Slovakia's Leader Announces End to Military Aid for Kyiv

"The newly appointed prime minister, Robert Fico, whose party aligned with pro-Russian forces during the recent election campaign, had promised "not to send a single cartridge" of ammunition to Kyiv.

Slovakia, a small Eastern European nation that has been in the vanguard of sending arms to Ukraine, says it is halting all military aid to its embattled neighbor, a policy shift that is unlikely to change the balance of forces on the battlefield but that delivers a symbolic blow to Kyiv at a time of growing fatigue in parts of Europe after 20 months of conflict.

Slovakia's newly appointed prime minister, Robert Fico, announced on Thursday in Bratislava, the Slovak capital, that while he supported "comprehensive" nonmilitary aid to Ukraine in its conflict against Russia, "I will be supporting zero military aid to Ukraine."

That would make Slovakia the first among those countries that have sent weapons to Kyiv since the conflict broke out to say it would stop. Slovakia's commercial defense contracts with Ukraine for Slovak-made artillery and other defense systems, however, are expected to continue.

Mr. Fico, who made his remarks to a parliamentary committee on European Union affairs, did not say whether Slovakia, which shares a border with Ukraine and has rail and road links to the country, would continue to serve as a transit route for weapons supplied by other Western countries. Poland has been the main transit country for such shipments, but Slovakia has also been used to deliver weapons from the Czech Republic and some other countries.

Mr. Fico, who later visited Brussels on Thursday for a summit of European leaders, declined to speak to journalists. Ukrainian officials did not immediately make any public comments about his announcement.

But Mr. Fico's remarks stirred outrage among some of Slovakia's fellow E.U. members that have been firm in their support for Ukraine.

In Lithuania, a Baltic country that has been one of Kyiv's most stalwart backers, the chairman of the national security and defense committee in Parliament, Laurynas Kasčiūnas, said, "This decision may not have a practical impact on the ongoing conflict, but it poisons the unity of the Western nations striving to support Ukraine."

He urged Slovakia not to obstruct the transit of other countries' weapons to Ukraine, saying in a statement that any restrictions through Slovak territory would risk "severe consequences for Slovakia itself within NATO and the E.U."

Mr. Fico, a pugnacious former prime minister, eked out a narrow victory in general elections last month after campaigning on a promise "not to send a single cartridge" of ammunition to Ukraine. His Smer party, which started out on the left but increasingly embraced right-wing views on immigration and cultural issues, aligned with pro-Russian forces during the campaign, largely in response to the exuberantly pro-Ukrainian positions of his political rivals.

Slovakia was the first country to send air-defense systems to Ukraine under a previous government led by Mr. Fico's liberal and centrist opponents, and it led the way, along with Poland, in pushing for greater Western military assistance. But with its stock of dispensable weapons and warplanes largely depleted by deliveries to Ukraine, Slovakia has little left to give.

Moscow, which usually crows over any sign of waning support for Kyiv, responded with uncharacteristic restrain to Mr. Fico's pledge. Dmitry S. Peskov, the Kremlin's spokesman, said Slovakia's share of arms supplies to Ukraine was "not really that big, and, therefore, this decision will barely affect the whole process."

Slovakia sent S-300 air-defense missiles and some Soviet-era fighter jets to Ukraine last year, at a time when others were still debating what to do. But these deliveries have been dwarfed since by what the United States and other countries have sent.

More important, from Moscow's perspective, is whether Slovakia might join Hungary's prime minister, Viktor Orban, to block European Union sanctions against Russia.

Breaking ranks with other leaders in the bloc, Mr. Orban met this month with President Vladimir V. Putin of Russia in China. But wary of standing alone against bigger, more powerful European countries, Mr. Orban has mostly gone along with European sanctions despite having the power to veto them and a taste for bombastic denunciations of the bloc's policies.

In his meeting on Thursday with the parliamentary committee, Mr. Fico indicated he would not support a proposed new round of sanctions, which are backed strongly by Baltic nations, and would oppose anything "that will harm us." Support for new sanctions, however, is already weak in many other countries, too." [1]

1. Slovakia's Leader Announces End to Military Aid for Kyiv: [Foreign Desk]. Higgins, Andrew.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 27 Oct 2023: A.10.

Slaptas vaistų pramonės ginklas: „valdomosios raketos“.

     „Tikras vaistų pramonės laimėjimas yra tada, kai įmonė sukuria didžiulį pinigų šaltinį, kuris daugelį metų keičia jos finansus.

 

     Tačiau, JAV pagyvenusiųjų žmonių valstybinis sveikatos draudimui (panašiam į Sodrą), „Medicare“ bandant sumažinti išlaidas, nukreiptas į brangiausius pramonės vaistus, vidutinio dydžio pinigų kūrėjų, galinčių ištraukti jūsų vardą iš JAV vyriausybės neklaužada sąrašo, portfelis gali būti išmintinga strategija.

 

     Tai yra bent viena iš priežasčių, kodėl vaistų kompanijos daug investuoja į biotechnologijų įmones, kuriančias antikūnų ir vaistų konjugatus. Šie gydymo būdai, žinomi kaip ADC, veikia, kaip valdoma raketa, susiejant antikūnus su toksiškomis medžiagomis, kad kovotų su vėžiu. Trumpai tariant, jie įgalina tikslingesnę chemoterapijos formą, kuri patenka tiesiai į vėžio ląsteles, tuo pačiu sumažinant žalą sveikoms ląstelėms.

 

     Anksčiau šį mėnesį „Merck“ ir „Daiichi Sankyo“ susitarė kartu sukurti ir komercializuoti tris potencialius ADC, sudarydami iki 22 mlrd. dolerių vertės sandorį. Tai įvyko po to, kai Merck nesugebėjo susitarti įsigyti Seagen, kitą ADC įmonę, kurią Pfizer gavo už 43 mlrd. dolerių. Nors trys „Daiichi“ ADC „Merck“ sandoryje yra daug žadantys, jie nebus pasakiškai sėkmingi.

 

     „Jefferies“ analitikas Akashas Tewari mano, kad didžiausias kiekvieno tokio vaisto pardavimas siekia šimtus milijonų dolerių. Vaistas laikomas populiariu, jei pajamos viršija 1 milijardą dolerių per metus.

 

     Vidutinio dydžio pinigų kūrėjų portfelio pranašumas yra tas, kad tai neleidžia jūsų vaistams užsidirbti vietos vis augančiame geriausiai parduodamų vaistų sąraše, kurį vėliau jo gyvenime atrinko Medicare deryboms.

 

     Pagal infliacijos mažinimo įstatymą „Medicare“ galės derėtis dėl vaistų, kuriems ji išleidžia daugiausiai išlaidų, kainų ir kurie nekonkuruoja su pigesnėmis kopijomis.

 

     „Mažesnio turto portfelis, atsižvelgiant į portfelio riziką, atrodo labiau tinkamas Infliacijos mažinimo įstatymo erai“, – po „Daiichi“ sandorio rašė „Leerink Partners“ analitikė Daina Graybosch.

 

     IRA yra ir kitų nuostatų, skatinančių ADC investicijas. Viena vertus, kadangi jie yra sudėtingi biologiniai preparatai, jie bus apsaugoti ilgiau, nei įprasti vaistai. Derėtis dėl mažos molekulinės masės vaistų kainos leidžiama praėjus devyneriems metams po JAV Maisto ir vaistų administracijos patvirtinimo, palyginti su 13 metų dėl didelės molekulės biologinių vaistų. Be to, kadangi juos taip sudėtinga gaminti, jie gali išvengti konkurencijos su panašiais biologiniais modeliais, kai pasibaigia jų patentai, aiškina Williamo Blairo analitikas Andy Hsiehas.

 

     „Kai gaminate biologinius preparatus, net ir nedidelis temperatūros pokytis gali duoti jums labai skirtingus vaistus“, – sako Hsieh. „Bent jau artimiausiu metu didžioji farmacija nemato jokio biologiškai panašaus kėsinimosi į šį lauką."

 

     Didėjantis dėmesys ADC po eros, kai Merck finansuose dominavo vienas vaistas nuo vėžio, Keytruda, yra prasmingas. „Keytruda“ pardavimai, kurių patentų galiojimo laikas baigsis vėliau šį dešimtmetį, trečiąjį ketvirtį išaugo 17%, iki 6,3 mlrd. dolerių, ketvirtadienį pranešė „Merck“. Tai sudaro beveik 40% visų bendrovės pajamų – 16 milijardų JAV dolerių per ketvirtį. Per metus analitikai tikisi, kad „Keytruda“ pardavimai bus beveik 25 mlrd. dolerių. Dėl to tai yra geriausiai parduodamas vaistas pramonėje šiais metais ir greičiausiai bus pasirinktas Medicare deryboms šį dešimtmetį. „Merck“ į šių metų sąrašą įtraukė savo vaistą nuo diabeto „Januvia“ ir pateikė ieškinį, kuriuo užginčijo JAV vyriausybės planą derėtis dėl vaistų kainų.

 

     Viena iš priežasčių, kodėl dauguma ADC, greičiausiai, netaps tokiais didžiuliais pinigų šaltiniais, kaip Keytruda, vėžio imunoterapija, pelniusi 35 patvirtinimus 16 vėžio tipų, yra ta, kad jie nėra universalūs vaistai. Vietoj to, jie yra skirti nukreipti į specifinį baltymą, kuris yra išreikštas vėžio ląstelės paviršiuje. Tai reiškia, kad kiekvienas vaistas yra pagamintas su antikūnu, nukreiptu į vėžio pogrupį. Vaistų ir biotechnologijų kompanijos išbando daugiau, nei 100 ADC su žmonėmis.

 

     Nors pirmasis ADC buvo patvirtintas 2000 m. dėl ūminės mieloidinės leukemijos, susidomėjimas per pastaruosius du dešimtmečius buvo drungnas dėl techninių sunkumų, įskaitant gebėjimą tinkamai susieti antikūnus su toksiškomis naudingosiomis apkrovomis. Tobulėjant technologijoms, susidomėjimas pastaraisiais metais vėl išaugo, prie jų prisijungė tokios įmonės, kaip AstraZeneca ir Gilead Sciences.

 

     Nauji vaistų kainodaros įstatymai padarė šią patrauklią technologiją dar patrauklesnę." [1]

 

1. Drug Industry's Secret Weapon: 'Guided Missiles'. Wainer, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Oct 2023: B.10.

Drug Industry's Secret Weapon: 'Guided Missiles'.

"A true home run in the drug industry is when a company develops a mega-blockbuster that transforms its finances for years.

But with Medicare trying to bring costs down by targeting the industry's most expensive drugs, a portfolio of medium-size moneymakers that can keep your name off the U.S. government's naughty list can be a wise strategy.

That is at least one reason why drug companies are investing heavily in biotech companies developing antibody-drug conjugates. Known as ADCs, these treatments work like a guided missile by pairing antibodies with toxic agents to fight cancer. In short, they enable a more targeted form of chemotherapy that goes straight into the cancer cells while minimizing harm to healthy cells.

Earlier this month, Merck and Daiichi Sankyo agreed to jointly develop and commercialize three potential ADCs in a deal worth up to $22 billion. That came after Merck was unable to come to an agreement to acquire Seagen, another ADC company that was snagged by Pfizer for $43 billion. While the three Daiichi ADCs in the Merck deal are promising, they aren't going to be blockbusters. 

Akash Tewari, an analyst at Jefferies, sees peak sales for each drug in the hundreds of millions of dollars. A drug is considered a blockbuster if revenue exceeds $1 billion annually.

A silver lining of having a portfolio of medium-size moneymakers is that it keeps your drugs from earning a spot on an ever-growing list of top-selling drugs selected later in their life by Medicare for negotiation. 

Under the Inflation Reduction Act, Medicare will be able to negotiate the prices of drugs it spends the most on and that don't face competition from less-expensive copies. 

"A portfolio of smaller assets feels more fitting, portfolio risk-wise, for the era of the Inflation Reduction Act," wrote Daina Graybosch, an analyst at Leerink Partners, after the Daiichi deal.

There are other provisions in the IRA that encourage ADC investments as well. For one, because they are complex biologics, they will be protected for longer than regular medicines. Price negotiation for small molecule medicines is allowed nine years after Food and Drug Administration approval compared with 13 years for large molecule biologics. In addition, because they are so complex to make, they might avoid competition from copycat biosimilars well after their patents have expired, explains Andy Hsieh, an analyst at William Blair.

"When you produce biologics, even a slight temperature change can give you vastly different drug products," Hsieh says. "At least in the near term, big pharma doesn't see any sort of biosimilar encroachment into the field."

The growing focus on ADCs, after an era during which Merck's financials have been dominated by a single cancer drug, Keytruda, makes sense. Sales of Keytruda, which faces patent expirations later this decade, grew 17% in the third quarter to $6.3 billion, Merck said on Thursday. That represents nearly 40% of the company's total revenue of $16 billion for the quarter. For the year, analysts expect Keytruda to bring in close to $25 billion in sales. That makes it the bestselling drug in the industry this year and means it will likely be selected for Medicare negotiation this decade. Merck had its diabetes drug Januvia selected in this year's list and has filed a lawsuit challenging the U.S. government's plan to negotiate drug prices.

One reason most ADCs aren't likely to become mega-blockbusters like Keytruda, a cancer immunotherapy that earned 35 approvals across 16 types of cancer, is that they aren't one-size-fits-all drugs. Instead, they are designed to target a specific protein that is expressed on the surface of a cancer cell. That means each drug is made with an antibody targeting a subset of cancer. There are more than 100 ADCs being tested in humans by drug and biotech companies.

While the first ADC was approved in 2000 for acute myeloid leukemia, interest has been lukewarm for much of the past two decades due to technical difficulties, including the ability to properly link the antibodies to the toxic payloads. As the technology has been refined, interest picked back up in recent years, with companies such as AstraZeneca and Gilead Sciences joining in.

New drug pricing laws have made an appealing technology even more attractive." [1]

1. Drug Industry's Secret Weapon: 'Guided Missiles'. Wainer, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Oct 2023: B.10.

 

Amerikos prezidentas Bidenas: nekaltų civilių žūtys yra karo kaina

"Bideno administracija deda viešas ir privačias pastangas, kad pašalintų kai kurių demokratų, įskaitant arabų ir musulmonų lyderius, susirūpinimą dėl tvirtos paramos Izraelio karinei kampanijai Gazoje.

 

     Prezidentas Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su musulmonų - amerikiečių lyderiais, jo administracijai išreiškiant atvirumą paremti laikiną konflikto pertrauką, kad humanitarinė pagalba būtų atgabenta į Gazos ruožą, ir pakartotinai ragino ieškoti dviejų valstybių sprendimo.

 

     Bideno uždaras susitikimas su musulmonų ir amerikiečių lyderiais, kurie palaiko paliaubas, įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai valstybės sekretorius Antony Blinken atskirai susitiko su žydų, arabų ir palestiniečių bei amerikiečių bendruomenių nariais. Diskusijos kilo po daugelio musulmonų ir arabų-amerikiečių grupių kritikos dėl, jų nuomone, netinkamo Bideno administracijos atsako į didėjančias civilių aukas ir vis stiprėjančią humanitarinę krizę Gazoje.

 

     Prieš susitikimą prezidentas pastaraisiais komentarais parodė didesnę paramą arabų pasauliui nei iš karto po spalio 7 d. išpuolių, smerkdamas Izraelio naujakurius, puolančius palestiniečius Vakarų Krante, ir pateikdamas viziją, kas bus toliau.

 

     „Mūsų nuomone, tai turi būti dviejų valstybių sprendimas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Bidenas. „Tai reiškia sutelktas visų šalių – izraeliečių, palestiniečių, regioninių partnerių, pasaulinių lyderių – pastangas nukreipti mus taikos keliu.

 

     Tačiau administracijos pastangos nuraminti bendruomenes, kurios galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Bideno perrinkimo kampanijoje, susidūrė su iššūkiais.

 

     Savo komentaruose Bidenas suabejojo žuvusiųjų Gazoje skaičiumi ir teigė, kad nekaltų palestiniečių praradimas buvo karo kaina, sukėlusi naują pykčio bangą tarp musulmonų ir arabų amerikiečių. Baltieji rūmai ketvirtadienį padvigubino poveikį, sakydami, kad „Hamas“ kontroliuoja Gazos Ruožo sveikatos ministeriją ir kad civilių aukų kare neišvengiama.

 

     Pasak vieno dalyvio, Bideno susitikimas su musulmonų pilietiniais ir politiniais lyderiais, nors ir buvo įvardijamas, kaip diskusija apie pastangas kovoti su antimusulmoniškomis pažiūromis, apėmė nuodugnią diskusiją apie padėtį Gazoje.

 

     Dalyviai sakė prezidentui, kad jam reikia parodyti daugiau empatijos ir užuojautos palestiniečiams ir viešai nurodyti tiesioginį ryšį tarp Izraelio politikos ir civilių gyventojų teisių bei kančių Gazoje. Jie taip pat paragino nutraukti ugnį, kartu pritardami nuomonei, kad karinis sprendimas neįmanomas, ir pridūrė, kad Bideno komentarai, keliantys abejonių dėl žuvusiųjų Gazoje, buvo žalingi.

 

     Bidenas atrodė įsijautęs į jų susirūpinimą, sakė dalyvis. Prezidentas taip pat sakė norėjęs pasakyti, kad nepasitiki „Hamas“, kalbėdamas apie žuvusiųjų skaičių Gazoje, tačiau pripažino, kad tai nebuvo taip interpretuojama, sakė vienas iš diskusijų susipažinęs asmuo. Baltieji rūmai atsisakė komentuoti.

 

     Susitikime dalyvavo Minesotos generalinis prokuroras Keithas Ellisonas; Wa'el Alzayat, Emgage, grupės, kuri siekia pritraukti musulmonų rinkėjų, generalinis direktorius; tarpreliginis lyderis imamas Mohamedas Magidas; Rami Nashashibi, palestinietis amerikietis, dirbantis socialinio teisingumo klausimais Čikagoje, ir Suzanne Barakat, kurios brolis 2015 m. buvo nužudytas per tai, ką prokurorai pavadino neapykantos nusikaltimu.

 

     Įžymūs musulmonai administracijoje – Dilawar Syed, Smulkaus verslo asociacijos administratoriaus pavaduotojas; Rashad Hussain, JAV vyriausiasis ambasadorius tarptautinės religijos laisvei; ir Baltųjų rūmų nacionalinis patarėjas klimato klausimais Ali Zaidi taip pat prisijungė prie susitikimo.

 

     Bidenas siekė viešai atskirti „Hamas“ kovotojus nuo eilinių palestiniečių, o jo administracija stengėsi, kad humanitarinė pagalba būtų nukreipta į Gazą per jos sieną su Egiptu." [1]

 

1.  U.S. News: Biden Tries to Ease Muslim Leaders' Concerns on War. Siddiqui, Sabrina; Tarini Parti.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Oct 2023: A.4.

American President Biden: The Loss of Innocent Civilians Is the Cost of War

|"WASHINGTON -- The Biden administration is making public and private efforts to address concern from some Democrats, including Arab and Muslim leaders, over its staunch support for Israel's military campaign in Gaza.

President Biden met with Muslim-American leaders at the White House on Thursday, as his administration expressed more openness to backing a temporary pause in the conflict to get humanitarian aid into Gaza and renewed calls for a two-state solution.

Biden's closed-door meeting with Muslim-American leaders, who support a cease-fire, came days after Secretary of State Antony Blinken met separately with members of the Jewish-, Arab- and Palestinian-American communities. The discussions followed criticism from many Muslim and Arab-American groups over what they see as an inadequate response by the Biden administration to mounting civilian casualties and a worsening humanitarian crisis in Gaza.

Ahead of the meeting, the president showed more support for the Arab world in recent comments than he did immediately after the Oct. 7 assaults, denouncing Israeli settlers attacking Palestinians in the West Bank and offering a vision of what comes next.

"In our view, it has to be a two-state solution," Biden said at a press conference on Wednesday. "It means a concentrated effort from all the parties -- Israelis, Palestinians, regional partners, global leaders -- to put us on a path toward peace."

But the administration's efforts to reassure communities that could play a key role in Biden's re-election campaign has faced challenges.

In his comments, Biden cast doubt on the death toll in Gaza and suggested the loss of innocent Palestinians was the cost of war, prompting a fresh wave of anger among Muslim- and Arab Americans. The White House doubled down on the comments Thursday, saying Hamas controls the Gaza health ministry and that civilian casualties are inevitable in war.

Biden's meeting with Muslim civic and political leaders, although billed as a discussion on efforts to combat anti-Muslim views, included a robust discussion of the situation in Gaza, according to an attendee.

Participants told the president he needed to show more empathy and compassion for Palestinians and draw a more direct connection in public between Israeli policies and the rights and suffering of civilians in Gaza, the attendee said. They also called for a cease-fire, while sharing their view that a military solution wasn't feasible, and added that Biden's comments casting doubt on the death toll in Gaza were harmful.

Biden appeared empathetic to their concerns, the attendee said. The president also said he meant to say he didn't trust Hamas when talking about the death toll in Gaza but acknowledged it wasn't interpreted that way, according to a person familiar with the discussion. The White House declined to comment.

The meeting was attended by Minnesota Attorney General Keith Ellison; Wa'el Alzayat, chief executive of Emgage, a group that seeks to turn out Muslim voters; the interfaith leader Imam Mohamed Magid; Rami Nashashibi, a Palestinian-American who works on social-justice issues in Chicago and Suzanne Barakat, whose brother was killed in 2015 in what prosecutors called a hate crime.

Prominent Muslims in the administration -- Dilawar Syed, deputy administrator of the Small Business Association; Rashad Hussain, the U.S. ambassador-at-large for international religious freedom; and White House National Climate Adviser Ali Zaidi -- also joined the meeting.

Biden has sought to draw a distinction in public between Hamas militants and ordinary Palestinians, and his administration has worked to get humanitarian aid into Gaza through its border with Egypt.” [1]

1.  U.S. News: Biden Tries to Ease Muslim Leaders' Concerns on War. Siddiqui, Sabrina; Tarini Parti.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Oct 2023: A.4.