"Dar prieš kelis dešimtmečius amerikiečių tėvai dažniausiai tekdavo į konkrečius lyčių vaidmenis, kai tėvai buvo atnešantys uždarbį, o motinos - auklėtojos. Nors šiandien daug daugiau mamų taip pat uždirba, tyrimai rodo, kad tėvai vis dar atsilieka kaip atsakingi auklėtojai. Harvardo švietimo mokyklos projekto Making Caring Common apklausa, kurioje dalyvavo daugiau, nei 1 600 paauglių, parodė, kad beveik dvigubai daugiau 14–18 metų berniukų ir mergaičių jaučiasi patogiai atsiverdami jų mamoms (72 %), nei ju tėvams. (39 proc.) apie nerimą, depresiją ar kitus psichikos sveikatos iššūkius. Atotrūkis rodo, kad tėvai gali daug aktyviau dalyvauti namuose, siūlydami tokią emocinę paramą, kurios daugeliui vaikų šiandien taip skubiai reikia.
Intymumas tarp tėvų ir vaiko veikia, kaip apsauginis buferis nuo kasdienių gyvenimo iššūkių. Sociologai nustatė, kad šilti, rūpestingi tėčiai sukuria tai, ką jie vadina „gero tėvo efektu“.
2021 m. žurnale „Journal of Family Psychology“ paskelbtame tyrime buvo ištirta emocinė pagalba, kurią namuose per kelerius metus gavo 388 paaugliai, matuojamas „tėvų intymumo“ lygis, užduodant klausimus apie tai, kaip dažnai jie kreipiasi į savo mamą ar tėvą patarimo ir kiek jie dalijosi su jais jausmais ir paslaptimis.
Tyrėjai išsiaiškino, kad artimumas su tėvais buvo susijęs su mažesniu svoriu, didesne savigarba ir mažiau depresijos simptomų tiek berniukams, tiek mergaitėms.
Glaudūs santykiai su mamomis davė teigiamos naudos, tačiau siauresniam amžiaus tarpsniui, nei su tėčiais.
„Dviejų tėvų šeimų kontekste apsauginis tėvo ir jaunimo intymumo poveikis gali būti akivaizdesnis, nei motinos ir jaunimo intymumo“, – rašė mokslininkai.
Kadangi motinos linkusios dalyvauti tokiuose pokalbiuose labiau, nei tėčiai, emocinis artumas su tėčiais gali būti ryškesnis ir turėti didesnį poveikį, teigia mokslininkė dr. Anna Hochgraf iš Minesotos universiteto.
Literatūros apžvalga, ką tik paskelbta sausio mėnesį žurnale Infant and Child Development, apžvelgė beveik keturias dešimtis tyrimų apie tėvo ir vaiko santykius ir pabrėžė tėčių vaidmenį, ugdant vaiko emocijų reguliavimo įgūdžius.
Tėvai, kurie dalyvavo globoje ir žaidime, šiltai ir jautriau reagavo į emocijas išreiškusį vaiką, nuo kūdikystės iki paauglystės turėjo geresnę emocinę pusiausvyrą turinčių vaikų. Šie vaikų įgūdžiai, savo ruožtu, yra susiję su aukštesnio lygio socialine kompetencija, bendraamžių santykiais, akademiniais pasiekimais ir atsparumu, o prasti emocinio reguliavimo įgūdžiai yra susiję su nerimu, depresija ir elgesio problemomis.
Berniukus gali ypač paveikti tai, ar tėvai yra emocinės lygties dalis. Mūsų kultūra vyrams dažnai sako, kad švelnesnės emocijos yra silpnumas, todėl tėčiams gali tekti duoti aiškų „leidimą jaustis“, – sako Jeilio emocinio intelekto centro direktorius Marcas Brackettas. Kadangi daugelis vyrų užaugo neturėdami emociškai šilto vyro pavyzdžio, jiems gali trūkti pasitikėjimo savo sugebėjimais būti jautriais globėjais, o tai gali juos sulaikyti. „Kai moterys prisiima vienintelės emocinės globėjos, vienintelės, galinčios paguosti vaiką, tos, kuri kalba apie emocijas, vaidmens, tai dar labiau įtvirtina idėją, kad pažeidžiamų jausmų raiška priklauso moterų sričiai. Lisa Damour, knygos „Emotional Lifes of Teenagers: Raising Connected, Capable and Compasionate Adolescents“ autorė. Ji priduria: "Nepakanka skatinti mūsų sūnus dalytis savo vidiniu pasauliu. Vyrai, į kuriuos jie žiūri ir kuriuos gerbia, turi parodyti jiems, kaip tai daroma."
Nepasitikėjimas tėvu gali sukelti užburtą ratą. Motinos kartais į tai reaguoja, imdamosi elgsenos, kurią mokslininkai vadina „vartų saugojimu“ – veiksmais, kurie gali trukdyti kito partnerio santykiams su vaiku. Motinos vartai gali įvykti mylinčiose, kitaip palaikančiose, santuokose. 2015 m. žurnale „Parenting“ paskelbtame tyrime Ohajo valstijos universiteto psichologijos profesorė Sarah Schoppe-Sullivan nustatė, kad motinos labiau linkusios „uždaryti vartus tėvams“, kai moterys jaučia nerimą ir depresiją arba per daug laikosi. auklėjimo standartų arba kai tėčiu nepasitiki.
Tokiais atvejais mamos nusivilia, kai jaučia, kad auklėjimo užduotys atliekamos ne pagal jų standartus; tada jos gali pačios pasirūpinti užduotimis arba net perdaryti jas, tėvui jas atlikus. Tokiu būdu vartų saugojimas gali tapti savaime išsipildančia pranašyste: kuo labiau tėvai tiki, kad jie nepajėgūs rūpintis, tuo didesnė tikimybė, kad motinos perims kontrolę, apribodamos tėvo dalyvavimą ir padidindamos psichologinį krūvį, tenkantį moterims.
Socialiniai veiksniai, tokie, kaip apmokamos atostogos motinoms, jų stoka tėčiams, „sąmokslo daryti įtaką vartų saugumui, skiriant motinoms pirminės globėjos vaidmenį, o tėvamss – antraeilio pagalbininko, ir tai yra tai, ką mes, kaip visuomenė, turime sulaužyti“, – sako dr. Schoppe. Salivanas. Tėvai turi stebėti ir saugotis tėvų darbo pasidalijimo, kuris nesąmoningai sustiprina probleminius modelius.
Mattas Schneideris, dviejų vaikų tėvas ir nacionalinės paramos tėčiams grupės „City Dads Group“ įkūrėjas, teigia, kad tėčiai turi atsisakyti mito, kad vyrai yra mažiau jautrūs, nei jų kolegos moterys. Tėvams nereikia sutikti su teiginiu, kad jie iš prigimties yra mažiau auklėjami, sako p. Schneideris. Mokymasis būti šiltais, emociškai dėmesingais, tėvais, pasak jo, tiesiog „apima mokymus darbo vietoje ir aktyvų įsitraukimą tol, kol pradedi tai daryti“.
Pirmosiomis Covid pandemijos dienomis, kai šeimos dažniausiai buvo kartu namuose, daugiau tėčių patyrė stiprų intymumą su jų vaikais. Praėjus porai mėnesių nuo uždarymo, „Making Caring Common“ apklausė 1 300 tėvų ir išsiaiškino, kad 70 % tėčių, skirtinguose rasėms ir klasėms, pranešė, kad jaučiasi artimesni jų vaikams. Daugiau, nei pusė, pranešė, kad jų vaikai daugiau dalijasi jų emocijomis. 2020 m. birželio mėn. paskelbtoje tolesnėje apklausoje, kurioje buvo nagrinėjama, kodėl tėčiai, nepaisant iššūkių, jaučiasi artimesni, vienas tėvas teigė, kad taip yra todėl, kad „atrodo, kad bendraujame dažniau ir giliau“.
Pasauliui einant nuo tolyn pandemijos, dabar reikia daugiau sąmoningų pastangų, kad per dieną būtų galima skirti laiko tokiems pokalbiams.
Viena vieta, kur tėvai gali vadovauti kalbėdami apie jausmus, yra prie pietų stalo. Pasakodami apie geriausias ir blogiausias jų dienos dalis, jie gali parodyti, kad suaugę vyrai taip pat patiria tokias emocijas, kaip džiaugsmas, liūdesys ir nusivylimas.
Tėvai taip pat gali pasistengti tapti tuo, ką Jeilio daktaras Brackettas vadina „emocijų mokslininku“ – žmogumi, kuris domisi jo vaikų jausmais ir moko juos išreikšti žodžiais. Užuot klausęs, kad išspręstų problemą – įprastas vyrų instinktas – toks aktyvus klausymasis reikalauja empatijos.
Pagrindinis dėmesys skiriamas ne patarimų teikimui, o vaiko skatinimui atsiverti, užduodant padrąsinančius klausimus („Ko tau dabar reikia? Kuo aš galiu tau padėti?“) ir klausantis jų atsakymų. „Kad geriausiai apsaugotume savo vaikų, ypač mūsų sūnų, psichinę sveikatą, – sako dr. Damour, – norime, kad jie suprastų, jog būti stipriam nereiškia būti nepažeidžiamam."
---
M. Wallace yra žurnalistė ir būsimos knygos „Never Enough: When Achievement Culture Becomes Toxic – and what we can do about it“, kurią Portfolio išleis rugpjūčio mėnesį, autorė" [1].
1. REVIEW --- Why Children Need Nurturing Fathers --- Research shows that a strong paternal connection helps young people to manage their emotions and deal with mental-health crises.
Jennifer Breheny Wallace. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Mar 2023: C.5.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą