus produkto, tačiau nuo to laiko sumažėjo iki 37 % BVP, artimo prieškriziniam lygiui.

 

    Valstybės įsikišimas yra viena iš priežasčių, kodėl Europos ekonomika šiais metais atsilaikė gana gerai. Euro zonos ekonomika per tris mėnesius iki rugsėjo augo 0,7% metiniu tempu, parodydama atsparumą istoriniams sukrėtimams, sukrėtusiems jos energijos rinkas. Net Vokietija, kurios energijos ištroškęs pramonės verslas yra ypač pažeidžiamas dėl pastaruoju metu šoktelėjusių dujų kainų, užfiksavo nedidelį augimą. Nors vyriausybės išlaidos stabdė augimą šiais metais JAV, jos palaikė augimą euro zonoje, rodo JPMorgan duomenys.

 

    Viena sritis, kurioje vyriausybės išlaidos buvo jaučiamos tiesiogiai, yra darbo rinka. Europos centrinio banko duomenimis, užimtumas viešajame sektoriuje visoje euro zonoje nuo 2019 metų išaugo 4 proc., palyginti su darbo vietų rinkos paslaugų srityje padaugėjimu 1 proc., o gamyboje – 1 proc.

 

    Kas ketvirtas euro zonos darbuotojas pernai buvo įdarbintas valstybėje.

 

    Ispanijoje per tris mėnesius iki rugsėjo mėnesio viešajame sektoriuje buvo sukurta apie 52 000 darbo vietų, daugiau nei dvigubai daugiau nei per tą laikotarpį naujų darbuotojų privačiame sektoriuje, pranešė nacionalinė statistikos agentūra.

 

    JAV darbo vietų vyriausybėje sumažėjo daugiau, nei 2% nuo 2020 m. pradžios, o privačiame sektoriuje darbo vietų skaičius išaugo 1%, rodo Darbo statistikos biuro duomenys.

 

    JAV „galioja priešinga logika [kad vyriausybė] per pandemiją išleido tiek pinigų, kad dabar turime sutaupyti“, – sakė Vašingtono ekspertų grupės Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis Jacobas Funkas Kirkegaardas.

 

    Pasak jo, po 2000-ųjų pabaigos finansinės krizės ir po jos kilusios euro zonos skolų krizės Europa taip pat susiveržė diržą, bet ne šį kartą, nors dėl augančių palūkanų normų ir rinkos suirutės vyriausybėms sunkiau didinti valstybės skolą.

 

    Šiuo metu Europos valstybės skatinamas švaistymas padeda atitolinti ir sušvelninti ekonomikos nuosmukį ir netgi gali padėti suvaldyti infliaciją trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ekonomistai nerimauja, kad toks požiūris kelia pavojų.

 

    Skirtingai, nei per finansų krizę, euro zonos krizę ir pandemiją, laisvai išleidžiančios vyriausybės susiduria su ECB, kuris, siekdamas atvėsinti infliaciją, didžiausiu visų laikų tempu padidino palūkanų normas. Spalio mėnesį euro zonos infliacijos lygis pakilo iki 10,7%, o tai yra naujas rekordas, o rugsėjį kainų augimas JAV sulėtėjo iki 8,2%.

 

    TVF praėjusį mėnesį paragino Europą sumažinti valstybės išlaidas, bei remti centrinius bankus kovojant su infliacija ir papildyti tuščius iždus. „Akivaizdu, kad yra galimybių teikti paramą pažeidžiamiems žmonėms mažesnėmis sąnaudomis“, – spaudos konferencijoje Vašingtone sakė TVF Europos departamento direktorius Alfredas Kammeris.

 

    Visoje Europoje vyriausybės atgaivino didelio masto paskolų garantijų programas, skirtas remti įmones, nukentėjusias nuo pastarųjų sankcijų Rusijai padarinių, rodo Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „Bruegel“ duomenys. Remiantis TVF rugpjūčio ataskaita, Italijoje trečdalis visų negrąžintų verslo paskolų pagal vertę yra remiama vyriausybės.

 

    Nors pandemijos metu tokia didelė parama verslui buvo prasminga, dabar atvejis ne toks aiškus, nes energijos tiekimo pokyčiai čia išliks, sakė Bruegelio ir Petersono instituto vyresnysis bendradarbis Nicolas Veron.

 

    Europos atsigavimas buvo lėtesnis, nei JAV, o investicijos buvo mažesnės. Remiantis TVF duomenimis, euro zonos ekonomika šiemet, greičiausiai, bus maždaug 4% didesnė nei 2019 metais, skaičiuojant doleriais, o JAV ekonomika yra apie 17%. „JPMorgan“ duomenimis, kapitalo investicijos euro zonoje pernai padidėjo apie 4%, o šiemet – 3%, o JAV investicijos į įrangą pernai išaugo 10%, o šiemet – 5%.

 

    Vis dėlto vyriausybės įsikišimas yra populiarus Europoje. Nuo Berlyno iki Paryžiaus iki Romos rinkėjai neseniai išrinko vyriausybes, kurios pažadėjo daugiau paramos. Per savo perrinkimo kampaniją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo per ateinančius penkerius metus sukurti 100% Prancūzijos tiekimo grandines elektromobiliams, vėjo jėgainėms jūroje ir saulės kolektoriams. 

 

Europos Sąjunga paprastai reikalauja, kad vyriausybės išlaikytų deficitą žemiau 3 % BVP. Tačiau ji sustabdė tas taisykles ketverius metus iš eilės bent iki kitų metų pabaigos, kad vyriausybės galėtų laisviau išleisti." [1]

1. World News: Europe Expands Big Government
Fairless, Tom. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 Nov 2022: A.10.

Europe Expands Big Government

 "FRANKFURT -- Europe's answer to its latest economic crisis: even bigger government.

Faced with soaring inflation and an energy crisis caused by recent sanctions on Russia, European politicians are adding hundreds of thousands of public-sector jobs, guaranteeing business loans, subsidizing energy bills and splurging on infrastructure, defense and key industries.

Spending by eurozone governments is expected to reach 51% of the region's economic output this year, about 4 percentage points higher than in 2019, the International Monetary Fund said. In Germany, France and Italy, government spending as a share of economic output is the highest in decades, excluding the pandemic years of 2020 and 2021.

In the U.S., state spending surged to 45% of gross domestic product in 2020, at the height of the pandemic, but has since declined to 37% of GDP, close to its precrisis level.

State intervention is one reason Europe's economy has held up relatively well this year. The eurozone economy grew at an annualized rate of 0.7% in the three months through September, showing resilience to the historic shocks rocking its energy markets. Even Germany, whose energy-hungry industrial businesses are particularly vulnerable to the recent surge in gas prices, recorded modest growth. While government spending dragged down growth this year in the U.S., it supported growth in the eurozone, data from JPMorgan show.

One area where government spending has been felt most directly is the labor market. Public-sector employment across the eurozone has risen 4% since 2019, compared with a 1% increase in market-services jobs and a 1% decline in manufacturing jobs, according to European Central Bank data.

One in four eurozone workers was employed by the state last year.

In Spain, the public sector added about 52,000 jobs in the three months through September, more than double the number of new private-sector hires in that period, the national statistics agency said.

In the U.S., the number of government jobs has dropped more than 2% since early 2020, while private-sector jobs have grown 1%, data from the Bureau of Labor Statistics show.

In the U.S., "there is a countering logic [that the government] spent so much money during the pandemic that now we need to save," said Jacob Funk Kirkegaard, senior fellow at the Peterson Institute for International Economics, a Washington think tank.

After the financial crisis of the late 2000s and the ensuing eurozone debt crisis, Europe also tightened its belt, he said, but not this time around, even though rising interest rates and market turmoil are making it harder for governments to deepen public debt.

For now, Europe's state-driven splurge is helping to delay and alleviate the economic downturn and might even help control inflation in the short term. But economists worry that this approach carries risks.

Unlike during the financial crisis, the eurozone crisis and the pandemic, free-spending governments are on a collision course with the ECB, which has raised interest rates at its fastest-ever pace to cool inflation. The eurozone's inflation rate rose to 10.7% in October, a fresh high, while price growth in the U.S. slowed to 8.2% in September.

The IMF last month urged Europe to cut state spending to support central banks in the fight against inflation and to replenish empty treasuries. "Clearly, there is room to provide support for vulnerable people at lower cost," Alfred Kammer, director of the IMF's European department, told a news conference in Washington.

Across Europe, governments have revived large-scale loan-guarantee programs to support companies hurt by the fallout of recent sanctions on Russia, show data from Bruegel, a Brussels-based think tank. In Italy, one-third of all outstanding business loans by value are backed by the government, according to an August IMF report.

While such sweeping support for business made sense during the pandemic, the case is less clear now because changes to energy supplies are here to stay, said Nicolas Veron, a senior fellow at Bruegel and at the Peterson Institute.

Europe's recovery has been slower than that of the U.S., with weaker investment. The eurozone economy likely is about 4% bigger this year than it was in 2019, when measured in dollars, while the U.S. economy is about 17% bigger, according to IMF data. Capital investment in the eurozone increased about 4% last year and 3% this year, while in the U.S., equipment investment surged 10% last year and 5% this year, according to JPMorgan.

Still, government intervention is proving popular in Europe. From Berlin to Paris to Rome, voters recently have elected governments that promised more support. During his re-election campaign, French President Emmanuel Macron pledged to build 100% French supply chains in the next five years for electric cars, offshore wind farms and solar panels.

The European Union normally requires governments to keep the deficit below 3% of GDP. But it has suspended those rules for four years in a row through at least the end of next year to allow governments to spend more freely." [1]

1. World News: Europe Expands Big Government
Fairless, Tom. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 Nov 2022: A.10.