Ataskaita: Kinija pirmaujanti pasaulyje dirbtinio intelekto (A.I.), biotechnologijos, kosmoso tyrimuose

„Australijos strateginės politikos institutas (ASPI) ketvirtadienį pradėjo projektą „Critical Technology Tracker“, kuris renka ir vizualizuoja duomenis, atspindinčius pasaulinę pažangą „svarbiausiose technologijų srityse, apimančiose gynybą, kosmosą, robotiką, energetiką, aplinką, biotechnologijas, dirbtinį intelektą. pažangias medžiagas ir pagrindinių kvantinių technologijų sritis.

 

Sukūrimo metu „Critical Technology Tracker“ apėmė 44 tokias technologijas, o Kinija pirmavo pasaulyje pagal 37 iš jų.

 

„Vakarų demokratijos praranda pasaulinę technologinę konkurenciją, įskaitant lenktynes dėl mokslo ir mokslinių tyrimų proveržių, ir gebėjimą išlaikyti pasaulinius talentus – esminius komponentus, kuriais grindžiamas svarbiausių pasaulio technologijų, įskaitant dar neegzistuojančias, vystymas ir kontrolė.“, - perspėjo ASPI.

 

„Mūsų tyrimai atskleidžia, kad Kinija sukūrė pagrindus, kad galėtų tapti pirmaujančia pasaulyje mokslo ir technologijų supervalstybe, užfiksuodama kartais stulbinamą didelio poveikio tyrimų lyderį daugelyje svarbių ir naujų technologijų sričių“, – teigia institutas.

 

Remiantis įžangine Critical Technology Tracker ataskaita, Jungtinės Valstijos paprastai yra antroje vietoje po Kinijos, tačiau kai kuriais atvejais tai yra gana tolima antroji vieta. ASPI nustatė kai kurias sritis, kuriose visi dešimt geriausių pasaulio mokslinių tyrimų institutų yra Kinijoje, ir kartu jie parengia devynis kartus daugiau „didelio poveikio mokslinių darbų“, nei antroje vietoje esančios JAV.

 

Galbūt, labiausiai nerimą kelia tai, kad ASPI teigė, kad Kinija dažnai pasiekia savo aukštųjų technologijų pranašumą, brakonieriaudama talentus iš JAV ir kitų „Penkių akių“ šalių – Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės.

 

ASPI teigė, kad sukūrė Critical Technology Tracker, kad Vakarų politikos formuotojai būtų budrūs ir išvengtų tolesnių nemalonių netikėtumų, pavyzdžiui, Kinija demonstruoja daug pažangesnius hipergarsinių raketų pajėgumus, nei tikėjosi JAV žvalgyba. 2021 m. rugpjūtį Kinija sukrėtė Amerikos žvalgybos agentūras, paleidusi branduolinę galią turinčią hipergarsinę raketą, kuri du kartus žema orbita apskriejo pasaulį ir nusileido 25 mylių atstumu nuo bandomojo taikinio.

 

Jungtinės Valstijos pirmauja prieš Kiniją keliose srityse, įskaitant „didelio našumo kompiuterius, kvantinius skaičiavimus ir vakcinas“.

 

Kalbant apie likusį pasaulį, ASPI rado „nedidelę antros pakopos šalių grupę, kuriai vadovauja Indija ir JK“. gerokai atsilieka nuo Amerikos ir Kinijos, o antroje pakopoje retkarčiais svečiuojasi šalys, kurios išsiskiria tam tikrose tyrimų srityse, pavyzdžiui, Pietų Korėja, Vokietija, Australija ir Italija.

 

Pavyzdžiui, Australija išsiskiria tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, mineralų gavyba ir blokų grandinės. ASPI užsiminė apie šiokį tokį nusivylimą, kad kadaise buvusi galinga Japonija šiais laikais retai patenka į antrąją pakopą.

 

„Šios išvados turėtų būti pavojaus signalas demokratinėms valstybėms, kurios turi greitai siekti strateginės svarbos technologijų pažangos“, – pareiškė ataskaitos autoriai.

 

ASPI numatė, kad JAV suburs laisvo pasaulio aukštųjų technologijų tyrimų komandą, motyvuodama, kad kadangi visos antrosios pakopos šalys ir labai specializuoti atsitiktiniai technologijų lyderiai yra JAV sąjungininkai, jie turėtų būti pasirengę sutelkti savo tyrimus ir kurti partnerystes, kurios galėtų geriausiai konkuruoti su kinais.

 

Kaip naudingus pavyzdžius ASPI nurodė laisvojo pasaulio aljansus, tokius, kaip AUKUS paktas tarp Australijos, Jungtinės Karalystės ir JAV. Teigiama yra tai, kad Kinija aiškiai nekenčia ir bijo AUKUS, bet, deja, jis erzina Vakarų šalis, kurios nėra narės.

 

„Partneriai ir sąjungininkai turi paspartinti ir rimtai apsvarstyti tokius dalykus kaip nepriklausomi turto fondai, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų dydis yra 0,5–0,7 proc., rizikos kapitalo, mokslinių tyrimų ir finansavimo didinimo, o nemaža dalis būtų skirta didelės rizikos, didelės grąžos „mėnulio šūviams“, – patarė ASPI.

 

Tolesnėse rekomendacijose buvo subtiliai paliestas poreikis Vakarų šalims – ir, tiesą sakant, ASPI čia tikrai šaukia JAV – reformuoti savo inovacijas naikinančias mokesčių struktūras, skirti daugiau dotacijų tyrimams ir plėtrai sąjunginėms valstybėms ir sugriežtinti bei sutvarkyti savo šlykščias švietimo sistemas.

 

Sunku įsivaizduoti, kad koks nors blaivus stebėtojas žiūri į dabartinę JAV švietimo padėtį ir mato raumeningą, į rezultatus orientuotą sistemą, pasirengusią sunkiasvorių technologijų kovai su Kinija.

 

ASPI nepateikė konkrečių „mėnulio šūvių“ pavyzdžių, tačiau apibūdindama juos, kaip „didelės rizikos, didelio atlygio“ reiškia, kad tokie projektai būtų orientuoti į praktinių technologijų, kurias būtų galima greitai įdiegti ir sulaukti didelės trumpalaikės naudos, kūrimą. „Critical Technology Tracker“ ataskaitoje rekomenduojama ieškoti  „mėnulio šūvių“ galimybių „ekonominio saugumo, žvalgybos, nacionalinio saugumo ir gynybos“, taip pat „klimato, energijos ir aplinkos“ srityse.

 

Autoriai taip pat buvo labai patenkinti CHIPS įstatymu – teisėkūros pastangomis padidinti Amerikos puslaidininkių lustų gamybą. ASPI išsamiai nesigilino į CHIPS įstatymą ir nesprendė susirūpinimo, kad tai gali būti tik dar vienas įmonių šelpimo krūvis, jei lėšos nebus administruojamos ir naudojamos atsargiai, tačiau institutui patiko idėja priimti technologijų teisės aktus, kurie galėtų nukreipti investicijas į svarbias technologijų sritis, pašalinant reguliavimo kliūtis.

 

„Critical Technology Tracker“ įtraukė grėsmingą įspėjimą, kad Kinija beveik neabejotinai pasinaudos savo „ateities technologijų“ pranašumu, siekdama strateginio ir politinio sverto, todėl lenktynės dėl lyderystės pažangiausių technologijų srityje yra daug daugiau, nei tiesiog reikalavimas girtis, kaip pirmoji valstybė, sukurianti liokajus robotus.

 

Autoriai perspėjo, kad Kinijos mokslinių tyrimų lyderis „gali perkelti ne tik technologinę plėtrą ir kontrolę, bet ir pasaulinę galią bei įtaką į autoritarinę valstybę, kurioje naujų, svarbių ir karinių technologijų kūrimas, išbandymas ir taikymas nėra atviras ir skaidrus, todėl jo negali patikrinti nepriklausoma pilietinė visuomenė ir žiniasklaida“."

 

 

Report: China Leading World in A.I., Biotech, Space Research

"The Australian Strategic Policy Institute (ASPI) on Thursday launched a project called the Critical Technology Tracker, which collects and visualizes data representing worldwide progress on “crucial technology fields spanning defense, space, robotics, energy, the environment, biotechnology, artificial intelligence, advanced materials and key quantum technology areas.”

At the time of its inception, the Critical Technology Tracker included 44 such technologies, and China was the world leader in 37 of them.

“Western democracies are losing the global technological competition, including the race for scientific and research breakthroughs, and the ability to retain global talent—crucial ingredients that underpin the development and control of the world’s most important technologies, including those that don’t yet exist,” ASPI warned.

“Our research reveals that China has built the foundations to position itself as the world’s leading science and technology superpower, by establishing a sometimes stunning lead in high-impact research across the majority of critical and emerging technology domains,” the Institute said.

According to the inaugural Critical Technology Tracker report, the United States is usually in second place behind China but, in some cases, it is a rather distant second. ASPI found some fields where all of the world’s top-ten research institutes are in China, and together they produce nine times more “high-impact research papers” than the runner-up United States.

Perhaps most disturbingly, ASPI said China often achieves its high technology lead by poaching talent from the U.S. and the other “Five Eyes” countries – Australia, Canada, New Zealand, and the United Kingdom.

ASPI said it created the Critical Technology Tracker to put Western policymakers on alert and to avoid further nasty surprises like China demonstrating far more advanced hypersonic missile capabilities than U.S. intelligence expected. In August 2021, China shocked American intel agencies by launching a nuclear-capable hypersonic missile that circled the world twice in low orbit before landing within 25 miles of its test target.

The United States does hold a lead over China in a few areas, including “high performance computer, quantum computing, and vaccines.” 

As for the rest of the world, ASPI found a “small second-tier group of countries led by India and the U.K.” well behind America and China, with occasional guest appearances in the second tier by countries that excel at particular fields of research, like South Korea, Germany, Australia, and Italy.

Australia, for example, is a standout in fields such as cybersecurity, mineral extraction, and blockchains. ASPI hinted at a bit of disappointment that once-mighty Japan rarely makes it into the second tier these days.

“These findings should be a wake-up call for democratic nations, who must rapidly pursue a strategic critical technology step-up,” the report’s authors declared.

ASPI envisioned the U.S. putting together a free-world team of high technology research, reasoning that since all of the second-tier nations and highly-specialized occasional tech leaders are U.S. allies, they should be willing to aggregate their research and create partnerships that can best the Chinese.

ASPI cited free-world alliances like the AUKUS pact between Australia, the United Kingdom, and the United States as helpful examples. On the plus side, China clearly hates and fears AUKUS but, unfortunately, it has proven irritating to Western nations that are not members.

“Partners and allies need to step up and seriously consider things such as sovereign wealth funds at 0.5%–0.7% of gross national income providing venture capital, research and scale-up funding, with a sizable portion reserved for high-risk, high-reward ‘moonshots,’” ASPI advised.

Further recommendations touched delicately on the need for Western countries – and, to be honest, ASPI really seems to be shouting at the United States here – to reform their innovation-killing tax structures, extend more research and development grants to allied nations, and tighten up their hideous education systems.

It is difficult to imagine any sober observer looking at the current state of U.S. education and seeing a muscular, results-oriented system ready for a heavyweight technology bout with China.

ASPI did not offer concrete examples of “moonshots,” but describing them as “high-risk, high-reward” implies such projects would be focused on developing practical technologies that could be implemented quickly with major near-term benefits. The Critical Technology Tracker report recommended looking for “moonshot” opportunities in the fields of “economic security, intelligence, national security, and defense,” plus “climate, energy, and the environment.”

The authors were also quite taken with the CHIPS Act, a legislative effort to increase American semiconductor chip manufacturing. ASPI did not dig into the CHIPS Act in detail or address concerns that it might amount to little more than another load of corporate welfare if the funds are not administered and used carefully, but the Institute liked the idea of passing technology legislation that could funnel investment dollars into critical technology fields while removing regulatory hurdles.

The Critical Technology Tracker included an ominous warning that China would almost certainly use its lead in “future technologies” for strategic and political leverage, so the race for leadership in cutting-edge technologies is about much more than simply claiming bragging rights as the first nation to develop robot butlers.

The authors warned that China’s research lead “could shift not just technological development and control but global power and influence to an authoritarian state where the development, testing, and application of emerging, critical, and military technologies isn’t open and transparent, and where it can’t be scrutinized by independent civil society and media.”"

R. Kuodis siūlo, kaip normalizuoti situaciją dėl pensijų fondų: reikia turėti sąžinės

 

 "Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis – vienas tų, kuris kritiškai vertina esamą pensijų kaupimo fonduose tvarką. „Kaip būt tokiu supersėkmingu lobizme, kad nesukeltum įtarimų – va kur superužduotis II pakopai:)!“, – ironiškai rašė jis feisbuke.

 

„Atliktų darbų sąrašas iš tiesų „įspūdingas“: – teigti, kad taupymas senatvei yra tik pas juos – pensinės teisės „Sodroje“ nesiskaito; – išsimušti „valstybės paramą“ taupymui pas save;– neigti, kad tas „rėmimas“ iš pačių taupančių kišenės (buvau jų net paduotas į „etikmat“ už teiginį, kad teigiantieji, jog „valstybė – gyva“ yra šizofrenikai – kalba su negyvais daiktais; – išpūsti akytes, kai kritikai sako, kad „Sodra“ tokios subsidijos tai negauna; – laikyti „valstybės paramą“ savo GRĄŽOS DALIMI, sakant, kad „jums dalyvauti apsimoka“, o ne rodydamas, kiek uždirbi klientams daugiau nei „Sodra“; – neigti, kad „Sodra“ apskritai turi grąžą (primenu, ji daugmaž lygi NBVP augimo tempui); – teigti, kad tikslas uždirbti bent ant infliacijos, o ne aplenkt „Sodrą“; – anuitetus, kurių ankstesnis aktuarinis neteisingumas badė akis ir trukdė bizniui, numesti „Sodrai“; – pasakoti, kad demografija II pakopos neliečia, „tik „Sodros“ susprogs“; – ignoruoti faktą, kad „reformos“ karta šitaip bereikalingai kaups pensijai du kartus – sau ir esamiems senoliams; – sudaryt įspūdį, kad II pakopa yra „funded“, nepasakant, kad žmonės finansinio turto nevalgo, o valgo duoną. Todėl nei vienas kaupimo būdas nėra funded duona; – ir t.t.

 

„Sodros“ sabotuotojų, kaip ne kartą sakiau, yra ir jos viduje, ne tik išorėj: – ten irgi taupymą senatvei sieja tik su II pakopa; – ten irgi priešinasi asmeninėms sąskaitoms su €urais – kaupiate saulutes/taškus... Ar jie koordinuoja veiksmus? Gal viskas ir ok, bet minčių kyla visokių. Bent jau mentalinė priklausomybė yra...

 

Lobistinė „supersekmė“ jau pastebėta daugelyje šalių, ant kurių pasitreniravo neolibų Pasaulio bankas! Šitas buvo tiek nekompentetingas, kad 2003 metais Lietuvoj aiškino, kad „didesnis taupymas lems didesnes investicijas“:) [realybėje investicijos sukuria santaupas, o ne atvirkščiai] Miegokit toliau, Lietuvos politikai. Jus išdūrė, bet visks yr okei. [Savigarba? O kas tai!]“, – rašė ekonomistas.”