“Jauni amerikiečių vyrai ir tie, kurie turi koledžo lygmens
išsilavinimą, yra dažniausiai nuo darbo tyliai atsitraukianti (angl. quiet
quitting) žmonių grupė. Daugiausia jų tai darė per pandemijos įkarštį.
Tylusis atsitraukimas, apie kurį
anksčiau rašė ir VŽ, apibūdina tokį elgesį, kai darbe atliekamos tik
svarbiausios, esminės užduotys ir nei kiek daugiau. Juo stengiamasi nubrėžti
itin aiškias ribas tarp darbo ir poilsio.
Galima sakyti, kad tam tikra forma egzistavo visuomet,
tačiau ekspertai išskiria, kad pagreitis įgautas dėl pandemijos metu išaugusių
perdegimo atvejų.
25–39 m. amžiaus amerikiečiai vyrai
2019–2022 m. laikotarpiu kasmet dirbo 16 valandų mažiau.
Palyginti, vyrai, kurie turi bent
universitetinį bakalauro išsilavinimą, dirbo 14 valandų mažiau.
Tai yra daugiausia darbo valandų
„sutaupiusios“ Vašingtono universiteto tyrime dalyvavusios respondentų grupės,
rašo „Bloomberg“.
Tyrimą atlikę
mokslininkai teigia, kad recesijų, krizių akivaizdoje dažniausiai fiksuojamas
mažesnis išdirbtų valandų skaičius, nes paprastai tada pagausėja ir atleidimų.
Tačiau dabartinio tyrimo rezultatus lėmė pačių amerikiečių pasirinkimas.
„Išdirbtų valandų sumažėjimas ir esama jų norma gali likti
visam laikui. Tai, kad jos yra sąmoningo pasirinkimo dirbti mažiau rezultatas,
tyrimo nė kiek neiškreipia“, – komentavo tyrimo autoriai Dain Lee, Jinhyeokas
Parkas ir Yongseokas Shinas.
Tyrime taip pat nustatyta, kad apskritai visi amerikiečiai
per pandemiją bendrai kasmet dirbo 11 valandų mažiau, palyginti su 2007 m.
Suskaičiuota ir tai, kad dirbantys vyrai, kurie įprastomis sąlygomis dirbdavo
daugiau valandų nei moterys, prasidėjus pandemijai kasmet dirbo 16 valandų mažiau,
o moterys – 6 val. mažiau.
Nepaisant to, kad pandeminiu laikotarpiu amerikiečiai dirbo
mažiau valandų, jie vis tiek dirba ilgiau nei daugelis pažengusios ekonomikos
valstybių darbuotojų.
VŽ anksčiau rašė, kad penktadalis (21%) apklaustų Lietuvos
darbuotojų nurodė, kad, jei jie nesijaučia įmonės ar įstaigos bendra dalimi,
jie paprastai priima sprendimą išeiti iš tokios darbovietės. Kitas variantas –
apsisprendimas tyliai atsitraukti.
„Pavyzdžiui, darbuotojai, nustoję kvestionuoti įmonėje
vykdomus procesus, metų metus atlieka tas pačias operacijas, kurių dalies gal
jau net nebereikia.
Kitas pavyzdys, kai žmonės pasirenka
„tylųjį atsitraukimą“ ir tiesiog dirba tiek, kiek minimaliai reikalaujama iš jų
pareigybės, – jie atsisako papildomų užduočių, neprisideda prie papildomų
veiklų ar įmonės iniciatyvų, neina „ekstra mylių“, dar dažniau kartoja visiems
mums gerai žinomas frazes: „tai ne mano darbas“, „neturiu laiko“, „mano darbo
valandos baigėsi“, – tąsyk VŽ sakė Ernesta Galinienė, „ACME Grupės“ Žmonių ir
kultūros skyriaus vadovė.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą