Blinkenui keliaujant į NATO šiaurę, Arkties pavojai kyla dideli

„Tirpstant poliariniam ledui, Rusija, kuri jau yra didelė Arkties galia, nori paversti regioną savu. Kinija siekia sukurti „poliarinį Šilko kelią“. Ir NATO apkabina Suomiją – ir Švediją, tikisi Vašingtonas – kas suteikia aljansui naujų galimybių Tolimojoje Šiaurėje.

 

Klimato kaita kaip niekad spartina ir sustiprina konkurenciją Arktyje, atverdama regioną didesniems komerciniams ir strateginiams susirėmimams tuo metu, kai Rusija, Kinija ir Vakarai siekia išplėsti savo karinį buvimą ten.

 

Didėjančią regiono svarbą pabrėžia JAV valstybės sekretoriaus Antony J. Blinken, kuris ketvirtadienį dalyvaus neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Norvegijoje, kelionės.

 

M. Blinkenas ketina apsilankyti ir Švedijoje bei Suomijoje, susitikti su visų trijų šalių vadovais, kai jie spaudžia Turkiją ratifikuoti greitą Švedijos įstojimą į NATO. Penktadienį Helsinkyje, naujausios NATO narės sostinėje, jis pasakys svarbią kalbą apie Rusiją, Ukrainą ir NATO.

 

Ilgą laiką šalys nebuvo linkusios diskutuoti apie Arktį, kaip apie galimą karinę zoną. Bet tai greitai keičiasi.

 

Įvykiai Ukrainoje ir klimato kaita sukelia „tobulą audrą“, sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto analitikas Matti Pesu. Atsiranda nauja Šaltojo karo atmosfera, susimaišiusi su tirpstančiu ledu, kuri daro įtaką kariniam planavimui ir atveria naujas ekonomines galimybes bei prieigą prie gamtos išteklių.

 

„Taigi visa tai yra susiję ir vienas kitą didina“, – sakė J. Pesu. „Tai daro regioną intriguojančiu“.

 

NATO aljansas iš tikrųjų turi didelių pažeidžiamumų šiaurėje.

 

Rusija tebėra didžiulė Arkties galia, turinti karinio jūrų laivyno bazes ir branduolines raketas Tolimojoje Šiaurėje, taip pat palei Rusijos vakarinį pakraštį: Kolos pusiasalyje, netoli Norvegijos, kur Rusija laiko didžiąją dalį savo branduolinių povandeninių laivų, ir Kaliningrade, kuris ribojasi su Lenkija ir Lietuva.

 

Dėl klimato kaitos laivybos maršrutai tampa vis mažiau apledėję ir lengviau naviguojami, todėl Arktis tampa labiau prieinama ir patrauklesnė konkurencingam komerciniam naudojimui, taip pat kariniam nuotykiui.

 

Rusija pareiškė norinti paversti Arktį sava – penktąja karine apygarda, lygiaverte su kitomis keturiomis, – sakė Švedijos gynybos tyrimų agentūros tyrimų direktorius Robertas Dalsjo.

 

Kinija taip pat stengėsi įsitvirtinti regione ir naudoti naujus neužšaldytus maršrutus – viena iš priežasčių, NATO laiko Kiniją dideliu saugumo iššūkiu.

 

Naujausiame savo strateginiame dokumente, priimtame praėjusią vasarą Madride, NATO paskelbė Rusiją „svarbiausia ir tiesiogine grėsme sąjungininkų saugumui, taikai ir stabilumui“, tačiau pirmą kartą kreipėsi į Kiniją, sakydama, kad jos „aiškios ambicijos“ ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms.

 

Kaip sukurti „šiaurinį burbulą“ atgrasyti Rusiją ir stebėti Kiniją yra vienas iš naujausių ir didžiausių NATO iššūkių.

 

Reaguodama į NATO plėtrą, „Rusija vis labiau akcentuoja Arktį, kur ji yra stipresnė ir mažiau apsupta NATO“, – sakė p. Pesu iš Suomijos instituto. Rusija išlaiko savo oro galią, šiaurinį laivyną, branduolinius povandeninius laivus ir branduolines raketas šiaurinėje sferoje.

 

„Taigi tai tebėra gana skubus susirūpinimas“, - sakė jis. Suomija, Švedija ir Norvegija „skubiausiai tai mato“, net jei kai kurios NATO narės to nemato, sakė jis. Dėl to Suomija, Švedija, Norvegija ir Danija nusprendė sujungti savo oro pajėgas, sukurdamos daugiau lėktuvų, nei Didžioji Britanija ar Prancūzija.

 

Iki šiol konkurencijai regione daugiausia tarpininkavo 1996 metais įkurta Arkties taryba, kuriai priklauso Kanada, Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Švedija ir JAV, skatinant mokslinius tyrimus ir bendradarbiavimą.

 

Tačiau ji neturi saugumo komponento ir netrukus visos narės, išskyrus Rusiją, bus NATO narės. Taryba buvo „pristabdyta“ nuo įvykių Ukrainoje 2022 m. vasario mėn. Kai gegužę pasibaigė Rusijos pirmininkavimas, perėmė Norvegija, todėl veikla gali vėl suaktyvėti.

 

Generolas Philipas M. Breedlove'as, tuometinis vyriausiasis sąjungininkų vadas Europoje, paragino „neleisti patekti į zoną“ – neleisti Rusijai patekti į Baltijos jūrą iš Kaliningrado, izoliuoto Rusijos piršto su prieiga prie jūros.

 

Kinija pradėjo veržtis maždaug 2018 m., bandydama pirkti uostus Suomijoje ir kasyklas Grenlandijoje, atidarydama mokslinių tyrimų stotis, siekdama savo „poliarinio Šilko kelio“, – sakė M. Wieslander, paskatinusi buvusį prezidentą Trumpą pasiūlyti pirkti Grenlandiją.

 

Vašingtonas, kaip ir kitos regiono NATO šalys, pradėjo reinvestuoti į karines investicijas Arktyje, daugiau laivų, lėktuvų ir karinių pratybų. 2018 m. NATO nuėjo taip toli, kad įsteigė naują operatyvinę vadovybę – savotišką regioninį štabą, kuris planuoja ir vykdo karines operacijas, skirtas ginti konkrečias NATO sritis. Naujoji vadovybė, įsikūrusi Norfolke, Va., yra orientuota į karinį jūrų laivyną ir gina Atlanto jūros kelius, Skandinaviją ir ir Arktį.

 

Tebėra susirūpinimas, kad Kinija, kuri dabar palaiko dar glaudesnius ryšius su Rusija, išlieka aktyvi Tolimojoje Šiaurėje, statydama didelius ledlaužius. „Kinija pasieks Europą per Arktį“, – sakė M. Wieslander.

 

Vienas iš pagrindinių klausimų yra tai, ar tikroji Rusijos grėsmė Skandinavijai kils iš jūros, kaip baiminasi Norvegija, ar iš sausumos, su galimu Rusijos įsiveržimu į Baltijos šalis ar Suomiją, o vėliau – į vakarus.

 

Ir Suomija, ir Švedija, kai ji prisijungs, nori priklausyti tai pačiai NATO operatyvinei vadovybei, atsižvelgiant į ilgą jų bendradarbiavimo gynybos srityje istoriją.

 

Norvegija priklauso Norfolko vadovybei, ir yra logiška, kad Suomija ir Švedija būtų šios vadovybės dalimi, nes pastiprinimas greičiausiai atvyktų iš Vakarų, iš už Atlanto.

 

Tačiau, turbūt, yra daugiau logikos, atsižvelgiant į dabartinę Rusijos grėsmę, kad jie prisijungtų prie Nyderlandų Brunsumo mieste įsikūrusios sausumos vadovybės, kuriai pavesta ginti Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis.

 

„Abu turi logiką“, – sakė Niklasas Granholmas, Švedijos gynybos tyrimų agentūros studijų direktoriaus pavaduotojas. "Tai dar neišspręsta".

 

Anot laikraščio Helsingin Sanomat, NATO rekomenduoja abi šalis priskirti Brunsumo vadovybei, nepaisant ankstyvo Suomijos susidomėjimo būti Norfolko dalimi, kurią kovą aplankė Suomijos prezidentas Sauli Niinisto.

 

Taip yra todėl, kad Suomijai lengviau gauti pastiprinimą iš Norvegijos ir Švedijos, pažymėjo Suomijos instituto analitikas P. Pesu.

 

Baiminamasi, kad modernizuotas Rusijos šiaurinis laivynas gali nusileisti per sąsiaurį tarp Grenlandijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos, NATO vadinamą „raudonuoju dešiniuoju kabliu“, kad nutrauktų jūros kelius ir povandeninius kabelius ir grasintų Amerikos rytinei pakrantei kruizinėmis raketomis.

 

Ponas Dalsjo iš Švedijos gynybos tyrimų agentūros, save vadinantis eretiku, neseniai paskelbtame dokumente perspėja, kad ši grėsmė yra reali, bet gali būti per daug išpūsta.

 

Rusija daugiausia yra sausumos galia, o jos šiaurinis laivynas yra daug mažesnis, nei šaltojo karo metu, kai buvo susirūpinta dėl tokio didelio sovietų karinio jūrų laivyno atakos, aprašytos Tomo Clancy romane „Red Storm Rising“.

 

„Jeigu jie to nepadarė su 150 laivų, – paklausė ponas Dalsjo, – kodėl jie tai darytų dabar su 20 laivų?""

 

Arctic Risks Loom Large as Blinken Tours NATO’s North

"As polar ice melts, Russia, already a major Arctic power, wants to make the region its own. China has ambitions for a “Polar Silk Road.” And NATO is embracing Finland — and Sweden too, Washington hopes — giving the alliance new reach in the Far North.

Climate change is accelerating and amplifying competition in the Arctic as never before, opening the region to greater commercial and strategic jostling just at a moment when Russia, China and the West are all seeking to expand their military presence there.

The rising importance of the region is underscored by the travels of Antony J. Blinken, the U.S. secretary of state, who will attend an informal meeting of NATO foreign ministers in Norway on Thursday.

Mr. Blinken is making a point of visiting Sweden and Finland as well, meeting the leaders of all three countries as they press Turkey to ratify Sweden’s quick entry into NATO. He is scheduled to deliver a major speech on Russia, Ukraine and NATO on Friday in Helsinki, the capital of NATO’s newest member.

For a long time, countries were reluctant to discuss the Arctic as a possible military zone. But that is quickly changing.

Events in Ukraine plus climate change make “a perfect storm,” said Matti Pesu, an analyst at the Finnish Institute of International Affairs. There is a new Cold War atmosphere, mixed with melting ice, which affects military planning and opens up new economic possibilities and access to natural resources.

“So all these are connected and are magnifying each other,” Mr. Pesu said. “It makes the region intriguing.”

NATO alliance in fact has significant vulnerabilities in the north.

Russia remains a vast Arctic power, with naval bases and nuclear missiles stationed in the Far North but also along Russia’s western edge: in the Kola Peninsula, near Norway, where Russia keeps most of its nuclear-armed submarines, and in Kaliningrad, bordered by Poland and Lithuania.

With climate change, shipping routes are becoming less icebound and easier to navigate, making the Arctic more accessible and attractive for competitive commercial exploitation, as well as military adventurism.

Russia has said it wants to make the Arctic its own — a fifth military district, on a par with its other four — said Robert Dalsjo, research director at the Swedish Defense Research Agency.

China has also been busy trying to establish itself in the region and use new unfrozen routes, one reason the NATO considers China a significant security challenge.

In its most recent strategy paper, adopted last summer in Madrid, NATO declared Russia to be “the most significant and direct threat to allies’ security and to peace and stability,” but for the first time addressed China, saying that its “stated ambitions and coercive policies challenge our interests, security and values.”

How to create a “northern bubble” to deter Russia and monitor China is one of NATO’s newest and biggest challenges.

In response to NATO’s enlargement, “Russia is putting increasing emphasis on the Arctic, where they’re stronger and less surrounded by NATO,” said Mr. Pesu of the Finnish Institute. Russia retains its air power, northern fleet, nuclear submarines and nuclear-armed missiles in the northern realms.

“So it remains a pretty urgent concern,” he said. Finland, Sweden and Norway “see this most urgently,” even if some in NATO do not, he said. As a consequence, Finland, Sweden, Norway and Denmark have decided to merge their air forces, creating one with more planes than either Britain or France.

Until now, competition in the region was largely mediated through the Arctic Council, founded in 1996, which includes Canada, Denmark, Finland, Iceland, Norway, Russia, Sweden and the United States, and promotes research and cooperation.

But it does not have a security component, and soon all members but Russia will be NATO members. The council has been “paused” since the events in Ukraine in February 2022. When Russia’s chairmanship ended in May, Norway took over, so activity may pick up again.

Gen. Philip M. Breedlove, then the supreme allied commander Europe, called for “an anti-access area denial” — to deny Russia entry to the Baltic Sea from Kaliningrad, the isolated Russian toehold with access to the sea.

China started making inroads around 2018, trying to buy ports in Finland and mines in Greenland, opening scientific research stations as it pursues its “Polar Silk Road,” Ms. Wieslander said, prompting former President Trump to offer to buy Greenland.

Washington started reinvesting militarily in the Arctic then with more ships, planes and military exercises, as did other NATO countries in the region. In 2018 NATO went so far as to set up a new operational command — a kind of regional headquarters that plans and conducts military operations to defend specific areas of NATO. The new command, based in Norfolk, Va., is navy-focused and defends the Atlantic sea routes, Scandinavia and the Arctic.

There remains a concern that China, which now has even closer ties to Russia, remains active in the Far North, building big icebreakers. “China will reach Europe through the Arctic,” Ms. Wieslander said.

One main question is whether the real Russian threat to Scandinavia will come from the sea, as Norway fears, or from the land, with a possible Russian invasion of the Baltic States or Finland, then a move westward.

Both Finland and Sweden, when it joins, want to be part of the same NATO operational command, given their long history of defense cooperation.

Norway belongs to the Norfolk command, and there is a logic to making both Finland and Sweden part of that command, since reinforcements would likely come from the West, across the Atlantic.

But there is perhaps more logic, given the current threat from Russia, for them to join the land-oriented command based in Brunssum, the Netherlands, which is charged with defending Central and Eastern Europe, including Poland and the Baltic nations.

“There is logic for both,” said Niklas Granholm, deputy director of studies at the Swedish Defense Research Agency. “It’s not yet resolved.”

According to the Helsingin Sanomat newspaper, NATO is recommending putting both countries in the Brunssum command, despite Finland’s early interest in being part of Norfolk, which Sauli Niinisto, Finland’s president, visited in March.

That’s because it is easier for Finland to be reinforced from Norway and Sweden, Mr. Pesu, the Finnish Institute analyst, noted.

The fear is that a modernized Russian Northern Fleet could swing down through the straits between Greenland, Iceland and Britain, a move known in NATO as a “red right hook,” to cut sea lanes and underwater cables and threaten the American East Coast with cruise missiles.

Mr. Dalsjo of the Swedish Defense Research Agency, calling himself a heretic, cautions in a recent paper that this threat is real but may be overblown.

Russia is predominantly a land power, and its northern fleet is considerably smaller than it was during the Cold War, when there were worries about the kind of major Soviet naval attack depicted in the Tom Clancy novel “Red Storm Rising.”

“If they didn’t do it then with 150 ships,” Mr. Dalsjo asked, “why would they do it now with 20?”

Pekinas teigia, kad Muskas nepritaria JAV ir Kinijos atsiejimui

„HONKONGAS – Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Elonas Muskas Pekino pareigūnams pasakė, kad jis nepritaria dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų atsiejimui, per susitikimą, surengtą netrukus po to, kai „Tesla“ generalinis direktorius atvyko į šalį tuo metu, kai išaugo geopolitinė įtampa su JAV.

 

     Antradienio vakarą paskelbtame pareiškime Kinijos pareigūnai citavo Muską, sakiusį užsienio reikalų ministrui Qin Gangui, kad abiejų šalių interesai yra persipynę ir neatsiejami, kaip „susijungę dvyniai“. Ministerija paskelbė nuotrauką, kurioje Činas ir Muskas spaudžia vienas kitam ranką.

 

     Musko kelionė į Kiniją – vieną svarbiausių Teslos mažmeninės prekybos rinkų ir didžiausią jos gamyklą – yra pirmoji per daugiau, nei trejus metus, po to, kai Kinija iš esmės užsidarė dėl pandemijos.

 

     Antradienio susitikime Qin palygino Kinijos ir JAV ryšius su „Tesla“ transporto priemonės vairavimu, kai reikia teisingai laikyti vairą, tinkamu laiku spausti stabdžius, vengti pavojingo vairavimo ir tinkamai naudoti akseleratorių, teigiama ministerijos pranešime. Tesla neatsakė į prašymą pakomentuoti. Grace Tao, „Tesla“ vadovė, vadovaujanti Kinijos operacijoms išorės reikalams, pakartojo Užsienio reikalų ministerijos pareiškimą savo socialinės žiniasklaidos paskyroje Kinijos platformoje „Weibo“.

 

     Muskas prisijungia prie užsienio generalinių direktorių sąrašo, įskaitant „Apple“ Timą Cooką ir „Pfizer“ Albertą Bourlą, kurie pastaraisiais mėnesiais lankėsi Kinijoje, kad susitiktų su aukštais pareigūnais ir lankytųsi vietinėse įstaigose, nelankytose dėl pandemijos apribojimų, kurie sutrikdė tiekimo grandines.

 

     JAV ir Kinijos santykius suardo konkurencija dėl pažangių technologijų ir dar labiau pašlijo po to, kai JAV vasario mėnesį numušė kinišką oro balioną. Abiejų šalių įmonės pateko į vidurį, o naujausias incidentas įvyko šį mėnesį, kai Kinija įtraukė JAV atminties lustų gamintoją „Micron Technology“ į juodąjį sąrašą.

 

     Mikrono draudimas pakurstė priešiškas nuotaikas Kinijai JAV Kongrese ir buvo plačiai vertinamas kaip atsakas į naują griežtą eksporto kontrolės tinklą, kurį praėjusiais metais Bideno administracija įvedė pažangių puslaidininkių ir puslaidininkių gamybos įrangos eksportui į Kiniją." [1]

 

1. Business News: Beijing Says Musk Opposes Decoupling Of U.S. and China. Cheng, Selina; Strumpf, Dan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 May 2023: B.3.

Beijing Says Musk Opposes Decoupling Of U.S. and China.

"HONG KONG -- China's foreign ministry said Elon Musk told officials in Beijing that he opposes decoupling the world's two biggest economies, in a meeting held shortly after the Tesla chief executive arrived in the country at a time of heightened geopolitical tensions with the U.S.

In a statement released Tuesday evening, Musk was quoted by Chinese officials as having told Foreign Minister Qin Gang that the interests of the two countries were intertwined and inseparable, like "conjoined twins." The ministry published a photo of Qin and Musk shaking hands.

Musk's trip to China -- one of Tesla's most important retail markets and home to its biggest manufacturing plant -- is his first in more than three years after China largely closed itself off in the pandemic.

At Tuesday's meeting, Qin likened China-U.S. relations to driving a Tesla vehicle, which requires holding the steering wheel correctly, stepping on the brakes at the right time, avoiding dangerous driving and using the gas pedal appropriately, according to a readout from the ministry. Tesla didn't respond to a request to comment. Grace Tao, a Tesla executive who heads up external affairs for its China operations, reposted the foreign ministry's statement on her social-media account on China's Weibo platform.

Musk joins a list of foreign CEOs, including Apple's Tim Cook and Pfizer's Albert Bourla, who in recent months have paid visits to China to meet senior officials and visit local facilities following pandemic restrictions that disrupted supply chains.

Relations between the U.S. and China have been frayed by competition over advanced technologies and further soured after the U.S. shot down a Chinese balloon in February. Businesses of both countries have been caught in the middle, with the latest incident coming this month when China blacklisted U.S. memory-chip maker Micron Technology.

The Micron ban fueled hawkish sentiment toward China in Congress, and was widely seen as a response to a tough new web of export controls placed by the Biden administration last year on the export of advanced semiconductors and semiconductor-making gear to China." [1]

1. Business News: Beijing Says Musk Opposes Decoupling Of U.S. and China. Cheng, Selina; Strumpf, Dan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 May 2023: B.3.