U.S. Fears Cranes From China Pose Potential Spy Risk

"WASHINGTON -- U.S. officials are growing concerned that giant Chinese-made cranes operating at U.S. ports across the country, including at several used by the military, could give Beijing a possible spying tool hiding in plain sight.

Some national-security and Pentagon officials have compared ship-to-shore cranes made by the China-based manufacturer, ZPMC, to a Trojan horse: While comparably well-made and inexpensive, they contain sophisticated sensors that can register and track the provenance and destination of containers, prompting concerns that China could capture information about materiel being shipped in or out of the country to support U.S. military operations around the world.

The cranes could also provide remote access for someone looking to disrupt the flow of goods, said Bill Evanina, a former top U.S. counterintelligence official.

"Cranes can be the new Huawei," Mr. Evanina said, referring to the Chinese telecom giant Huawei Technologies Co., whose equipment U.S. officials have effectively banned after warning that it could be used to spy on U.S. citizens. "It's the perfect combination of legitimate business that can also masquerade as clandestine intelligence collection." Huawei has said its products aren't a national-security risk.

A representative of the Chinese Embassy in Washington called the U.S. concerns about the cranes a "paranoia-driven" attempt to obstruct trade and economic cooperation with China. "Playing the 'China card' and floating the 'China threat' theory is irresponsible and will harm the interests of the U.S. itself," it said.

Representatives of ZPMC, whose full name is Shanghai Zhenhua Heavy Industries Co., didn't respond to requests for comment.

In recent years, U.S. national-security officials have pointed to a range of equipment manufactured in China that could facilitate either surveillance or disruptions in the U.S., including baggage-screening systems and electrical transformers, as well as broader concerns about China's growing control of ports around the world through strategic investments. China makes almost all of the world's new shipping containers and controls a shipping-data service.

The $850 billion defense policy bill lawmakers passed in December requires the Transportation Department's maritime administrator, in consultation with the defense secretary and others, to produce an unclassified study by the end of this year on whether foreign-manufactured cranes pose cybersecurity or national-security threats at U.S. ports.

National-security officials haven't detailed any instances of cranes being used to nefarious ends. ZPMC cranes entered the U.S. market around two decades ago, offering what industry executives described as good-quality cranes that were significantly cheaper than Western suppliers.

ZPMC has said it currently controls about 70% of the global market for cranes and has sold its equipment in more than 100 countries. A U.S. official said the company makes nearly 80% of the ship-to-shore cranes in use at U.S. ports.

The huge cranes are generally operated through Chinese-made software. In some cases, U.S. officials said, they are supported by Chinese nationals working on two-year U.S. visas, factors they described as potential avenues through which intelligence could be collected.

The Defense Intelligence Agency conducted a classified assessment in 2021 and found that Beijing could potentially throttle port traffic or gather intelligence on military equipment being shipped. U.S. officials didn't say whether they had found any specific instances of ZPMC cranes being used for espionage.

"DIA's analytic efforts assist the U.S. military in anticipating and mitigating threats to global mobility, which relies in part on commercial transportation and shipping," DIA spokesman Lt. Col. Dean Carter said.

In the past two years, ports in Virginia, South Carolina and Maryland that are at times used by nearby U.S. military bases acquired new cranes from ZPMC, prompting concern within the U.S. national-security community and the Federal Bureau of Investigation, according to people familiar with the concerns.

In 2021, FBI agents searched a cargo ship delivering ZPMC cranes to the Baltimore port and found intelligence-gathering equipment on board, some of the people said. The Wall Street Journal couldn't determine what action, if any, was taken as a result.

William Doyle, executive director of the Maryland Port Administration, said the Baltimore port had purchased four cranes from ZPMC and hasn't found any issues while assembling and testing them, and is continually scanning the networks for security. A spokesman for the port of Norfolk, Va., said the facility has deployed ZPMC cranes for two decades and uses its own employees to operate and maintain them.

ZPMC is a subsidiary of China Communications Construction Co., a leading contractor for Chinese leader Xi Jinping's Belt and Road initiative to develop infrastructure and trade links across Asia, Africa and beyond. In 2020, U.S. authorities limited five CCCC units' access to U.S. technology, citing its role in Beijing's military-civil fusion program, among other factors.

"It wouldn't be hard for an attacker to disable one sensor on a crane and prevent the crane from moving," said Chris Wolski, who formerly ran cybersecurity for the port of Houston.

Some industry executives said while they didn't think the cranes had access to sensitive data that wasn't otherwise accessible, some ports have turned to software provided by Swiss company ABB Ltd. to operate ZPMC cranes. Other ports use cranes of Finnish provider Konecranes, which usually cost around one-third more than their Chinese rivals, industry experts said.

Rep. Carlos Gimenez (R., Fla.) introduced legislation last year to ban future U.S. purchases of Chinese cranes and encourage other manufacturers. The congressman, a former mayor of Miami-Dade County, whose port has some ZPMC-manufactured cranes, said he proposed the legislation when he became aware that the software on ZPMC cranes could be used for nefarious purposes." [1]

1. U.S. Fears Cranes From China Pose Potential Spy Risk
Viswanatha, Aruna; Lubold, Gordon; O'Keeffe, Kate.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 06 Mar 2023: A.1.   
  

Most of the time, young and educated men quietly withdraw from work

  "Young American men and those with college-level education are the most quietly quitting group. Most of them did it during the height of the pandemic.

 

     Quiet withdrawal, which Verslo žinios ( VŽ) also wrote about earlier, describes such behavior when only the most important, essential tasks are performed at work and not much more. It tries to draw very clear boundaries between work and rest.

 

     It can be said that a certain form has always existed, but experts distinguish that the momentum has been gained due to the increase in burnout cases during the pandemic.

 

     25-39 years old American men aged 2019-2022 period worked 16 hours less each year.

 

      In comparison, men with at least a university bachelor's degree worked 14 hours less.

 

     This is the group of respondents who participated in the Washington University study that "saved" the most working hours, according to Bloomberg.

 

      The researchers who conducted the study say that in the face of recessions and crises, a lower number of hours worked is usually recorded, because usually then layoffs also increase. However, the results of the current study were determined by Americans' own choices.

 

     "The decrease in hours worked and their current rate may remain forever. The fact that they are the result of a conscious choice to work less does not bias the study at all," commented study authors Dain Lee, Jinhyeok Park and Yongseok Shin.

 

     The study also found that overall, all Americans worked a combined 11 fewer hours annually during the pandemic compared to 2007. It is also calculated that working men, who under normal conditions worked more hours than women, worked 16 hours less each year after the pandemic began, while women worked 6 hours less. less.

 

     Despite working fewer hours during the pandemic, Americans are still working longer hours than many workers in advanced economies.    

 

     VŽ previously wrote that one-fifth (21%) of the surveyed Lithuanian employees stated that if they do not feel a common part of the company or institution, they usually make the decision to leave such a workplace. Another option is to decide to retreat quietly.

 

     "For example, employees who have stopped questioning the processes carried out in the company, perform the same operations for years, some of which may not even be needed anymore.

 

     Another example of people choosing to "silent retreat" and simply do the minimum required of their position is refusing additional tasks, not contributing to extra activities or company initiatives, not going the "extra mile", repeating the phrases we all know more often : "it's not my job", "I don't have time", "my working hours are over", Ernesta Galinienė, head of the People and Culture Department of ACME Group, told VŽ."

 

    

 

    

 

    

 

Dažniausiai nuo darbo tyliai atsitraukia jauni ir išsilavinimą turintys vyrai

“Jauni amerikiečių vyrai ir tie, kurie turi koledžo lygmens išsilavinimą, yra dažniausiai nuo darbo tyliai atsitraukianti (angl. quiet quitting) žmonių grupė. Daugiausia jų tai darė per pandemijos įkarštį.

Tylusis atsitraukimas, apie kurį anksčiau rašė ir VŽ, apibūdina tokį elgesį, kai darbe atliekamos tik svarbiausios, esminės užduotys ir nei kiek daugiau. Juo stengiamasi nubrėžti itin aiškias ribas tarp darbo ir poilsio.

Galima sakyti, kad tam tikra forma egzistavo visuomet, tačiau ekspertai išskiria, kad pagreitis įgautas dėl pandemijos metu išaugusių perdegimo atvejų.

25–39 m. amžiaus amerikiečiai vyrai 2019–2022 m. laikotarpiu kasmet dirbo 16 valandų mažiau.

 Palyginti, vyrai, kurie turi bent universitetinį bakalauro išsilavinimą, dirbo 14 valandų mažiau.

Tai yra daugiausia darbo valandų „sutaupiusios“ Vašingtono universiteto tyrime dalyvavusios respondentų grupės, rašo „Bloomberg“.

 Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad recesijų, krizių akivaizdoje dažniausiai fiksuojamas mažesnis išdirbtų valandų skaičius, nes paprastai tada pagausėja ir atleidimų. Tačiau dabartinio tyrimo rezultatus lėmė pačių amerikiečių pasirinkimas.

„Išdirbtų valandų sumažėjimas ir esama jų norma gali likti visam laikui. Tai, kad jos yra sąmoningo pasirinkimo dirbti mažiau rezultatas, tyrimo nė kiek neiškreipia“, – komentavo tyrimo autoriai Dain Lee, Jinhyeokas Parkas ir Yongseokas Shinas.

Tyrime taip pat nustatyta, kad apskritai visi amerikiečiai per pandemiją bendrai kasmet dirbo 11 valandų mažiau, palyginti su 2007 m. Suskaičiuota ir tai, kad dirbantys vyrai, kurie įprastomis sąlygomis dirbdavo daugiau valandų nei moterys, prasidėjus pandemijai kasmet dirbo 16 valandų mažiau, o moterys – 6 val. mažiau.

Nepaisant to, kad pandeminiu laikotarpiu amerikiečiai dirbo mažiau valandų, jie vis tiek dirba ilgiau nei daugelis pažengusios ekonomikos valstybių darbuotojų.

 

VŽ anksčiau rašė, kad penktadalis (21%) apklaustų Lietuvos darbuotojų nurodė, kad, jei jie nesijaučia įmonės ar įstaigos bendra dalimi, jie paprastai priima sprendimą išeiti iš tokios darbovietės. Kitas variantas – apsisprendimas tyliai atsitraukti.

„Pavyzdžiui, darbuotojai, nustoję kvestionuoti įmonėje vykdomus procesus, metų metus atlieka tas pačias operacijas, kurių dalies gal jau net nebereikia.

Kitas pavyzdys, kai žmonės pasirenka „tylųjį atsitraukimą“ ir tiesiog dirba tiek, kiek minimaliai reikalaujama iš jų pareigybės, – jie atsisako papildomų užduočių, neprisideda prie papildomų veiklų ar įmonės iniciatyvų, neina „ekstra mylių“, dar dažniau kartoja visiems mums gerai žinomas frazes: „tai ne mano darbas“, „neturiu laiko“, „mano darbo valandos baigėsi“, – tąsyk VŽ sakė Ernesta Galinienė, „ACME Grupės“ Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė.”

 

 

 

Kodėl vaikui reikia padedančio augti tėvo --- Tyrimai rodo, kad stiprus tėviškas ryšys padeda jauniems žmonėms valdyti savo emocijas ir susidoroti su psichinės sveikatos krizėmis

   "Dar prieš kelis dešimtmečius amerikiečių tėvai dažniausiai tekdavo į konkrečius lyčių vaidmenis, kai tėvai buvo atnešantys uždarbį, o motinos - auklėtojos. Nors šiandien daug daugiau mamų taip pat uždirba, tyrimai rodo, kad tėvai vis dar atsilieka kaip atsakingi auklėtojai. Harvardo švietimo mokyklos projekto Making Caring Common apklausa, kurioje dalyvavo daugiau, nei 1 600 paauglių, parodė, kad beveik dvigubai daugiau 14–18 metų berniukų ir mergaičių jaučiasi patogiai atsiverdami jų mamoms (72 %), nei ju tėvams. (39 proc.) apie nerimą, depresiją ar kitus psichikos sveikatos iššūkius. Atotrūkis rodo, kad tėvai gali daug aktyviau dalyvauti namuose, siūlydami tokią emocinę paramą, kurios daugeliui vaikų šiandien taip skubiai reikia.

 

     Intymumas tarp tėvų ir vaiko veikia, kaip apsauginis buferis nuo kasdienių gyvenimo iššūkių. Sociologai nustatė, kad šilti, rūpestingi tėčiai sukuria tai, ką jie vadina „gero tėvo efektu“. 

 

2021 m. žurnale „Journal of Family Psychology“ paskelbtame tyrime buvo ištirta emocinė pagalba, kurią namuose per kelerius metus gavo 388 paaugliai, matuojamas „tėvų intymumo“ lygis, užduodant klausimus apie tai, kaip dažnai jie kreipiasi į savo mamą ar tėvą patarimo ir kiek jie dalijosi su jais jausmais ir paslaptimis.

 

     Tyrėjai išsiaiškino, kad artimumas su tėvais buvo susijęs su mažesniu svoriu, didesne savigarba ir mažiau depresijos simptomų tiek berniukams, tiek mergaitėms. 

 

Glaudūs santykiai su mamomis davė teigiamos naudos, tačiau siauresniam amžiaus tarpsniui, nei su tėčiais. 

 

„Dviejų tėvų šeimų kontekste apsauginis tėvo ir jaunimo intymumo poveikis gali būti akivaizdesnis, nei motinos ir jaunimo intymumo“, – rašė mokslininkai. 

 

Kadangi motinos linkusios dalyvauti tokiuose pokalbiuose labiau, nei tėčiai, emocinis artumas su tėčiais gali būti ryškesnis ir turėti didesnį poveikį, teigia mokslininkė dr. Anna Hochgraf iš Minesotos universiteto.

 

     Literatūros apžvalga, ką tik paskelbta sausio mėnesį žurnale Infant and Child Development, apžvelgė beveik keturias dešimtis tyrimų apie tėvo ir vaiko santykius ir pabrėžė tėčių vaidmenį, ugdant vaiko emocijų reguliavimo įgūdžius. 

 

Tėvai, kurie dalyvavo globoje ir žaidime, šiltai ir jautriau reagavo į emocijas išreiškusį vaiką, nuo kūdikystės iki paauglystės turėjo geresnę emocinę pusiausvyrą turinčių vaikų. Šie vaikų įgūdžiai, savo ruožtu, yra susiję su aukštesnio lygio socialine kompetencija, bendraamžių santykiais, akademiniais pasiekimais ir atsparumu, o prasti emocinio reguliavimo įgūdžiai yra susiję su nerimu, depresija ir elgesio problemomis.

 

     Berniukus gali ypač paveikti tai, ar tėvai yra emocinės lygties dalis. Mūsų kultūra vyrams dažnai sako, kad švelnesnės emocijos yra silpnumas, todėl tėčiams gali tekti duoti aiškų „leidimą jaustis“, – sako Jeilio emocinio intelekto centro direktorius Marcas Brackettas. Kadangi daugelis vyrų užaugo neturėdami emociškai šilto vyro pavyzdžio, jiems gali trūkti pasitikėjimo savo sugebėjimais būti jautriais globėjais, o tai gali juos sulaikyti. „Kai moterys prisiima vienintelės emocinės globėjos, vienintelės, galinčios paguosti vaiką, tos, kuri kalba apie emocijas, vaidmens, tai dar labiau įtvirtina idėją, kad pažeidžiamų jausmų raiška priklauso moterų sričiai. Lisa Damour, knygos „Emotional Lifes of Teenagers: Raising Connected, Capable and Compasionate Adolescents“ autorė. Ji priduria: "Nepakanka skatinti mūsų sūnus dalytis savo vidiniu pasauliu. Vyrai, į kuriuos jie žiūri ir kuriuos gerbia, turi parodyti jiems, kaip tai daroma."

 

     Nepasitikėjimas tėvu gali sukelti užburtą ratą. Motinos kartais į tai reaguoja, imdamosi elgsenos, kurią mokslininkai vadina „vartų saugojimu“ – veiksmais, kurie gali trukdyti kito partnerio santykiams su vaiku. Motinos vartai gali įvykti mylinčiose, kitaip palaikančiose, santuokose. 2015 m. žurnale „Parenting“ paskelbtame tyrime Ohajo valstijos universiteto psichologijos profesorė Sarah Schoppe-Sullivan nustatė, kad motinos labiau linkusios „uždaryti vartus tėvams“, kai moterys jaučia nerimą ir depresiją arba per daug laikosi. auklėjimo standartų arba kai tėčiu nepasitiki.

 

     Tokiais atvejais mamos nusivilia, kai jaučia, kad auklėjimo užduotys atliekamos ne pagal jų standartus; tada jos gali pačios pasirūpinti užduotimis arba net perdaryti jas, tėvui jas atlikus. Tokiu būdu vartų saugojimas gali tapti savaime išsipildančia pranašyste: kuo labiau tėvai tiki, kad jie nepajėgūs rūpintis, tuo didesnė tikimybė, kad motinos perims kontrolę, apribodamos tėvo dalyvavimą ir padidindamos psichologinį krūvį, tenkantį moterims.

 

     Socialiniai veiksniai, tokie, kaip apmokamos atostogos motinoms, jų stoka tėčiams, „sąmokslo daryti įtaką vartų saugumui, skiriant motinoms pirminės globėjos vaidmenį, o tėvamss – antraeilio pagalbininko, ir tai yra tai, ką mes, kaip visuomenė, turime sulaužyti“, – sako dr. Schoppe. Salivanas. Tėvai turi stebėti ir saugotis tėvų darbo pasidalijimo, kuris nesąmoningai sustiprina probleminius modelius.

 

     Mattas Schneideris, dviejų vaikų tėvas ir nacionalinės paramos tėčiams grupės „City Dads Group“ įkūrėjas, teigia, kad tėčiai turi atsisakyti mito, kad vyrai yra mažiau jautrūs, nei jų kolegos moterys. Tėvams nereikia sutikti su teiginiu, kad jie iš prigimties yra mažiau auklėjami, sako p. Schneideris. Mokymasis būti šiltais, emociškai dėmesingais, tėvais, pasak jo, tiesiog „apima mokymus darbo vietoje ir aktyvų įsitraukimą tol, kol pradedi tai daryti“.

 

     Pirmosiomis Covid pandemijos dienomis, kai šeimos dažniausiai buvo kartu namuose, daugiau tėčių patyrė stiprų intymumą su jų vaikais. Praėjus porai mėnesių nuo uždarymo, „Making Caring Common“ apklausė 1 300 tėvų ir išsiaiškino, kad 70 % tėčių, skirtinguose rasėms ir klasėms, pranešė, kad jaučiasi artimesni jų vaikams. Daugiau, nei pusė, pranešė, kad jų vaikai daugiau dalijasi jų emocijomis. 2020 m. birželio mėn. paskelbtoje tolesnėje apklausoje, kurioje buvo nagrinėjama, kodėl tėčiai, nepaisant iššūkių, jaučiasi artimesni, vienas tėvas teigė, kad taip yra todėl, kad „atrodo, kad bendraujame dažniau ir giliau“.

 

     Pasauliui einant nuo tolyn pandemijos, dabar reikia daugiau sąmoningų pastangų, kad per dieną būtų galima skirti laiko tokiems pokalbiams. 

 

Viena vieta, kur tėvai gali vadovauti kalbėdami apie jausmus, yra prie pietų stalo. Pasakodami apie geriausias ir blogiausias jų dienos dalis, jie gali parodyti, kad suaugę vyrai taip pat patiria tokias emocijas, kaip džiaugsmas, liūdesys ir nusivylimas.

 

     Tėvai taip pat gali pasistengti tapti tuo, ką Jeilio daktaras Brackettas vadina „emocijų mokslininku“ – žmogumi, kuris domisi jo vaikų jausmais ir moko juos išreikšti žodžiais. Užuot klausęs, kad išspręstų problemą – įprastas vyrų instinktas – toks aktyvus klausymasis reikalauja empatijos.

 

     Pagrindinis dėmesys skiriamas ne patarimų teikimui, o vaiko skatinimui atsiverti, užduodant padrąsinančius klausimus („Ko tau dabar reikia? Kuo aš galiu tau padėti?“) ir klausantis jų atsakymų. „Kad geriausiai apsaugotume savo vaikų, ypač mūsų sūnų, psichinę sveikatą, – sako dr. Damour, – norime, kad jie suprastų, jog būti stipriam nereiškia būti nepažeidžiamam."

     ---

     M. Wallace yra žurnalistė ir būsimos knygos „Never Enough: When Achievement Culture Becomes Toxic – and what we can do about it“, kurią Portfolio išleis rugpjūčio mėnesį, autorė" [1].

 

1. REVIEW --- Why Children Need Nurturing Fathers --- Research shows that a strong paternal connection helps young people to manage their emotions and deal with mental-health crises.
Jennifer Breheny Wallace.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Mar 2023: C.5.