JAV ir Europos ūkiai eina skirtingais keliais, nes įvykių Ukrainoje pasekmės slegia Europos perspektyvas

  "Atotrūkis tarp JAV ir Europos ekonomikų didėja, augimas ir infliacija vyksta skirtingomis trajektorijomis, nes Ukrainos įvykių pasekmės nusveria žemyn Europos perspektyvas.

 

     Europos Sąjungos statistikos agentūra antradienį pranešė, kad bendras 20 euro zonos narių bendrasis vidaus produktas per tris mėnesius iki rugsėjo sumažėjo 0,4%, o praėjusį ketvirtį padidėjo 0,6%.

 

     Tai yra ryškus kontrastas su tuo pačiu laikotarpiu JAV užfiksuotu 4,9 % rodikliu, kuris yra daugiau, nei dvigubai, didesnis, nei ankstesnio ketvirčio augimo tempas.

 

     Be to, yra ženklų, rodančių, kad vartotojų kainų infliacija mažėja Europos vienos valiutos zonoje, o pastaruoju metu ji padidėjo JAV. Eurostato paskelbti skaičiai rodo, kad kainos spalį buvo 2,9 % didesnės, nei prieš metus, o tai yra žemiausias infliacijos lygis nuo tada. 2021 m. liepos mėn. Pagrindinis infliacijos lygis, neįskaitant energijos ir maisto kainų, sumažėjo iki 4,2% nuo 4,5% rugsėjo mėn.

 

     Ekonomikos augimas euro zonoje atsiliko nuo JAV nuo 2008 m. prasidėjusios pasaulinės finansų krizės, o šis atotrūkis padidėjo nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020 m.

 

     Šis skirtumas pastebimai paspartėjo po to, kai sankcijos Rusijai smarkiai padidino energijos ir maisto kainas, susilpnindamos namų ūkių išlaidas euro zonoje. Europa, kaip regionas, importuojantis didžiąją dalį energijos, labiau nukentėjo dėl padidėjusių dujų ir elektros kainų, o JAV, energijos eksportuotojos, tam tikru mastu gavo naudos.

 

     Ir pasauliniu mastu išlaidų perėjimas prie paslaugų nuo prekių ir tarptautinės prekybos nuosmukis, didėjant geopolitinei įtampai, ypač skaudžiai paveikė didelius gamintojus ir eksportuotojus, tokius, kaip Vokietija. Euro zonos vyriausybės, remdamos paklausą, taip pat išleido mažiau laisvai, nei jų kolegos JAV.

 

     „Vokietijos ekonomika šiuo metu stagnuoja; palūkanų normų, aukštų energijos kainų ir silpnos užsienio paklausos kliūtys šiuo metu yra tiesiog per didelės“, – sakė Geraldine Dany-Knedlik, viena iš DIW Berlin ekonominės politikos instituto vadovių.

 

     Didėjantis augimo atotrūkis ir mažėjantis infliacijos skirtumas tarp euro zonos ir JAV rodo, kad Europos centrinio banko palūkanų normų kėlimas daro didesnį poveikį ekonomikai, kuri susidūrė su stipresniu priešvėju.

 

     „Mūsų ankstesnis palūkanų normų padidinimas ir toliau stipriai perkeliamas į finansavimo sąlygas“, – praėjusią savaitę sakė ECB pirmininkė Christine Lagarde. "Tai vis labiau slopina paklausą."

 

     Kai kurie ECB kritikai teigia, kad euro zonos politikos formuotojai padidins augimo atotrūkį dar labiau, beveik sulygindami su JAV Federalinio rezervų banko palūkanų normų didėjimu, o kartu su stipresniu priešpriešiniu vėju augimui iš kitų šaltinių.

 

     „Pastaruosius 15 metų atsilikęs nuo JAV, nerimauju, kad dabar dėl politikos klaidos galime patirti dar vieną pajamų vienam gyventojui skirtumo didėjimą“, – rašė Italijos UniCredit banko patarėjas ekonomikos klausimais Erikas F. Nielsenas pranešime klientams.

 

     Tuo tarpu euro zonos silpnumas stabdo kitas pasaulio ekonomikos dalis. ES importas iš Kinijos per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius sumažėjo 15,4 proc., palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, o importas iš JK – 13,7 proc.

 

     Importas iš JAV mažai pasikeitė, nes Europa žvelgė į didžiausią pasaulyje ekonomiką, kuri pakeistų gamtines dujas, kurių ji nebeperka iš Rusijos.

 

     Po ypatingų sankcijų Rusijai energijos ir maisto kainos Europoje išaugo smarkiau, nei JAV, todėl sumažėjo namų ūkių galimybės išleisti išlaidas kitoms prekėms ir paslaugoms.

 

     Namų ūkiai visame pasaulyje sumažino savo išlaidas prekėms po švaistymo per pandemiją ir vietoj to sutelkė dėmesį į paslaugas, kurios jiems buvo atsisakyta per uždarymą. Tačiau šis pokytis buvo ypač ryškus Europoje: rugpjūčio mėn. mažmeninė prekyba euro zonoje buvo 7,5 % mažesnė, nei 2022 m. sausį, o JAV sumažėjo tik 1,8 %.

 

     Antrasis smūgis Europai buvo dėl didesnių sąnaudų, daug energijos naudojančioms, gamykloms.

 

     Nėra daug ženklų, rodančių, kad ekonomikos augimas euro zonoje artimiausiais mėnesiais paspartės.“ [1]

 

Ši politinė ir ekonominė nelaimė Europos Sąjungoje vyksta labai svarbiu, mūsų visų ateitį nulemsiančios, revoliucijos, metu. Pasaulis keičia visą ekonomiką ir pereina prie naujų energijos šaltinių. Mes, europiečiai, nukraujuojame pinigus, todėl neturime resursų imtis būtinų reformų ir rasti naują nišą naujame pasaulyje. Tuo tarpu mes naikiname pasaulinio lygio talentus Europoje, kai išgyvename šią priverstinę deindustrializaciją. Mes niekada neatleisime ES šalių politikams, kurie dabar mus veda į šią nelaimę.

 

1. World News: Economies in U.S., Europe Are Taking Divergent Paths. Hannon, Paul.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 Nov 2023: A.9.

Economies in U.S., Europe Are Taking Divergent Paths As the Fallout From the Events in Ukraine Weigh on Europe's Prospects.

"The gap between the U.S. and European economies is widening, with growth and inflation on different trajectories as the fallout from the events in Ukraine weigh on Europe's prospects.

The European Union's statistics agency on Tuesday said the combined gross domestic product of the eurozone's 20 members fell by an annualized 0.4% in the three months through September, having increased by 0.6% in the previous quarter.

This is a stark contrast with the 4.9% rate the U.S. recorded during the same period, more than double the pace of growth in the previous quarter.

Added to this are signs that consumer-price inflation is easing in Europe's single-currency area while it has increased recently in the U.S. Figures also released by Eurostat showed prices were 2.9% higher in October than a year earlier, the lowest rate of inflation since July 2021. The core rate of inflation, which excludes energy and food prices, fell to 4.2% from 4.5% in September.

Economic growth in the eurozone has lagged behind the U.S. since the global financial crisis that struck in 2008, and that gap has widened since the onset of the Covid-19 pandemic in 2020.

This divergence accelerated markedly after sanctions on Russia pushed energy and food prices sharply higher, weakening household spending in the eurozone. As a region that imports most of its energy, Europe has been harder hit by an increase in gas and electricity prices while the U.S., an energy exporter, has benefited to some extent.

And globally, a switch in spending to services from goods and a slump in international trade amid mounting geopolitical tensions hit large manufacturers and exporters such as Germany particularly hard. Eurozone governments have also spent less freely than their U.S. counterparts in supporting demand.

"The German economy is currently stagnating; the obstacles of interest rates, high energy prices and weak foreign demand are simply too great at the moment," said Geraldine Dany-Knedlik, co-head of economic policy at DIW Berlin, an economic-research institute.

The widening growth gap and the narrowing inflation gap between the eurozone and the U.S. suggest the European Central Bank's rate rises are having a greater impact on an economy that faced stronger headwinds.

"Our past interest-rate increases continue to be transmitted forcefully into financing conditions," ECB President Christine Lagarde said last week. "This is increasingly dampening demand."

Some critics of the ECB argue that by almost matching the Federal Reserve's rate rises while confronting stronger headwinds to growth from other sources, eurozone policy makers will make the growth gap even wider.

"Having fallen behind the U.S. for the past 15 years, my worry is that we may now suffer another widening of the difference in per-capita income due to a policy mistake," wrote Erik F. Nielsen, economic adviser to Italy's UniCredit Bank, in a note to clients.

Meanwhile, the eurozone's weakness is holding back other parts of the world economy. The EU's imports from China in the first eight months of this year were down 15.4% from the same period of 2022, while imports from the U.K. were down 13.7%. 

Imports from the U.S. were little changed as Europe looked to the world's largest economy to replace natural gas it no longer buys from Russia.

Energy and food prices have risen more sharply in Europe than in the U.S. since the extraordinary sanctions on Russia, reducing the ability of households to spend on other goods and services.

Households around the world have cut back on their spending on goods after splurging during the pandemic and instead have focused on the services they were denied during lockdowns. But that swing has been particularly pronounced in Europe: By August, retail sales in the eurozone were 7.5% lower than in January 2022, compared with a 1.8% drop in the U.S.

The second blow for Europe has come from higher costs for energy-intensive factories.

There are few signs that economic growth in the eurozone is set to pick up over the coming months." [1]

This political and economic disaster in the European Union is happening in a pivotal time. The world is changing all the economy while switching to new sources of energy. Bleeding money we, the Europeans, have no resources to make necessary reforms, and to find a new niche in the new world.  In the meantime we are destroying world class talents in Europe when we go through this forced deindustrialization. We will never forgive politicians of EU countries who lead us into this disaster.

1. World News: Economies in U.S., Europe Are Taking Divergent Paths. Hannon, Paul.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 Nov 2023: A.9.

Taika Ukrainoje gali būti jau greitai: Amerikos Kongreso rūmai ir Senatas ruošiasi susirėmimui dėl paramos

   „Vašingtonas – Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (R., La.) susiduria su Senatu dėl plano nedelsiant finansuoti pagalbą Izraeliui, bet ne Ukrainai, o pasiūlytas Atstovų rūmų įstatymo projektas sulaukė priekaištų iš demokratų ir šaltą priėmimą iš kai kurių respublikonų, pasisakančių už platesnį užsienio politikos paketą.

 

     Naujai išrinktas lyderis ketvirtadienį ketina surengti balsavimą dėl įstatymo projekto, kuriuo Izraeliui bus suteikta 14,3 mlrd. dolerių. Paketas būtų daug mažesnis, nei 106 milijardai dolerių, kurių Baltieji rūmai prašė finansuoti ne tik Izraeliui, bet ir Ukrainai, Taivanui ir sienų saugumui.

 

     Johnsonas per „Fox News“ sakė, kad dauguma amerikiečių „sakys, kad stovėjimas su Izraeliu ir ten gyvenančių nekaltųjų apsauga yra mūsų nacionalinis interesas ir tai yra labiau neatidėliotinas poreikis, nei mokesčių inspekcijos (IRS) agentai“. 

 

Jis sakė, kad yra pasirengęs svarstyti pagalbą Ukrainai, tačiau Izraelio lėšos buvo skubesnės, o mažesnis paketas užtikrintų greitą jų priėmimą, nes respublikonų įstatymų leidėjai vis labiau skeptiškai žiūri į Kijevo finansavimą.

 

     Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (D., N. Y.) antradienį pareiškė, kad paketas buvo nerimtas. Jis pavadino tai „partizanišku ir apgailėtinai neadekvačiu“ dėl pagalbos Ukrainai trūkumo, be humanitarinės pagalbos Gazos ruože ir dėl to, ką jis pavadino „nuodų tabletėmis“, kurios padidina deficitą ir padeda sukčiauti, mokant mokesčius.

 

     Schumeris pareiškė, kad ir toliau dirbs su Senato mažumos lyderiu Mitch McConnell (R., Ky), nuožmiu Ukrainos rėmėju, kad parengtų platesnį pasiūlymą.

 

     „Konceptualiai manau, kad aš ir Schumeris esame toje pačioje vietoje“, – sakė McConnellas ir pridūrė, kad jis ir kiti respublikonai norėjo politikos pokyčių, kad būtų sustabdytas sieną kertančių migrantų skaičius, o ne tik daugiau pinigų. „Turime patikimai spręsti visas keturias sritis“, – sakė jis, turėdamas omenyje Izraelį, Ukrainą, Taivaną ir sieną.

 

     Kai kurie Senato respublikonai metė iššūkį McConnello požiūriui. Senatorius Ronas Johnsonas (R., Wis.) sakė, kad praėjusią savaitę per uždarus pietus jam susidarė įspūdis, kad eiliniai respublikonai turės balsų, kad nesuteiktų Senato lyderiams 60 balsų, kurių reikia, norint išplėsti platesnį išlaidų paketą.  Demokratai rūmuose turi 51–49 balsų daugumą.

 

     „Aš tiesiog turėjau jausmą ir vis dar turiu tą jausmą“, - sakė Ronas Johnsonas. Jei Atstovų rūmai imsis pirmųjų veiksmų ir priims siaurą įstatymo projektą, kuriuo remia Izraelį, ypač jei respublikonai susilauks demokratų paramos, tada „bus nepaprastai sunku priimti čia, Senate“.

 

     Bideno administracijos 106 mlrd. dolerių pakibo ore. Ji taip pat teiktų saugumo pagalbą sąjungininkams Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

 

     Taip pat būtų skirta lėšų nuolatinio migrantų antplūdžio prie sienos problemai spręsti ir būtų skiriamas finansavimas vaikų priežiūrai ir didelės spartos interneto paslaugoms.

 

     Atstovų rūmų GOP nerodė jokių ženklų, kad atsisako savo požiūrio į papildomų išlaidų įstatymo projektą, o Atstovų rūmų taisyklių komitetas turėjo susitikti trečiadienį, kad patvirtintų taisyklę, reikalingą Izraelio finansavimo įstatymo projektui pateikti Atstovų rūmuose. Apibendrinant, Atstovų rūmų ir Senato tarpusavio nesutarimai sudaro sąlygas aklavietei, dėl kurios, anot senatorių, kilo pavojus Ukrainai ir iškilo grėsmė, kad kova dėl pagalbos Izraeliui bus nukreipta į kitą kovą dėl vyriausybės uždarymo.

 

     Antradienį valstybės sekretorius Antony Blinken už uždarų durų susitiko su Mike'u Johnsonu. "Labai geras susitikimas. Aš labai vertinu galimybę", - sakė Blinkenas nedetalizuodamas.

 

     „Klausimai laimi respublikonams“, – sakė senatorius Chuckas Grassley (R., Ajova), sakydamas, kad jo partija remia pagalbą Izraeliui ir nepritaria 80 mlrd. dolerių mokesčių ir sveikatos priežiūros įstatymui, kurį prezidentas pasirašė 2022 m.“ [1]

 

 Be JAV paramos muzika Kijeve nutyla, ir taika Ukrainoje garantuota artimiausioje ateityje. Kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Amerikiečiai parodė politinę brandą, išrinkdami Kongresą, kuris moka skaičiuoti pinigus.

1. U.S. News: House, Senate Brace for Showdown on Aid. Hughes, Siobhan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 Nov 2023: A.4.

Peace in Ukraine Might Be Close: American House, Senate Brace for Showdown on Aid.

"WASHINGTON -- House Speaker Mike Johnson (R., La.) is on a collision course with the Senate over a plan to immediately fund aid for Israel but not Ukraine, with a proposed House bill drawing rebukes from Democrats and a cool reception from some Republicans who favor a broader foreign-policy package.

The newly elected leader is moving to hold a vote on a bill Thursday giving Israel $14.3 billion in aid and taking previously allocated funding for the Internal Revenue Service to offset the expense. The package would be far smaller than the $106 billion requested by the White House to fund not only Israel but also Ukraine, Taiwan and border security.

Johnson said on Fox News that most Americans are "going to say standing with Israel and protecting the innocent over there is in our national interest and is a more immediate need than IRS agents." He has said he is open to looking at Ukraine aid but that Israel funds were more urgent and a slimmer package would ensure its quick passage, due to growing skepticism of funding Kyiv among Republican lawmakers.

Senate Majority Leader Chuck Schumer (D., N.Y.) on Tuesday said the package was unserious. He called it "partisan and woefully inadequate" due to the lack of aid to Ukraine, no humanitarian assistance for Gaza and what he termed "poison pills" that increase the deficit and help tax cheats.

Schumer said he would continue working with Senate Minority Leader Mitch McConnell (R., Ky.), a fierce backer of Ukraine, to craft a broader proposal.

"Conceptually, I think Schumer and I are in the same place," McConnell said, while adding he and other Republicans wanted policy changes to stem the number of migrants crossing the border, not just more money. "We need to address all four of those areas in a credible way," he said, referring to Israel, Ukraine, Taiwan and the border.

Some Senate Republicans have challenged McConnell's approach. Sen. Ron Johnson (R., Wis.) said that at a closed-door lunch last week he had the impression that rank-and-file Republicans would have the votes to deny Senate leaders the 60 votes needed to advance the broader spending package. Democrats have a 51-49 majority in the chamber.

"I just had the sense and I still have that sense," Ron Johnson said. If the House acts first and passes a narrow bill to support Israel, particularly if Republicans pick up any Democratic support, then "it will be overwhelming to pass here in the Senate."

The Biden administration's $106 billion supplemental spending bill would cover military aid to both Ukraine and Israel, as well as humanitarian assistance for civilians harmed by the events in Ukraine, the hostilities in Israel and Gaza and by natural disasters. It would also provide security assistance to allies in the Indo-Pacific.

It would also appropriate funds to address the continuing surge of migrants at the border and would provide funding for child care and high-speed internet service.

The House GOP showed no signs of backing down on its approach to a supplemental spending bill, with the House Rules Committee set to meet Wednesday to approve the rule needed to put the Israel funding bill on the House floor. Taken together, the back-and-forth between the House and the Senate sets the stage for a stalemate that senators said put Ukraine at risk and threatened to push the fight over aid to Israel into another coming fight over avoiding a government shutdown.

On Tuesday, Secretary of State Antony Blinken met behind closed doors with Mike Johnson. "Very good meeting. I really appreciate the opportunity," Blinken said without elaborating.

"The issues are winners for Republicans," said Sen. Chuck Grassley (R., Iowa), saying that his party supports aid to Israel and opposes the $80 billion that Biden secured for the IRS over a decade as part of a major climate, tax and healthcare law that the president signed in 2022." [1]

Without US support, the music in Kiev stops, and peace in Ukraine is guaranteed for the nearest future. Whoever pays the money also orders the music. Americans have shown political maturity by electing a Congress that knows how to count money.

1. U.S. News: House, Senate Brace for Showdown on Aid. Hughes, Siobhan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 Nov 2023: A.4.