Kijevo puolimo nesėkmė išbando Bideno strategiją

„Anot Vakarų pareigūnų, lėtas Ukrainos kontrpuolimas prieš įsitvirtinusius rusus mažina viltis, kad derybos dėl kovų pabaigos gali prasidėti šiais metais, ir padidina atviro, nesibaigiančio, konflikto šmėklą.

 

     Potenciali aklavietė išbandys prezidento Bideno strategiją, kuria siekiama įnešti milijardus dolerių karinės pagalbos Ukrainai, kad Kijevas galėtų derėtis su Rusija iš stiprybės pozicijų. Tai taip pat galėtų mesti iššūkį Vakarų gebėjimui tiekti ginklus, kurių ir taip trūksta, ir suteikti politinio peno tiems, kurie priešinasi JAV paramai Zelenskiui.

 

     „Akivaizdu, kad lengviau suteikti daugiau paramos, kai viskas klostosi gerai“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje ir karinės pagalbos Kijevui išplėtimo gynėjas Johnas Herbstas. Tačiau Bideno administracija neturi daug kito pasirinkimo, kaip ir toliau tiekti ginklus, sakė jis.

 

     Atsitraukimas nuo Ukrainos ir leidimas net dalinei Rusijos pergalei „būtų Bideno užsienio politikos nesėkmė, kuri žymiai viršytų Afganistano pasitraukimą“, – pridūrė D. Herbstas, dabar dirbantis Vašingtone įsikūrusioje Atlanto taryboje.

 

     Bidenas pareiškė savo užsienio politikos įgaliojimus dėl šio konflikto. Jis skyrė daugiau, nei 43 mlrd. dolerių ginklų pagalbą Kijevui, tačiau Kongrese susiduria su kai kurių Respublikonų partijos narių iššūkiais.

 

     Bidenui artėjant prie dalyvavimo prezidento konkurse kitais metais, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi daugiau paskatų bandyti pralenkti kantrybe Vakarus. Du didžiausi pretendentai į respublikonų kandidatūrą – buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas – užsiminė, kad galėtų sumažinti karinę paramą Ukrainai.

 

     Rusija taip pat nerodė noro derėtis.

 

     „Rusai labai džiaugiasi, galėdami kalbėti apie Ukrainos kapituliaciją“, – sakė įžymus Užsienio santykių tarybos bendradarbis Thomas Grahamas. „Manau, kad šiuo metu jie nėra rimtai suinteresuoti jokiomis derybomis apie Ukrainos krizės sprendimą“, – pridūrė jis.

 

     Ukrainos kontrpuolimas, pradėtas birželio pradžioje, skirtas atkovoti dalį beveik 20% Rusijos kontroliuojamos Ukrainos teritorijos. Nors Ukraina užėmė dalį teritorijos, ji dar nepasiekė proveržio, kuris galėtų priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo.

 

     Kadangi nei Rusija, nei Ukraina nėra linkusios derėtis, Baltieji rūmai kol kas turi nedaug galimybių, kaip tik laikytis kurso, tikėdamiesi galimo mūšio proveržio prieš įsitvirtinusias Rusijos pajėgas arba naujų politinių įtrūkimų Maskvoje.

 

     JAV pareigūnai pripažįsta, kad kontrpuolimas vyksta lėtai, bet sako, kad dar per anksti vertinti efektyvumą, kol Ukraina neįtrauks daugiau jos kovinių brigadų.

 

     Kyla klausimas, ar JAV ir jos sąjungininkės ryžtasi tęsti paramą ar net ją išplėsti, jei puolimas ir toliau nepateisins lūkesčių.

 

     Praėjusią savaitę Aspeno saugumo forume kalbėjusi Kanados ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland atvirai nerimavo dėl Vakarų sąjungininkų gebėjimo laikytis kurso. „Mano didžiausia baimė dėl Ukrainos yra mes“, – sakė ji." [1]

1. World News: Kyiv's Offensive's Failure Tests Biden's Strategy. Lubold, Gordon; Gordon, Michael R;
Strobel, Warren P. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 26 July 2023: A.10.

JAV sąjungininkai Azijoje nenori pirkti Aliaskos gamtines dujas

   „TOKIJAS – Japonija ir Pietų Korėja atmetė JAV pasiūlymus dėl prisijungimo prie siūlomo 44 milijardų dolerių vertės Aliaskos gamtinių dujų projekto, kuris būtų viena didžiausių investicijų į energetiką Amerikos istorijoje.

 

     Suskystintų gamtinių dujų projektui, kuris pastaruoju metu padarė pažangą, tai užtvėrė kelią. Vašingtonas teigia, kad dujų eksportas iš Aliaskos sustiprintų pasaulinį saugumą, suteikdamas Azijos valstybėms alternatyvą rusiškoms dujoms.

 

     Plane, pavadintame Aliaskos SGD, numatytas 807 mylių ilgio dujotiekis, kuriuo gamtinės dujos būtų tiekiamos iš telkinių į šiaurę nuo poliarinio rato į pietinę valstijos dalį, iš kurios jos pirmiausia būtų gabenamos į Japoniją, Pietų Korėją ir kitas Azijos šalis.

 

     Projektas gavo žalią šviesą iš Energetikos departamento balandį ir ketina pradėti veikti maždaug 2030 m. Pagal federalinį įstatymą jis gali gauti daugiau nei 30 mlrd. dolerių paskolų garantijų.

 

     Po daugiau nei dešimtmetį trukusio planavimo projektas, kaip niekad arčiau pradžios, sakė senatorius Danas Sullivanas (R., Aliaska). Kitas žingsnis, pasak jo, yra pirkėjų surikiavimas Azijoje. „Tas privataus sektoriaus komponentas yra tikrai svarbus ir tai vyksta, mums kalbant“, – sakė jis.

 

     Tačiau žmonės, susipažinę su kelių geriausių potencialių pirkėjų Japonijoje ir Pietų Korėjoje planais, sakė, kad bendrovės teigė, kad nėra suinteresuotos investuoti į projektą ar pasirašyti sutarčių dėl dujų pirkimo. Energetikos pareigūnai Aliaską taip pat sutiko šaltai.

 

     Potencialūs pirkėjai nėra įsitikinę projekto terminu, sakė įmonių ir Japonijos vyriausybės pareigūnai. Jie mano, kad Azijos šalys iki 2030 m. turės kitų stabilių gamtinių dujų tiekimo šaltinių, nors dujų rinka yra nepastovi, o konkuruojantys projektai taip pat kelia pavojų.

 

     Be to, Azijos pirkėjai yra susirūpinę dėl didelių JAV energetikos įmonių didelių investicijų įsipareigojimų trūkumo, sakė šie pareigūnai. 2016 m. „Exxon Mobil“ perdavė projektą Aliaskos valstijai. Ji ir toliau dalyvavo kitais būdais, pavyzdžiui, patarė, kaip projektą būtų galima padaryti konkurencingesnį.

 

     Per praėjusius metus „Aliaska Gasline Development“, bendrovės „Aliaska SGD“, pareigūnai ir kiti advokatai pristatė projektą Japonijos ir Korėjos vyriausybių vadovams ir potencialiems pirkėjams susitikimuose Tokijuje, Seule ir Vašingtone, D.C.

 

     Nikiski bendruomenė Aliaskos Kenajaus pusiasalyje į pietus nuo Ankoridžo būtų dujotiekio galutinis taškas. Nikiski gamykloje dujos būtų atšaldomos iki skystos formos minus 260 laipsnių pagal Farenheitą ir pakrautos į tanklaivius.

 

     Japonija ir Pietų Korėja, abi JAV sąjungininkės, yra dvi didžiausios pasaulyje suskystintų gamtinių dujų importuotojos. Abi iš dalies vis dar remiasi Rusijos SGD, kad išlaikytų šviesas.

 

     Aliaskos JAV senatoriai, abu respublikonai, ir JAV ambasadoriai Japonijoje ir Pietų Korėjoje, atstovaujantys Bideno administracijai, teigia, kad projektas glaudžiau susies JAV ir sąjungininkus, o Rusija nustums nuošalin.

 

     „Būtina, kad mūsų sąjungininkai Azijoje, Korėjoje ir Japonijoje atsikratytų Rusijos naftos ir dujų“, – sakė Sullivanas.

 

     Japonija perka apie 10% SGD iš Rusijos projekto Sachalinas-2. Kadangi dabartinės sutartys baigsis maždaug šio dešimtmečio pabaigoje, ji yra naujų tiekėjų rinkoje. Japonijai pirkimas iš Aliaskos „reiškia ilgalaikį energijos patikimumą iš svarbiausio patikimo sąjungininko“, – sakė JAV ambasadorius Tokijuje Rahmas Emanuelis.

 

     SGD gabenimas į Japoniją iš Artimųjų Rytų arba iš JAV įlankos pakrantės per Panamos kanalą paprastai trunka kelias savaites. Iš Aliaskos SGD į Japoniją gali būti gabenamos per septynias dienas, o į Pietų Korėją – per aštuonias, o „strateginių siaurų taškų nėra“, – sakė jis.

 

     Tačiau SGD vartotojai Azijoje teigia ieškantys tiekimo sutarčių, kurios galėtų tiekti dujas per artimiausius trejus ar ketverius metus, kai prognozuojama, kad tiekimo sąlygos išliks ypač griežtos. Kiti projektai tokiose vietose, kaip Kanada ir Persijos įlankos pakrantė, žada greičiau būti įgyvendinti, sako jie.

 

     Japonijos pareigūnai teigė, kad kuo toliau projekto terminas, tuo labiau nerimaujama, kad jis susidurs su šalies įsipareigojimu iki 2050 m. visiškai neišmesti į orą anglies dvideginio.

 

     "Žmonės yra tokie netikri dėl SGD ateities. Šiuo metu jie mato didžiulę paklausą, bet kas bus po 10 ar 15 metų, lieka klaustukas", - sakė Tatsuya Terazawa, su vyriausybe susijusio Energetikos ekonomikos instituto vadovas.

     ---

     Lėtas projektas

 

     2014 m. pradėjus dideles pastangas išduoti leidimus, Aliaskos SGD projektas daugelį metų sunkiai siekė pažangos. Tuo metu kiti JAV eksporto projektai skatino pasaulinį gamtinių dujų tiekimo bumą.

 

     2019 m. „Alaska Gasline Development“ teigė mažinanti veiklą, vertindama projekto gyvybingumą.

 

     „Svarbiausia pirkėjams įvertinti SGD projekto įgyvendinimą, o su Aliaskos SGD per ilgai matėme per mažą pažangą“, – sakė atstovas, atsakingas už SGD projektus viename didžiausių Japonijos importuotojų." [1]

 

Tai ryškus pavyzdys, kaip supratingi žmonės atsisako pirkti gamtines dujas dėl kovos su klimato kaita. Lietuvai reikia imti pavyzdį ir laiku atsikratyti SGD terminalo "Independence".

 

1. World News: U.S. Allies in Asia Snub Alaskan Natural Gas. Davis, River;
Lebrun, Sylvan. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 26 July 2023: A.9. 

U.S. Allies in Asia Snub Alaskan Natural Gas.

"TOKYO -- Japan and South Korea have rebuffed U.S. overtures about joining a proposed $44 billion Alaska natural-gas project that would be one of the biggest energy investments in American history.

The snubs have put a roadblock in front of a liquefied natural gas project that recently has made strides. Washington says exporting gas from Alaska would strengthen global security by giving Asian nations an alternative to Russian gas.

The plan, called Alaska LNG, features an 807-mile pipeline that would carry natural gas from fields north of the Arctic Circle to the southern part of the state, from which it would be shipped primarily to Japan, South Korea and other countries in Asia.

The project won a green light from the Energy Department in April and aims to begin operating by roughly 2030. Under federal law, it is eligible for more than $30 billion in loan guarantees.

After more than a decade of planning, the project is closer than ever to launching, said Sen. Dan Sullivan (R., Alaska). The next step, he said, is lining up buyers in Asia. "That private sector component is really important and that is happening as we speak," he said.

But people familiar with the plans of several top prospective buyers in Japan and South Korea said the companies said they weren't interested in investing in the project or signing contracts to purchase its gas. Energy officials also have given Alaska the cold shoulder.

Potential buyers aren't confident in the project's timeline, said officials at companies and in Japan's government. They believe Asian countries will have other sources of stable natural-gas supplies by 2030, although the gas market is volatile and competing projects also carry risks.

Moreover, the Asian buyers are concerned about the lack of major investment commitments by big U.S. energy companies, these officials said. Exxon Mobil handed over the project to the state of Alaska in 2016. It has remained involved in other ways, such as advising on how the project could be made more competitive.

During the past year, officials from Alaska Gasline Development, the company behind Alaska LNG, and other advocates have pitched the project to Japanese and Korean government leaders and potential buyers at meetings in Tokyo, Seoul and Washington, D.C.

The community of Nikiski on Alaska's Kenai Peninsula south of Anchorage would serve as the endpoint of the gas pipeline. At a facility in Nikiski, the gas would be chilled to liquid form at minus 260 degrees Fahrenheit and loaded onto tankers.

Japan and South Korea, both U.S. allies, are two of the world's biggest importers of liquefied natural gas. Both still rely on Russian LNG in part to keep the lights on.

Alaska's U.S. senators, both Republicans, and U.S. ambassadors in Japan and South Korea representing the Biden administration say the project would link the U.S. and allies more closely while sidelining Russia.

"It is imperative that our allies in Asia, Korea and Japan, get off of Russian oil and gas," said Sullivan.

Japan buys about 10% of its LNG supply from Russia's Sakhalin-2 project. With current contracts set to expire by roughly the end of this decade, it is in the market for new suppliers. For Japan, buying from Alaska "means long-term energy reliability from the number-one reliable ally," said Rahm Emanuel, the U.S. ambassador in Tokyo.

Shipping LNG to Japan from the Middle East or from the U.S. Gulf Coast via the Panama Canal typically takes several weeks. From Alaska, LNG can be shipped to Japan in seven days and to South Korea in eight, with "zero strategic choke points," he said.

However, LNG consumers in Asia say they are looking for supply contracts that could provide gas in the next three to four years, when supply conditions are predicted to remain particularly tight. Other projects in places such as Canada and the Gulf Coast promise to deliver faster, they say.

Japanese officials said the further out a project's timeline extends, the greater the worry that it would bump up against the country's commitment to have zero net carbon emissions by 2050.

"People are so unsure about the future of LNG. As of now they see huge demand, but what will happen 10 years or 15 years from now remains a question mark," said Tatsuya Terazawa, head of the government-affiliated Institute of Energy Economics Japan.

---

Slow Going For Project

After starting major permitting efforts in 2014, the Alaska LNG project struggled for years to make progress. At the time, other U.S. export projects were fueling a boom in global natural-gas supply.

In 2019, Alaska Gasline Development said it was scaling back operations while evaluating the project's viability.

"The most important thing for buyers is evaluating how feasible an LNG project is, and with Alaska LNG, we've seen too little progress for too long," said an official in charge of LNG projects at one of Japan's top importers." [1]

This is a clear example of how sensible people refuse to buy natural gas because of the fight against climate change. Lithuania needs to take an example and get rid of the LNG terminal "Independence" timely.

1. World News: U.S. Allies in Asia Snub Alaskan Natural Gas. Davis, River;
Lebrun, Sylvan. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 26 July 2023: A.9. 

 

Hunter Biden Is a Geopolitical Disaster.

"It was a wild roll of the dice by Hunter Biden and government prosecutors to hope a judge wouldn't ask if their plea agreement precluded further charges and therefore ended the investigation. But of course the judge had to ask. In announcing the deal in June, the Justice Department plainly stated the investigation was continuing while Hunter's lawyer insisted on an "understanding that the five-year investigation into Hunter is resolved."

David Weiss, the U.S. attorney for Delaware, arguably had to speak as he did at the time. If the investigation were over, he and his boss, U.S. Attorney General Merrick Garland, couldn't avoid questions from a Republican-controlled House about ignored evidence, etc. Add another question now: While saying something else to the public, did the Justice Department sotto voce promise Hunter that no more charges would be considered?

My view is that Joe Biden has been coldly ruthless in embracing and defending his son in his own interest, and will be just as ruthless in throwing Hunter under the bus if necessary.

Hunter is not less ruthless in dealing with his dad. When Hunter's lawyer threatened to walk away from a plea deal that didn't close the investigation, he was throwing down a gauntlet before Mr. Biden and his attorney general that Hunter has spent his life throwing down to his father. To state the obvious example, President Obama assigned Vice President Biden to be his point man on Ukrainian corruption. Hunter thereupon took a do-nothing job with a notorious Ukrainian oligarch and essentially dared his father to stop him. As public testimony and news reporting have established, not only did Mr. Biden decline to intervene when State Department officials brought the problem to him, he engaged in an emotional outburst that made them unwilling to bring it up again.

Joe's ridiculous peril may yet push him out of the presidential race. The bottomless self-abasement of his spokespeople is evident in their recent, studied language adjustment. From Joe "never discussed" Hunter's international business dealings with him, they now claim Joe was never "in business" with Hunter.

This high-wire act has zero chance of success without a deliberate and voluntary decision of news organizations to pretend they don't see what's before their eyes. Don't put it past them.

But this will only get Mr. Biden through November 2024 unless Democrats also win back the House and retain control of the Senate.

Mr. Biden was unlucky in his son, but he also allowed a family environment in which milking connection to Joe was de rigueur. Paralysis seizes our elite over what has ensued. Suppose a journalistic tick-tock were written today similar to 1969's "On Borrowed Time," Leonard Mosley's microscopic account of events between the Munich Agreement of September 1938 and the invasion of Poland in September 1939. Today's version would include: Hunter's dealings in Ukraine, President Trump's impeachment for asking about Hunter's dealings in Ukraine, the laptop episode in which Russia was framed as an imaginary culprit to change the subject from Hunter's dealings in Ukraine.

What did Vladimir Putin make of these events? How might they have figured in his bet that the U.S. would let Kyiv fall into his pocket? Maybe one day he'll tell us.

Mr. Biden ultimately summoned the NATO muscle memory to stand up to Russia, and this column congratulated him. But Republicans in an election year can rightly ask what else exactly was an American president supposed to do? They can also ask what Mr. Biden failed to do. His surrender on Nord Stream 2, after Mr. Trump quashed the pipeline, sent a message of appeasement. In the war's opening days, his administration seemed unduly eager to cede Kyiv to the Russian advance and spirit President Zelensky to safety.

At some point, questions should also be asked of Barack Obama. Why allow Mr. Biden to control the Ukraine portfolio when he wouldn't restrain his son? Was Biden family corruption the reason you skipped over your veep and endorsed Hillary Clinton in 2016?

The story here is all the more remarkable for being untold. In short order, the Hunter mess has managed to taint our intelligence community, the FBI, IRS and now the Justice Department. If news sense is not completely dulled by neurotic compliance, some editors must also be starting to see the outlines of another approaching debacle, in which skeletons from the Biden closet elect Mr. Trump." [1]

1. Hunter Biden Is a Geopolitical Disaster. Jenkins, Holman W; Jr. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 29 July 2023: A.13.