Vokiečiai baiminasi ekonominio kracho

"Remiantis tyrimu, pusė vokiečių mano, kad po 10–15 metų Vokietijos Federacinė Respublika nebebus pirmaujanti ekonominė valstybė. Nuotaikos tarp gyventojų ir ekonomikos dalyvių smarkiai pablogėjo.

Remiantis nauja apklausa, vokiečių pasitikėjimas šalies stiprybe per kelis mėnesius smarkiai sumažėjo: Allensbacho tyrimo duomenimis, 50 procentų vokiečių mano, kad po 10–15 metų Federacinė Respublika nebebus viena iš pirmaujančių ekonomikos šalių pasaulyje. 2022 metais buvo tik 30 proc. Ir atvirkščiai, tik 31 procentas dabar įsitikinę, kad ši valstybė vaidins vadovaujantį vaidmenį (2022 m.: 48), rodo CDU/CSU parlamentinės grupės užsakymu atliktas tyrimas. Tai ketvirtadienio vakarą buvo pristatyta Sąjungos frakcijos valdybai.

Apklausos duomenimis, gyventojų ir ekonomikos dalyvių nuotaikos smarkiai pablogėjo. 58 procentai verslo vadovų teigė, kad Vokietija įveikė savo piką. 68 procentai gyventojų mato nuolatinį pramonės silpnėjimą – tiek pat daug žmonių mano, kad tai yra pagrindinė problema. 

76 procentai vadovų taip pat mano, kad susirūpinimas, kad dėl didelių energijos sąnaudų sukels deindustrializaciją, yra pagrįstas.

Abejonių dėl šviesoforų valdžios

Tik trečiadienį federalinis kabinetas priėmė sprendimą dėl priemonių paketo, skirto vangiai ekonomikai skatinti. Kancleris Olafas Scholzas ne kartą perspėjo neįkalbėti šalį į krizę. Tačiau tik 41 procentas apklaustųjų vis dar mano, kad Vokietija yra labai gera vieta verslui – dramatiškas kritimas, palyginti su 2022 m., kai taip teigė 71 procentas apklaustųjų.

Vietoj 15 procentų pernai, dabar tuo abejoja 50 procentų. 83 procentams ypač svarbus biurokratijos mažinimas, po kurio seka administravimo modernizavimas, skaitmeninimas ir geresnis išsilavinimas mokyklose ir universitetuose.

Prarastas pasitikėjimas aiškiai susijęs su šviesoforų valdžia. Allensbacho teigimu, 76 procentai apklaustųjų abejoja, ar šviesoforas gali pakelti šalį. Kita vertus, 55 procentai mano, kad vyriausybės politika vis dar silpnina verslo vietą, tik 10 procentų mano, kad ji bus sustiprinta. Atitinkamai prastos partijų kompetencijos vertybės: tik po septynis procentus kiekviena pasitiki SPD ar FDP, kad galės sustiprinti vietą. Žaliesiems – tik penki procentai, opozicinei AfD – aštuoni, o opozicinei Sąjungai – 27 procentai. [1]

 

Lietuvoje viskas puiku. Visi sėdime rūsiuose ir laukiame Kinijos puolimo. Kai puls, visi išbėgsime ir mėtysime akmenis. Pasirodys Bilotaitė ant balto arklio. Visuotinis pasipriešinimas. Mūsų gyvenime dar nebuvo tokios pakilios nuotaikos.

 

1. Die Deutschen befürchten einen Absturz der Wirtschaft

Frankfurter Allgemeine Zeitung (online)Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Sep 1, 2023.

 

The Germans fear an economic crash

"According to a study, half of Germans believe that the Federal Republic will no longer be a leading economic nation in ten to 15 years. The mood among the population and the economy has deteriorated massively.

According to a new survey, the confidence of Germans in the strength of the country has fallen dramatically within a few months: According to an Allensbach study, 50 percent of Germans believe that in ten to 15 years the Federal Republic will no longer be one of the leading economic nations in the world. In 2022 it was only 30 percent. Conversely, only 31 percent are now convinced that the state will play a leading role (2022: 48), according to a study commissioned by the CDU/CSU parliamentary group. This was presented on Thursday evening to the executive board of the Union faction.

According to the survey, the mood among the population and the economy has deteriorated massively. 58 percent of executives in business stated that Germany has passed its peak. 68 percent of the population see a sustained weakening of the industry - a similarly large number consider this to be a major problem. 76 percent of executives also believe that the concern that high energy costs will lead to de-industrialization is justified.

Doubts about the traffic light government

It was only on Wednesday that the federal cabinet decided on a package of measures designed to boost the sluggish economy. Chancellor Olaf Scholz had repeatedly warned against talking the country into a crisis. 

But only 41 percent of those surveyed still believe that Germany is a very good business location - a dramatic drop compared to 2022, when 71 percent of those surveyed said so.

Instead of 15 percent last year, 50 percent now doubt this. 83 percent find a reduction in bureaucracy particularly important, followed by modernization of administration, digitization and better education in schools and universities.

The lost trust is clearly linked to the traffic light government. According to Allensbach, 76 percent of those surveyed have doubts that the traffic light can advance the country. On the other hand, 55 percent think that the government's policy is still weakening the business position, only 10 percent believe it will be strengthened. The competence values for the parties are correspondingly poor: only seven percent each trust the SPD or the FDP to be able to strengthen the position. For the Greens it is only five percent, for the AfD, on the other hand, eight and for the Union 27 percent.” [1]

1. The Germans fear an economic crash

Frankfurter Allgemeine Zeitung (online)Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Sep 1, 2023.

 

Kaip veikė mūsų pasaulis: Amerikos galia ką tik nukentėjo. Tai nėra blogai Amerikai

  "Daugiau, nei dešimtmetį Jungtinės Valstijos dažniausiai ignoravo BRICS. Grupuotė, kurią sudarė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, retai registravosi Vašingtono radare. Kai tai padarė, impulsas – kaip parodė Jake'as Sullivanas, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, neseniai pabrėžęs, kad koalicija nėra „kažkokia geopolitinė varžovė“, siekė sumenkinti grupės reikšmę. Vakarų apžvalgininkai savo ruožtu BRICS iš esmės nuspalvino kaip Kinijos bandymų dominuoti pasaulio pietuose ženklą. arba šiek tiek daugiau, nei kalbanti parduotuvė.Kai kurie netgi ragino ją išardyti.

 

     Toks pasitenkinimas dabar atrodo mažiau tvirtas. Praėjusią savaitę Johanesburge vykusiame viršūnių susitikime grupė pakvietė į savo gretas prisijungti šešias pasaulines pietų valstybes – Argentiną, Egiptą, Etiopiją, Iraną, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Po pranešimo abejingumas užleido vietą nuostabai, net nerimui. Tačiau pavojaus signalo nereikia. BRICS niekada nevaldys pasaulio ir nepakeis JAV vadovaujamos tarptautinės sistemos.

 

     Tačiau būtų klaida neįvertinti jo svarbos. Galų gale, bet kuris klubas, turintis tokį ilgą laukiančiųjų sąrašą – šiuo atveju beveik 20 valstybių – tikriausiai kažką daro teisingai. BRICS plėtra yra neabejotinas daugelio šalių nepasitenkinimo pasauline tvarka ir siekių pagerinti savo vietą joje ženklas. Amerikai, kurios gniaužtas dėl pasaulinio dominavimo silpsta, tai yra subtilus iššūkis ir galimybė.

 

     Kritikai turi teisingą mintį: BRICS tebėra nebaigtas darbas. Dvi pagrindinės jo iniciatyvos – Naujasis plėtros bankas ir neapibrėžtųjų rezervų susitarimas – yra gana mažos, palyginti su pasauliniu vystymuisi skirtų paskolų ir finansų mastais. Kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, bendradarbiavimas sveikatos tyrimų ir kosmoso tyrinėjimų srityje, yra pradiniame etape. Plėtra gali apsunkinti institucijų kūrimą, nes jame gali dalyvauti daugiau žaidėjų. Pavyzdžiui, yra tam tikrų skirtumų tarp to, kaip Kinija ir Rusija bei pasaulinės pietinės valstybės vertina šią grupę.

 

     Žinoma, Amerikos dominavimą pasaulyje užtikrina didžiulės karinės išlaidos, aljansų tinklas ir šimtai toli nutolusių karinių bazių.

 

     Tačiau net jei išsiplėtusi BRICS tik susimaišys su materialine sėkme – ir yra nemaža tikimybė, kad jai pasiseks geriau – ji mestų iššūkį Vašingtonui trijose pagrindinėse srityse: pasaulinėse normose, geopolitinėse konkurencijose ir tarpregioniniame bendradarbiavime.

 

     Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. ir nepaisant pragaištingų intervencijų Irake ir Afganistane, Amerika galėjo parodyti, kad visur kalba už laisvės ir demokratijos vertybes. Tiesą sakant, neproporcingas Vašingtono įtaka pasaulinių normų formulavimui yra pagrindinis jo galios šaltinis. Ne veltui Bideno administracija ne kartą tvirtina, kad pasaulis yra padalintas į taisyklių besilaikančias demokratijas ir taisykles pažeidžiančias autokratijas, o JAV vadovauja pirmajai.

 

     Šią „demokratija prieš autokratiją“ sistemą jau iš dalies diskredituota paties Vašingtono atsidūrimu autoritarinių vyriausybių glėbyje. Didesnis BRICS suduotų dar vieną smūgį kitu kampu. Iš 11 valstybių, kurios sudarys išplėstą grupę, galima sakyti, kad keturios yra demokratijos, keturios – autokratijos, dvi – monarchijos ir dar viena – teokratija. Tai dar vienas įrodymas, kad šalies politinė sistema yra prastas rodiklis, nurodantis, kaip ji nustato savo interesus ir su kuo ji nusprendžia kurti koaliciją.

 

     Be to, į išplėstą grupę bus įtrauktos dvi aršių varžovų poros – Indija ir Kinija, Saudo Arabija ir Iranas – taip pat įkyri Egipto ir Etiopijos pora. Vien tik bendra BRICS narystė neišspręs rimtų problemų tarp šių priešininkų. Tačiau tai sukurs unikalias galimybes tiesioginiams, abipusiams pokalbiams santykinai saugioje daugiašalėje aplinkoje tarp valstybių, kurios nemėgsta viena kitos. 

 

Vašingtonas istoriškai rado pranašumą, išnaudodamas susiskaldymą savo tikslams, ypač Artimuosiuose Rytuose. Sumažinus nepasitikėjimą tarp šalių, BRICS galėtų padėti atremti šį nesveiką ciklą.

 

     Kad išlaikytų savo viršenybę, Vašingtonas taip pat linkęs padalinti pasaulį į regionus. JAV sąjungininkai ir partneriai, ypač pasaulio pietuose, paprastai raginami atremti JAV priešą arba užmegzti gilesnius ryšius su vietiniais JAV partneriais savo regione. Indija ir Filipinai skatinami pasipriešinti, pavyzdžiui, Kinijai, o Persijos įlankos valstybės raginamos sutelkti dėmesį į Iraną ir užmegzti ryšius su Izraeliu.

 

     Šis „skaldyk ir valdyk“ metodas apriboja vidutinių jėgų akiratį iki jų pačių regionų. Turėdamos narius trijuose žemynuose, BRICS galėtų sukurti naujas erdves pagrindinėms pasaulio pietų valstybėms, kurios galėtų susikurti gilesnius sąveikos ir bendradarbiavimo įpročius gerokai už savo regionų ribų, prieštaraudamos Vašingtono pageidaujamam darbo pasidalijimui.

 

     Labiau už viską didėjanti BRICS šalių trauka yra signalas, kad Amerikos pasaulinis dominavimas silpsta. Tačiau tai nereiškia, kad dauguma naujųjų ir originalių grupės narių yra antiamerikietiški: Egiptas yra tvirtas saugumo partneris, Brazilija ir Pietų Afrika palaiko ilgalaikius santykius, o Indija yra bene artimiausia Vašingtono draugė šioje kolekcijoje. Jie tiesiog norėtų gyventi pasaulyje, kuriame Jungtinės Valstijos būtų pirmaujanti, o ne dominuojanti valdžia.

 

     Ir ar tai būtų taip blogai? Amerika, susidūrusi su savo neįveikiamomis vidaus problemomis, BRICS šalių plėtrą turėtų vertinti, ne kaip grėsmę, o labiau, kaip galimybę. Tai suteikia Jungtinėms Valstijoms galimybę ne tik iš naujo mokytis bendradarbiavimo praktikos, bet ir atsikratyti kai kurių tolimų naštų ir išskirtinumo sampratų, kurios netarnauja jos nacionaliniams interesams. Šiame procese dar gali atsirasti geresnė Amerika ir, galbūt, geresnis pasaulis." [1]

1. American Power Just Took a Hit. That's Not Bad. [Op-Ed]. Shidore, Sarang. 
New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 02 Sep 2023: A.23.

How Did Our World Work: American Power Just Took a Hit. That's Not Bad for America.

"For more than a decade, the United States mostly ignored BRICS. The grouping, formed by Brazil, Russia, India, China and South Africa, rarely registered on Washington's radar. When it did, the impulse -- as shown by Jake Sullivan, the national security adviser, recently stressing that the coalition is not "some kind of geopolitical rival" -- was to downplay the group's significance. Western commentators, for their part, largely painted BRICS as either a sign of Chinese attempts to dominate the global south or little more than a talking shop. Some even called for its dissolution.

Such complacency looks less tenable now. At a summit in Johannesburg last week, the group invited six global south states -- Argentina, Egypt, Ethiopia, Iran, Saudi Arabia and the United Arab Emirates -- to join its ranks. In the aftermath of the announcement, indifference gave way to surprise, even anxiety. Yet there's no need for alarm. BRICS will never run the world or replace the U.S.-led international system.

It would be a mistake, though, to dismiss its importance. After all, any club with such a long waiting list -- in this case, nearly 20 nations -- is probably doing something right. BRICS's expansion is an unmistakable marker of many countries' dissatisfaction with the global order and of their ambition to improve their place within it. For America, whose grip on global dominance is weakening, it amounts to a subtly significant challenge -- and an opportunity.

The critics have a point: BRICS remains a work in progress. Its two major initiatives -- the New Development Bank and the Contingent Reserve Arrangement -- are quite small when compared with the scale of global development lending and finance. Other initiatives such as cooperation on health research and space exploration are in their embryonic stages. Expansion could make institution-building harder, with more players in the mix. There are, for example, some differences between the way China and Russia and the global south states view the grouping.

America's global dominance, to be sure, is underwritten by vast military spending, a network of alliances and hundreds of far-flung military bases. 

But even if an expanded BRICS only muddles along in terms of material success -- and there's a good chance it will do better than that -- it will challenge Washington in three key areas: global norms, geopolitical rivalries and cross-regional collaboration.

Since the Soviet Union's collapse in 1991 and despite the disastrous interventions in Iraq and Afghanistan, America has been able to portray itself as speaking for the values of freedom and democracy everywhere. In fact, the disproportionate sway Washington holds over the articulation of global norms is a major source of its power. It's not for nothing that the Biden administration repeatedly claims that the world is divided between rules-following democracies and rules-flouting autocracies, with the United States at the head of the former.

This "democracy vs. autocracy" framework has already been partly discredited by Washington's own embrace of authoritarian governments. A bigger BRICS would deal it another blow from a different angle. Of the 11 states that will make up the expanded group, four can be said to be democracies, four are autocracies, two are monarchies and another a theocracy. It is further evidence that a country's political system is a poor indicator of how it frames its interests and with whom it decides to build a coalition.

What's more, the expanded group will include two pairs of fierce rivals -- India and China, Saudi Arabia and Iran -- as well as the acrimonious pairing of Egypt and Ethiopia. Shared BRICS membership alone will not solve the serious problems between these adversaries. But it will create unique opportunities for direct, two-way conversations between states that dislike each other in a relatively safe multilateral environment. Washington has historically found advantage in exploiting divisions for its own ends, most notably in the Middle East. By reducing the distrust between countries, BRICS could help counter this unhealthy cycle.

To perpetuate its primacy, Washington also tends to divide the world into regions. U.S. allies and partners, in the global south especially, are typically urged to counter a U.S. adversary or forge deeper ties with local U.S. partners in their region. India and the Philippines are encouraged to counter China, for example, while the Gulf States are nudged to focus on Iran and build links with Israel.

This divide-and-conquer approach acts to limit middle powers' horizons to their own regions. With members across three continents, BRICS could create new spaces for key global south states to forge deeper habits of interaction and cooperation well beyond their regions, working against the grain of Washington's preferred division of labor.

More than anything, the growing attraction of BRICS is a signal that American global dominance is waning. But that doesn't mean most of the group's new and original members are anti-American: Egypt is a steadfast security partner, Brazil and South Africa have longstanding relationships, and India is perhaps Washington's closest friend in the collection. They would simply prefer to live in a world in which the United States was a leading, rather than the dominant, power.

And would that be so bad? America, facing its own intractable domestic problems, should view BRICS expansion less as a threat and more as an opportunity. It offers a chance for the United States not only to relearn the practice of cooperation but also to let go some of the distant burdens and notions of exceptionalism that do not serve its national interest. In the process, a better America -- and possibly a better world -- may yet emerge." [1]

1. American Power Just Took a Hit. That's Not Bad. [Op-Ed]. Shidore, Sarang. 
New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 02 Sep 2023: A.23.