Is Musk Right About Electricity Needs?

"Making predictions, especially about the future, is dangerous. That didn't stop Elon Musk, the chief executive of Tesla and SpaceX, from making a rather startling one recently: U.S. electricity demand will triple by around 2045, in part due to widespread adoption of electric vehicles.

That estimate puts him way out ahead of utilities like PG&E, which is forecasting a 70% rise over the next 20 years, and consulting firm McKinsey, which expects demand to double by 2050. A National Renewable Energy Laboratory scenario from 2018 -- assuming 88% of light-duty cars in the U.S. are electric by 2050 -- put electricity demand that year about 60% above the level reached in 2022. Nearly all the increase in the NREL scenario is from vehicle electrification: EVs made up only about 7% of vehicles sold in the U.S. last year.

Musk's specific figures may turn out to be off the mark, and he certainly has a vested interest in faster electricity supply growth. But his general point -- that the U.S. power supply risks falling seriously behind the curve -- is starting to look prescient.

In theory, the U.S. has an enormous pipeline of power projects in the works: over 2,000 gigawatts of planned capacity and storage, nearly all of it renewable, were in the grid connection queue at the end of 2022, according to the Lawrence Berkeley National Lab. Incentives in the newly minted Inflation Reduction Act and the 2021 bipartisan infrastructure law should help dramatically boost clean power construction: Total generation capacity of all types, including gas and coal, was only about 1,200 gigawatts in 2022.

But in reality, investment in electric power construction has slowed sharply this year -- just as overall U.S. manufacturing investment is ramping up, in part due to tax credits from the IRA and other related industrial-policy legislation like the CHIPS semiconductor law. Real, annualized private manufacturing construction investment rocketed higher in the second quarter, according to figures from data provider CEIC. But private power-sector construction investment actually fell. Total clean power installations were down 19% year over year in the first half of 2023 according to the American Clean Power Association, and newly announced purchasing power agreements were down 47% in megawatt terms.

A big part of the problem appears to be rising waiting times for grid connections -- an issue that is part politics and part a consequence of the nature of wind and solar plants, which require more grid development because of their intermittency and often far-flung locations. A lack of clear legal guidelines on who should pay for long-distance transmission lines and how to resolve permitting disputes could strangle the renewable build-out in its crib unless Congress or federal regulators act quickly.

This year's unexpectedly strong surge in manufacturing investment raises further uncomfortable questions. The 2018 NREL scenarios assumed that U.S. industrial energy demand growth would remain tepid through 2050, even as EV power demand soars. But if U.S. industrial policy succeeds, for better or worse, in triggering a sustained manufacturing investment boom over the next decade, those projections could prove too conservative. And that is before accounting for a potential artificial intelligence arms race or other electricity-intensive new technologies that could come out of left field.

To be sure, plenty of new technologies will help save power and use existing grid resources more efficiently, too. For example, idle EV batteries might one day help balance a grid more dependent on intermittent wind and solar farms.

But unless legal barriers to new electricity infrastructure are resolved, America's plan to recharge manufacturing -- to say nothing of the transport sector -- may fall short." [1]

1. Is Musk Right About Electricity Needs? Taplin, Nathaniel. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 Aug 2023: B.12.

Labai išvystyta Europos gamyba gali lengvai likti be pažangių puslaidininkių, nes Europa su dideliais sunkumais gamins tik pigius primityvius puslaidininkius

  „BERLYNAS – Taiwan Semiconductor Manufacturing Co., remiant Vokietijos vyriausybei, pastatys savo pirmąją Europos lustų gamyklą – tai naujausias žingsnis, siekiant sumažinti žemyno priklausomybę nuo aukštųjų technologijų importo iš Azijos.

 

     TSMC pranešė patvirtinusi 3,8 milijardo dolerių investiciją į gamyklą Vokietijoje, o bendros investicijos į gamyklą viršys 10 milijardų eurų, ty 11 milijardų dolerių, įskaitant vyriausybės paramą.

 

     Vokietijos ekonomikos ministerija pareiškė, kad vyriausybė parems projektą, jei tam pritars Europos Sąjunga, kuri sušvelnino vyriausybės subsidijų puslaidininkių projektams ribas.

 

     Plačiai lauktas sprendimas priimtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai Berlynas paskelbė, kad sumokės 10 milijardų eurų, kad paremtų 30 milijardų eurų investiciją JAV lustų gamintojos „Intel“ į dvi gamyklas Magdeburge, Rytų Vokietijoje.

 

     ES siekia padvigubinti savo pasaulinės puslaidininkių rinkos dalį, siekdama sustiprinti aukštųjų technologijų tiekimo grandines ir sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų sparčiai augančiose pramonės šakose.

 

     Šios pastangos iš dalies yra reakcija į Bideno administracijos priimtą 53 milijardų dolerių vertės lustų įstatymą, kuriuo siekiama pritraukti investicijas į puslaidininkius į JAV, ir į Infliacijos mažinimo įstatymą, kuriame siūlomos paskatos remti investicijas į ekologiškas technologijas.

 

     Europos pastangos sustiprinti savo vidaus lustų pramonę taip pat atspindi strategines pastangas sumažinti jos priklausomybę nuo Kinijos technologijų importo.

 

     Nuo praėjusių metų įvykių Ukrainoje, kai Europa bandė pakeisti Maskvą, kaip vieną pagrindinių energijos tiekėjų, žemyno vyriausybės ieškojo būdų, kaip apsisaugoti nuo būsimų geopolitinių sukrėtimų.

 

     Vienas iš jų būtų Kinijos sprendimas įsiveržti į Taivaną, į savivaldos salą, kurią Kinija laiko savo teritorija, pagal scenarijų, dėl kurio Europos pareigūnai baiminasi, kad tai gali sukelti ekonominę sumaištį žemyne. Kitas postūmis keisti politiką buvo Covid-19 pandemija, nutraukusi esmines tiekimo grandines įvairiose pramonės šakose.

 

     Praėjusį mėnesį Vokietija paskelbė savo pirmąjį strateginės politikos dokumentą dėl Kinijos, sakydama, kad ji sumažins savo ekonomikai poveikį ir technologinę priklausomybę nuo Kinijos, iš dalies teikdama daugiau valstybės paramos aukštųjų technologijų ir strateginėms pramonės šakoms.

 

     Pasak keturių susijusių įmonių, TSMC gamykla Vokietijoje bus įsteigta kaip bendra įmonė su keliomis ES lustų įmonėmis, įskaitant Bosch, Infineon ir NXP. TSMC teigė, kad ji valdys gamyklą ir valdys 70% bendros įmonės akcijų, o kitos trys bendrovės valdys po 10%.

 

     Tikimasi, kad statybos prasidės 2024 metų antroje pusėje, o gamyba prasidės 2027 metų pabaigoje, pranešė bendrovė.

 

     TSMC susiduria su iššūkiais, įskaitant švelnią vartotojų paklausą, didėjančias išlaidas ir įvairių tipų kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Tačiau, kaip ir Europa ir JAV, ji siekė sumažinti savo pažeidžiamumą geopolitinei įtampai, paskleisdama savo turtą visame pasaulyje.

 

     Bendrovė, gaminanti lustus daugeliui pagrindinių elektronikos produktų, įskaitant Apple gaminius, stato lustų gamybos gamyklas už savo pagrindinės bazės, Taivano, tokiose šalyse kaip JAV ir Japonija.

 

     Naujoji kelių milijardų dolerių vertės gamykla Vokietijoje bus įsikūrusi Drezdene, rytinėje Saksonijos žemėje, kuri po Vokietijos susijungimo prieš tris dešimtmečius tapo technologijų ir pramonės centru.

 

      Gamykla specializuojasi mažiau pažangių lustų, paprastai naudojamų automobiliuose, gamyboje, pranešė bendrovė.

 

     Žmonės, susipažinę su TSMC planais, teigė, kad vyriausybės subsidijos padėtų kompensuoti regioninius trūkumus, pavyzdžiui, didesnes veiklos sąnaudas ir santykinį kvalifikuotų darbuotojų, reikalingų lustų gamyklai Europoje pastatyti ir valdyti, trūkumą, palyginti su Taivanu.

 

     Kvalifikacijų trūkumas buvo kliūtis įmonei plėstis į užsienį. Praėjusį mėnesį ji teigė, kad planuojama gamykla Arizonoje nepasieks savo tikslo kitais metais pradėti masinę gamybą, nes žmonių, turinčių patirties puslaidininkių įrenginių statyboje, trūksta vietoje. Pramonės ekspertai teigė, kad TSMC, greičiausiai, susidurs su panašiu talentų trūkumu Japonijoje ir Europoje.

 

     Bendrovė siekia iš Bideno administracijos iki 15 milijardų dolerių už planus statyti dvi lustų gamyklas Arizonoje ir yra susirūpinusi dėl JAV taisyklių, pagal kurias gali būti reikalaujama dalytis pelnu iš gamyklų ir pateikti išsamią informaciją apie veiklą." [1]

 

1. Business News: TSMC to Build Plant in Germany --- Move reflects efforts by Europe to curb its reliance on high-tech imports from Asia. Yang, Jie; Bertrand, Benoit. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 Aug 2023: B.3.

Europe's highly developed manufacturing could be easily left without advanced semiconductors, since Europe will produce with great difficulty only cheap primitive semiconductors

"BERLIN -- Taiwan Semiconductor Manufacturing Co. will build its first European chip factory with support from the German government, the latest move to make the continent less dependent on high-tech imports out of Asia.

TSMC said it had approved a $3.8 billion investment in the factory in Germany, with total investments in the plant expected to exceed 10 billion euros, equivalent to $11 billion, including government support.

The German Economics Ministry said the government would support the project subject to approval by the European Union, which has eased limits on government subsidies for semiconductor projects.

The widely anticipated decision comes weeks after Berlin said it would pay 10 billion euros to support a 30 billion euros investment by Intel, the U.S. chip maker, in two plants in Magdeburg, in eastern Germany -- among the biggest foreign investments ever made in the country.

The EU is seeking to double its share of the global semiconductor market as part of a broader effort to strengthen its high-tech supply chains and reduce its dependence on outside suppliers in high-growth industries.

The effort is partly a reaction to the Biden administration's $53 billion Chips Act, which aims to draw semiconductor investments to the U.S., and its Inflation Reduction Act, which offers incentives for support for green technology investments.

Europe's attempts to bolster its domestic chip industry also reflect a strategic effort to reduce its reliance on Chinese technology imports.

Since events in Ukraine last year, sending Europe scrambling to replace Moscow as one of its main energy suppliers, governments on the continent have sought ways to insulate themselves from future geopolitical shocks.

One of these would be a decision by China to invade Taiwan, the self-ruled island it considers its own territory, in a scenario that European officials fear could wreak economic havoc on the continent. Another impetus for the change in policy was the Covid-19 pandemic, which severed crucial supply chains in a range of industries.

Last month, Germany released its first-ever strategic policy document on China, saying it would reduce its economy's exposure to and technological reliance on the country, in part through more state support for high-tech and strategic industries.

TSMC's German factory will be set up as a joint venture with several EU-based chip companies including Bosch, Infineon and NXP, according to the four companies involved. TSMC said it would run the plant and hold 70% of the joint venture, with the other three companies each holding 10%.

Construction is expected to start in the second half of 2024, with production beginning by the end of 2027, the company said.

TSMC faces challenges including soft consumer demand, rising costs and a shortage of various types of skilled workers. But like Europe and the U.S., it has sought to reduce its vulnerability to geopolitical tensions by spreading its assets around the globe.

The company, which makes chips for a host of major electronics products including those of Apple, is building chip-manufacturing plants outside of its home base, Taiwan, in countries like the U.S. and Japan.

The new multibillion-dollar German plant will be located in Dresden, in the eastern state of Saxony, which has become a technology and industrial hub since German reunification three decades ago.

 The plant will specialize in the production of less advanced chips typically used in cars, the company said.

People familiar with TSMC's plans said government subsidies would help offset regional disadvantages such as higher operating costs and the relative scarcity of skilled workers required to build and run a chip factory in Europe compared with Taiwan.

Skills shortages have been an obstacle to the company's expansion abroad. Last month it said a planned factory in Arizona would miss its target of starting mass production next year, as people with expertise in building semiconductor facilities were in short supply locally. Industry experts had said TSMC is likely to face a similar talent shortage in Japan and Europe too.

The company is seeking up to $15 billion from the Biden administration for its plans to build two chip factories in Arizona, and is concerned about the U.S. rules that could require it to share profits from the factories and provide detailed information about operations." [1]

1. Business News: TSMC to Build Plant in Germany --- Move reflects efforts by Europe to curb its reliance on high-tech imports from Asia. Yang, Jie; Bertrand, Benoit. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 Aug 2023: B.3.

Danijos komuna kovoja su nusikaltėliais

KOPENHAGA – 50 metų Kristianija, anarchiška, laisvos dvasios bendruomenė Danijos sostinėje, pelnė pasaulinę šlovę dėl savo kanapių rinkos po atviru dangumi, pritraukiančios lankytojų iš viso pasaulio, užkietėjusius nusikaltėlius ir nuolatinius policijos susidorojimus.

 

     Dabar grupė gyventojų sukilo prieš prekybą perėmusias gaujas, vykdydama rizikingą, slaptą operaciją, kuria siekiama uždaryti garsiąją Pusher gatvę.

 

     Pastaraisiais metais organizuoti nusikaltėliai išstūmė daugumą Kristianijos gyventojų iš pelningos kanapių prekybos, o tai pavertė blogu vieną didžiausių Šiaurės Europos turistų traukos objektų ir Danijos tolerancijos simbolį.

 

     Po daugybės smurtinių incidentų, įskaitant keletą žmogžudysčių, daugeliui gyventojų jau gana. Antradienį, prieš aušrą, maždaug 50 krikščionių – taip vadinami komunos gyventojai – susirinko stebėti, kaip kranai, kuriuos užsakė, gabenimo konteineriais ir betoninėmis sienomis blokuoja įėjimus į Pusher gatvę, likus kelioms valandoms iki narkotikų prekeivių atvykimo, kad prasidėtų dienos verslas.

 

     „Šių veiksmų imtasi tikintis išvaduoti Kristianiją iš gaujų ir užkietėjusių nusikaltėlių tironijos“, – sakė aktyvistai ir pridūrė, kad tai padarė labai rizikuodami savo saugumu. "Esame paprasti žmonės, kurie turi eiti į darbą ir krautis priešpiečių dėžutes mūsų vaikams. Gaujos yra pasirengusios naudoti smurtą ir žudyti žmones, kad apsaugotų jų pajamas ir teritorijas."

 

     Kristianijos gyventojų ir narkotikų prekeivių susirėmimas yra Danijos ir Europos narkotikų rinkos, kuri auga ir darosi žiauresnė, pasekmė. Tai taip pat žymi lūžio tašką vienam radikaliausių ir ilgaamžiškiausių Europos socialinių eksperimentų, kuris išliko nesuderinamas su įstatymu nuo pat jo įkūrimo 1971 m., kai grupė hipių užėmė apleistas kareivines ir įkūrė antikapitalistinį prieglobstį.

 

     „Mums reikia tiesos akimirkos“, – sakė antradienio operacijoje dalyvavęs gyventojas. „Mes tapome žaliosios energijos, meno, kultūros pavyzdžiu ir praleidžiame visus mūsų bendruomenės susirinkimus aptardami smurto epizodus Pusher gatvėje.

 

     Ankstyvąją Kristianijos prekybą kanapėmis paskatino hipiai, gabenę narkotikus iš Azijos į Kopenhagą sumuštais „Volkswagen“ furgonais. Šiandien per maždaug 30 faneros prekystalių, suspaustų 100 jardų akmenimis grįstoje pėsčiųjų juostoje, kuri yra Pusher Street, kasmet teka apie 150 milijonų dolerių kanapių. Ji sudaro apie du trečdalius visos Danijos kanapių ekonomikos, sakė Kim Moller, Švedijos Malmės universiteto kriminologijos docentas ir Kristianijos ekspertas.

 

     Galiausiai operacija prieš aušrą užtikrino, kad jokie narkotikų prekeiviai nesusidurtų su aktyvistais, judant po Kristianiją, tamsoje nukreipiant gabenimo konteinerius į vietą. Kol jaunesni dalyviai nešė į šiukšles kanapių prekystalius, vidutinio amžiaus gyventojai purškė dažais konteinerius: „Pusher Street uždaryta.“ [1]

 

1. World News: Danish Commune Combats Criminals. Sune Engel Rasmussen. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 Aug 2023: A.18.

Danish Commune Combats Criminals.

COPENHAGEN -- For 50 years, Christiania, an anarchic, free-spirited commune in Denmark's capital, has gained global fame for its open-air cannabis market, attracting visitors from across the world, along with hardened criminals and regular police crackdowns.

Now a group of residents has risen up against the gangs that have taken control of the trade, in a risky, clandestine operation aimed at shutting down the famed Pusher Street.

In recent years, organized criminals have pushed out most of Christiania's residents from the lucrative cannabis trade, souring one of Northern Europe's biggest tourist attractions and a symbol of Danish tolerance.

After a spate of violent incidents, including several killings, many residents have had enough. Before dawn on Tuesday, about 50 Christianites -- as residents of the commune are called -- gathered to watch the cranes they ordered use shipping containers and concrete walls to block off entrances into Pusher Street, hours before drug dealers would arrive to begin the day's business.

"This action is taken in the hope of freeing Christiania from the tyranny of gangs and hard-core criminals," the activists said, adding that they did so at great risk to their own safety. "We are ordinary people who have to go to work and pack lunchboxes for our children. The gangs are ready to use violence and kill people in order to protect their income and territories."

The showdown between residents and drug dealers in Christiania is a consequence of a Danish, and European, drug market that is growing larger and more violent. It also marks a turning point for one of Europe's most radical and enduring social experiments, which has survived at odds with the law since its founding in 1971, when a band of hippies occupied an abandoned military barrack and established an anticapitalist haven.

"We need a moment of truth," a resident involved in Tuesday's operation said. "We have gone from being a role model of green energy, art, culture to spending all our community meetings discussing violent episodes in Pusher Street."

Christiania's early cannabis trade was driven by hippies transporting drugs from Asia to Copenhagen in beat-up Volkswagen vans. Today, about $150 million of cannabis flows each year through roughly 30 plywood stalls crammed into the 100-yard cobble-stoned pedestrian strip that is Pusher Street. It comprises about two-thirds of Denmark's total cannabis economy, said Kim Moller, associate professor of criminology at Malmo University in Sweden and expert on Christiania.

In the end, the predawn operation ensured that no drug dealers confronted the activists as they moved around Christiania, guiding the shipping containers into place in the dark. While younger participants trashed cannabis stalls, middle-aged residents spray-painted the containers: "Pusher Street is closed."" [1]

1. World News: Danish Commune Combats Criminals. Sune Engel Rasmussen. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 Aug 2023: A.18.