„FRANKFURTAS – Europos atsakas į naujausią ekonomikos krizę: dar didesnė valstybė.
Susidūrę su sparčiai augančia infliacija ir energetikos krize, kurią sukėlė neseniai paskelbtos sankcijos Rusijai, Europos politikai prideda šimtus tūkstančių darbo vietų viešajame sektoriuje, garantuoja paskolas verslui, subsidijuoja sąskaitas už energiją ir išlaidauja infrastruktūrai, gynybai ir pagrindinėms pramonės šakoms.
Tikimasi, kad euro zonos vyriausybių išlaidos šiemet pasieks 51% regiono ekonomikos produkcijos, maždaug 4 procentiniais punktais daugiau, nei 2019 metais, pranešė Tarptautinis valiutos fondas. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje vyriausybės išlaidos, kaip ekonominės produkcijos dalis, yra didžiausios per pastaruosius dešimtmečius, neįskaitant 2020 ir 2021 metų pandemijos.
JAV valstybės išlaidos 2020 m., pačiame pandemijos įkarštyje, išaugo iki 45 % bendrojo vidaus produkto, tačiau nuo to laiko sumažėjo iki 37 % BVP, artimo prieškriziniam lygiui.
Valstybės įsikišimas yra viena iš priežasčių, kodėl Europos ekonomika šiais metais atsilaikė gana gerai. Euro zonos ekonomika per tris mėnesius iki rugsėjo augo 0,7% metiniu tempu, parodydama atsparumą istoriniams sukrėtimams, sukrėtusiems jos energijos rinkas. Net Vokietija, kurios energijos ištroškęs pramonės verslas yra ypač pažeidžiamas dėl pastaruoju metu šoktelėjusių dujų kainų, užfiksavo nedidelį augimą. Nors vyriausybės išlaidos stabdė augimą šiais metais JAV, jos palaikė augimą euro zonoje, rodo JPMorgan duomenys.
Viena sritis, kurioje vyriausybės išlaidos buvo jaučiamos tiesiogiai, yra darbo rinka. Europos centrinio banko duomenimis, užimtumas viešajame sektoriuje visoje euro zonoje nuo 2019 metų išaugo 4 proc., palyginti su darbo vietų rinkos paslaugų srityje padaugėjimu 1 proc., o gamyboje – 1 proc.
Kas ketvirtas euro zonos darbuotojas pernai buvo įdarbintas valstybėje.
Ispanijoje per tris mėnesius iki rugsėjo mėnesio viešajame sektoriuje buvo sukurta apie 52 000 darbo vietų, daugiau nei dvigubai daugiau nei per tą laikotarpį naujų darbuotojų privačiame sektoriuje, pranešė nacionalinė statistikos agentūra.
JAV darbo vietų vyriausybėje sumažėjo daugiau, nei 2% nuo 2020 m. pradžios, o privačiame sektoriuje darbo vietų skaičius išaugo 1%, rodo Darbo statistikos biuro duomenys.
JAV „galioja priešinga logika [kad vyriausybė] per pandemiją išleido tiek pinigų, kad dabar turime sutaupyti“, – sakė Vašingtono ekspertų grupės Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis Jacobas Funkas Kirkegaardas.
Pasak jo, po 2000-ųjų pabaigos finansinės krizės ir po jos kilusios euro zonos skolų krizės Europa taip pat susiveržė diržą, bet ne šį kartą, nors dėl augančių palūkanų normų ir rinkos suirutės vyriausybėms sunkiau didinti valstybės skolą.
Šiuo metu Europos valstybės skatinamas švaistymas padeda atitolinti ir sušvelninti ekonomikos nuosmukį ir netgi gali padėti suvaldyti infliaciją trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ekonomistai nerimauja, kad toks požiūris kelia pavojų.
Skirtingai, nei per finansų krizę, euro zonos krizę ir pandemiją, laisvai išleidžiančios vyriausybės susiduria su ECB, kuris, siekdamas atvėsinti infliaciją, didžiausiu visų laikų tempu padidino palūkanų normas. Spalio mėnesį euro zonos infliacijos lygis pakilo iki 10,7%, o tai yra naujas rekordas, o rugsėjį kainų augimas JAV sulėtėjo iki 8,2%.
TVF praėjusį mėnesį paragino Europą sumažinti valstybės išlaidas, bei remti centrinius bankus kovojant su infliacija ir papildyti tuščius iždus. „Akivaizdu, kad yra galimybių teikti paramą pažeidžiamiems žmonėms mažesnėmis sąnaudomis“, – spaudos konferencijoje Vašingtone sakė TVF Europos departamento direktorius Alfredas Kammeris.
Visoje Europoje vyriausybės atgaivino didelio masto paskolų garantijų programas, skirtas remti įmones, nukentėjusias nuo pastarųjų sankcijų Rusijai padarinių, rodo Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „Bruegel“ duomenys. Remiantis TVF rugpjūčio ataskaita, Italijoje trečdalis visų negrąžintų verslo paskolų pagal vertę yra remiama vyriausybės.
Nors pandemijos metu tokia didelė parama verslui buvo prasminga, dabar atvejis ne toks aiškus, nes energijos tiekimo pokyčiai čia išliks, sakė Bruegelio ir Petersono instituto vyresnysis bendradarbis Nicolas Veron.
Europos atsigavimas buvo lėtesnis, nei JAV, o investicijos buvo mažesnės. Remiantis TVF duomenimis, euro zonos ekonomika šiemet, greičiausiai, bus maždaug 4% didesnė nei 2019 metais, skaičiuojant doleriais, o JAV ekonomika yra apie 17%. „JPMorgan“ duomenimis, kapitalo investicijos euro zonoje pernai padidėjo apie 4%, o šiemet – 3%, o JAV investicijos į įrangą pernai išaugo 10%, o šiemet – 5%.
Vis dėlto vyriausybės įsikišimas yra populiarus Europoje. Nuo Berlyno iki Paryžiaus iki Romos rinkėjai neseniai išrinko vyriausybes, kurios pažadėjo daugiau paramos. Per savo perrinkimo kampaniją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo per ateinančius penkerius metus sukurti 100% Prancūzijos tiekimo grandines elektromobiliams, vėjo jėgainėms jūroje ir saulės kolektoriams.
Europos Sąjunga paprastai reikalauja, kad vyriausybės išlaikytų deficitą žemiau 3 % BVP. Tačiau ji sustabdė tas taisykles ketverius metus iš eilės bent iki kitų metų pabaigos, kad vyriausybės galėtų laisviau išleisti." [1]
1. World News: Europe Expands Big Government
Fairless, Tom.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 Nov 2022: A.10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą