Fast-Evolving AI at Work Starts To Threaten White-Collar Jobs

 

"Decades after automation began taking and transforming manufacturing jobs, artificial intelligence is coming for the higher-ups in the corporate office.

The list of white-collar layoffs is growing almost daily and include jobs cuts at Google, Duolingo and UPS in recent weeks. While the total number of jobs directly lost to generative AI remains low, some of these companies and others have linked cuts to new productivity-boosting technologies like machine learning and other AI applications.

Generative AI could soon upend a much bigger share of white-collar jobs, including middle and high-level managers, according to company consultants and executives. Unlike previous waves of automation technology, generative AI doesn't just speed up routine tasks or make predictions by recognizing data patterns. It has the power to create content and synthesize ideas -- in essence, the kind of knowledge work millions of people now do behind computers.

That includes managerial roles, many of which might never come back, the corporate executives and consultants said. They predict the fast-evolving technology will revamp or replace work now done up and down the corporate ladder in industries ranging from technology to chemicals.

"This wave [of technology] is a potential replacement or an enhancement for lots of critical-thinking, white-collar jobs," said Andy Challenger, senior vice president of outplacement firm Challenger, Gray & Christmas.

Some of the job cuts taking place already are a direct result of the changes coming from AI. Other companies are cutting jobs to spend more money on the promise of AI and under pressure to operate more efficiently.

Meanwhile, business leaders said AI could affect future head counts in other ways. At chemical company Chemours, executives predicted they won't have to recruit as many people in the future.

"As the company grows, we'll need fewer new hires as opposed to having to do a significant retrenchment," Chief Executive Mark E. Newman said.

Since last May, companies have attributed more than 4,600 job cuts to AI, particularly in media and tech, according to Challenger's count. The firm estimated the full tally of AI-related job cuts is likely higher, since many companies haven't explicitly linked cuts to AI adoption in layoff announcements.

Meanwhile, the number of professionals who now use generative AI in their daily work lives has surged. A majority of more than 15,000 workers in fields ranging from financial services to marketing analytics and professional services said they were using the technology at least once a week in late 2023, a sharp jump from May, according to Oliver Wyman Forum, the research arm of management-consulting group Oliver Wyman, which conducted the survey.

Nearly two-thirds of those white-collar workers said their productivity had improved as a result, compared with 54% of blue-collar workers who had incorporated generative AI into their jobs.

Google laid off hundreds of employees last month in business areas including hardware and internal-software tools as it reins in costs and shifts more investments into AI development. The language-learning software company Duolingo said in the same week that it had cut 10% of its contractors and that AI would replace some of the content creation they had handled.

Companies beyond the tech sector have embarked on similar AI transitions.

UPS said that it would cut 12,000 jobs -- primarily those of management staff and some contract workers -- and that those positions weren't likely to return even when the package-shipping business picks up again. The company has ramped up its use of machine learning in processes such as determining what to charge customers for shipments. As a result, the company's pricing department has needed fewer people.

The use of generative AI and related technologies is also changing some jobs at UPS "by reducing repetitive tasks and physical stress," UPS spokesperson Glenn Zaccara said.

As AI adoption grows, it is likely to reconfigure management hierarchies, the Oliver Wyman study projects. Entry-level workers are likely to bear the initial brunt as more of their duties are automated away. In turn, future entry-level work will look more like first-level management roles.

The cascading effect could flatten layers of middle management, the staging ground for senior leadership roles, according to the analysis.

More than half of senior white-collar managers surveyed in the study said they thought their jobs could be automated by generative AI, compared with 43% of middle managers and 38% of first-line managers.

Still, business leaders across the economy said they expect the new technology will augment and elevate some white-collar roles, giving employees and managers the means to do more meaningful work -- both for their companies and in their careers.

At Prosus, a global technology-investment group based in the Netherlands, executives said that is already happening as AI automates more of its workforce's tasks.

"Engineers, software developers and so on can do the work twice as fast," said Euro Beinat, Prosus' global head of AI and data science. "One of the side effects is that a lot of these employees can do more and do slightly different things than we were doing before."

Prosus' web designers, for instance, used to ask software developers to do the coding. Now they can do it themselves, Beinat said. Meanwhile software developers can focus more on design and complex code. It is "a seniority boost," he said.

At Chemours, a DuPont spinoff, the company has trained close to 1,000 office and lab workers in AI applications during the past three years. As a result, finance professionals who used to prepare certain reports with a lot of copying and pasting between systems and spreadsheets now do it much faster because of their training with no-code analytic tools, said Matt Abbott, chief enterprise transformation officer at Chemours.

"The finance team is now able to use their time on other business-critical projects rather than constantly running system queries," Abbott said." [1]

1. Fast-Evolving AI at Work Starts To Threaten White-Collar Jobs. Smith, Ray A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 Feb 2024: A.1.

Revoliucija, kuri mirė pakeliui į vakarienę

"Tai žaisminga vizija apie pasaulį, esantį anapus dabarties: pasaulio, kuriame gausu mėsos ir ji įperkama bei aplinkai beveik nekainuojanti. Gyvūnų skerdimas pamirštamas. Pasaulinis atšilimas suvaržytas. Vizijos esmė yra aukštų Technologijų gamykla, kurioje yra plieninės cisternos, kurių aukštis prilygsta daugiabučiams, ir konvejerio juostos, išvyniojančios visiškai suformuotus kepsnius, milijonus svarų per dieną – stebėtinai užtenka išmaitinti visą tautą.

 

Mėsa be žudymo yra pagrindinis pažadas to, kas pradėta vadinti auginama mėsa. Tai nėra nauja augalinė alternatyva. Bent jau teoriškai tai yra kelios gyvūnų ląstelės, maitinamos tinkamomis maistinėmis medžiagomis ir hormonais, užbaigiamos sudėtingomis perdirbimo technikomis, ir voilà: sultingi mėsainiai ir keptas tunas bei marinuoti ėrienos kotletai be egzistencinio rūpesčio.

 

Tai hedonizmo vizija, bet taip pat ir altruizmas. Būdas taupyti vandenį, atlaisvinti didžiulius žemės plotus, drastiškai sumažinti planetos atšilimo emisijas, apsaugoti pažeidžiamas rūšis. Tai pabėgimo liukas nuo žmonijos pertekliaus. Mums tereikia užsirišti seilinukus.

 

2016–2022 metais investuotojai į auginamos mėsos ir jūros gėrybių įmones skyrė beveik 3 mlrd. dolerių. Galingi rizikos kapitalo ir valstybinio turto fondai – „SoftBank“, „Temasek“, Kataro investicijų institucija – norėjo įsitraukti. Taip pat norėjo įsitraukti ir pagrindiniai mėsos pakuotojai, tokie, kaip Tysonas, Cargill ir JBS, bei įžymybės, tokios, kaip Leonardo DiCaprio, Billas Gatesas ir Richardas Bransonas. Pranešama, kad dvi pirmaujančios įmonės – „Eat Just“ ir „Upside Foods“, kurios abi yra pradedančiosios įmonės, – įvertintos milijardus dolerių. Ir šiandien Singapūre, JAV ir Izraelyje buvo patvirtinti keli produktai, kuriuose yra kultivuotų ląstelių.

 

Vis dėlto, nepaisant beveik dešimtmetį trukusio darbo ir daugybės mesijinių pareiškimų, vis labiau aiškėja, kad platesnė kultivuotos mėsos revoliucija niekada nebuvo reali perspektyva ir tikrai ne per tuos kelerius metus, kurie liko, kad išvengti klimato katastrofos.

 

Pokalbiai su beveik 60 pramonės investuotojų ir viešai neatskleistų asmenų, tarp kurių daugelis buvo įdarbinti arba buvę šių įmonių lyderių komandose, atskleidžia daugybę iššvaistytų išteklių, sulaužytų pažadų ir neįrodyto mokslo. Steigėjai, prisirišę prie savo nerealių pareiškimų, nukirto kampus, pavyzdžiui, naudojo ingredientus, gautus iš paskerstų gyvūnų. Investuotojai, apimti akimirkos jaudulio, nepaisydami didelių technologinių kliūčių, rašė čekį po čekio. Išlaidos atsisakė patekti į tikėtinų sferą, nes paleidimo taikiniai atsirado ir išnyko. Visą tą laiką niekas negalėjo pasiekti nieko artimo prasmingam mastui. Tačiau įmonės suskubo statyti brangius įrenginius ir pastūmėjo mokslininkus viršyti tai, kas įmanoma, sukurdamos jaudinančių lenktynių patekti į rinką iliuziją.

 

Dabar, kai rizikos kapitalas išsenka visose pramonės šakose, o šio sektoriaus pažanga tampa labiau matoma, daugeliui bus sunku išgyventi.

 

Investuotojai neabejotinai norės sužinoti, kas nutiko. Mums, likusiems, aktualesnis klausimas yra, kodėl kas nors kada nors manė, kad tai gali būti teisinga. Kodėl tiek daug žmonių svajojo, kad auginama mėsa mus išgelbės?

 

Atsakymas yra susijęs su daug daugiau, nei su naujos rūšies maistu. Nepaisant siaubingos skubos, klimato kaita yra kvietimas – iš naujo išradinėti ekonomiką, permąstyti vartojimą, perbraižyti mūsų santykius su gamta ir vienas su kitu. Užauginta mėsa buvo dingstis vengti to sunkaus, būtino darbo. Idėja skambėjo futuristiškai, tačiau jos patrauklumas buvo susijęs su nostalgija, būdas apsimesti, kad viskas vyks taip, kaip visada, kad nieko tikrai nereikia keisti. Tai buvo magiškas klimato mąstymas, skanus kliedesys.

 

***

 

Joshas Tetrickas buvo veganiško maisto įmonės „Hampton Creek“ vadovas, kai pirmą kartą susižavėjo mėsos auginimu laboratorijoje. Buvęs D1 futbolininkas, kuris tryško drąsiu ir patraukliu pasitikėjimu, buvo konferencijų trasos žaidėjas, kur buvo galima matyti besigiriantį savo garsiais investuotojais ir jų troškimu siekti „ypatingų rezultatų“.

 

Ponas Tetrickas buvo gyvūnų teisių aktyvistas nuo vidurinės mokyklos ir iš dalies įkūrė Hampton Creek, pasak jo, siekdamas išgelbėti ūkio gyvūnus nuo trumpo, žiauraus, gyvenimo, kaip mėsos ir kraujo sraigtelius pasaulinėje tiekimo grandinėje. Jis taip pat jaudinančiai kalbėjo apie tai, kaip pereinant prie veganiškų produktų galėtume pradėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, vandens krizes ir ekosistemų žalą, kurią sukelia gyvulininkystė.

 

Priversti mėsėdžius pakeisti savo mitybos įpročius yra įkalnė kova. Nepaisant žalingo mėsos poveikio, mes ir toliau valgome didžiulius jos kiekius, o ponas Tetrickas tokį elgesį palygino su priklausomybe. Tačiau teisės mokykloje jis perskaitė apie tai, kas sukėlė jo susidomėjimą: NASA finansuojami mokslininkai bandė auginti mėsą (tuo atveju auksinės žuvelės mėsą) laboratorijoje.

 

Idėja dėmesio susilaukė tik 2013 m., kai olandų mokslininkas Markas Postas paskelbė išviręs pirmąjį pasaulyje auginamos jautienos mėsainį. Vienintelis paplotėlis, kuris buvo kruopščiai auginamas gija po gijos šimtuose plastikinių indų, kainavo daugiau nei 300 000 dolerių.

 

Tai nebuvo praktiška, bet buvo galinga: netrukus mėsą auginantys startuoliai rinko pinigus, drąsiai skelbė ir dėliojo agresyvius gaminių terminus.

 

Pati pagrindinė proceso dalis – kelių gyvų ląstelių pavertimas daugybe – nebuvo nauja. Tai yra tai, ką farmacijos įmonės dešimtmečius darė, kurdamos vakcinas. Įsiurbiamas deguonis ir turtinga aminorūgščių bei cukrų sriuba imituoja sąlygas, su kuriomis susidurs ląstelės organizme, o papildomi hormonai signalizuoja ląstelėms dalytis ir daugintis.

 

Kad ir koks brangus šis procesas, jis paprastai gamina tik „ląstelių srutą“, klampią masę. Norėdami paversti jį kažkuo, ką kas nors galėtų valgyti (ar parduoti), turite įmaišyti augalinių medžiagų, pavyzdžiui, žirnių ir sojų, kad susidarytumėte savotišką augalų ir gyvūnų hibridą. Arba galite išbandyti ką nors daug sudėtingesnio: priversti gyvūnų ląsteles suformuoti į raumenis panašų audinį.

 

Padaryti viską už prieinamą kainą ir dideliais kiekiais yra problema, kurios net ir šiandien niekas neišsprendė. Tai nesustabdė Umos Valeti, įkūrėjo ir generalinio direktoriaus bendrovėje, kuri šiandien vadinama „Upside Foods“, 2016 m. paskelbimo, kad žmonija atsidūrė ant „antrojo prijaukinimo“ slenksčio – mitybos pokyčio, kuris yra toks pat svarbus, kaip perėjimas nuo medžioklės ir rinkimo prie pasėlių ir gyvulių auginimo. „Manome, kad po 20 metų didžioji dalis parduotuvėse parduodamos mėsos bus auginama“, – sakė jis „The Wall Street Journal“. „Tikimės, kad vos po kelerių metų parduosime baltymais supakuotą“ ir visiškai išaugintą kiaulieną, jautieną ir vištieną“, – sakė jis „The Washington Post“. Žurnalas Inc. jį apibūdino kaip kardiologą, kuris „lažinasi, kad jo laboratorijoje užauginta mėsa gali išspręsti pasaulinę maisto krizę“.

 

P. Tetrickas nusprendė prisijungti prie įspūdingos kelionės. Tai buvo geras laikas naujam horizontui: tais metais „Bloomberg“ atliko aštrų tyrimą, kurio metu nustatyta, kad Hampton Creek, dabar vadinamas „Eat Just“, išsiuntė žmones pirkti veganiško majonezo stiklainių, kad susidarytų įspūdis apie didesnę vartotojų paklausą. („Eat Just“ teigia, kad programa iš dalies buvo skirta kokybės užtikrinimo tikslais.) „Bloomberg“ taip pat pranešė, kad ponas Tetrickas užmezgė romantiškus santykius su pavaldine, kad „Eat Just“ nepaprastai pervertino savo poveikį tvarumui ir kad bendrovė buvo apkaltinta vyresnio vadovo, įtakingas Silicio slėnio angelo investuotojo Ali Partovi, apgaudinėjanti investuotojus. 2017 metais atsistatydino kiekvienas valdybos narys, išskyrus J. Tetricką.

 

Tų pačių metų gruodį apsilankiau „Eat Just“ San Francisko būstinėje ir paragavau „Just Egg“ – augalinio kiaušinių pakaitalo, kurį įmonė vis dar parduoda, pavyzdžio. Mano nuostabai, man buvo parodyti ir eskizai, kaip galėtų atrodyti auginamos mėsos kombinatas. Man buvo pasakyta, kad kada nors tokia gamykla netgi gali pagaminti pakankamai kultivuotų baltymų, kad būtų galima išmaitinti visas Jungtines Valstijas – tai dalis vidutinės galvijų fermos dydžio, bet daug efektyvesnė. Vos per 15 dienų ašara ląstelių būtų išauginta į milijonus svarų mėsos. Knygoje „Švari mėsa“ aprašoma, kad ponas Tetrickas žiūri į gamyklos brėžinius ir sako: „Iki 2025 m. pastatysime pirmąjį iš šių įrenginių“, o iki 2030 m. „mes esame didžiausia pasaulyje mėsos įmonė“.

 

Tačiau iššūkių daugėjo. Bendrovė tyrinėjo ančių produktus, tokius, kaip foie gras ir ančių chorizo, kai 2018 m. mokslininkai atliko naudojamų ląstelių nuskaitymą ir rado pelių ląsteles. Tai nebuvo prastos higienos rezultatas; teršalai kilę iš laboratorinių medžiagų, o ne iš gyvų kenkėjų. Tačiau „Eat Just“ turėjo išmesti visą ląstelių liniją, o anties produktai buvo visiškai pašalinti. Šis incidentas atskleidė kai kuriuos iš daugelio iššūkių, susijusių su ląstelių auginimo perėjimu nuo akademinių tyrimų prie komercinės maisto gamybos. 

 

Neseniai bendrovė man pasakė, kad užteršimas buvo pavienis atvejis, ir „kai tik supratome, kad užteršimas įvyko, mes niekam neaptarnavome“.

 

Tokios nesėkmės nesustabdė pramonės augimo tempo. Vien per ateinančius metus mažiausiai 20 naujų kultivuotos mėsos įmonių paskelbė žengiančios į ir taip perpildytas kovas. Bruce'as Friedrichas, ne pelno siekiančio Gero maisto instituto prezidentas, nuo stogų šaukė apie visas investicines įmones, technologijų greitintuvus ir mėsos pramonės atstovus, kurie įsitraukia į veiksmą, ir pavadino auginamą mėsą „didžiule investavimo galimybe“. „RethinkX“, į naujų technologijų diegimą orientuota ekspertų grupė, nuėjo dar toliau. „Iki 2030 m. karvių produktų paklausa sumažės 70 procentų“, – teigiama viename iš jos baltųjų knygų. „Kol pasieksime šį tašką, JAV galvijų pramonė iš tikrųjų bus bankrutavusi." Jis tęsė: „Kitos gyvulininkystės rinkos, tokios, kaip vištiena, kiaulė ir žuvis, seks panašia trajektorija."

 

„Mes sumažiname išlaidas ir pageriname skonį, ir aš manau, kad artimiausioje ateityje tai bus mėsa“, – kasmetiniame Gero maisto instituto suvažiavime sakė J. Tetrick. „Ir labai mažai tikėtina, kad bus kitas pasirinkimas“.

 

Žiūrovų tarpe buvo tuo metu George'as Peppou, C.E.O. kelis mėnesius gyvavusios Australijos kultivuotos mėsos įmonės „Vow“ generalinis direktorius. „Prisimenu, sėdėdamas galvojau: oho, tai nuostabu“, – sakė jis. „Šios įmonės yra pasirengusios. Tai vyksta“.

 

Kažkas atsitiko, bet kas tiksliai? 2019 m., kai visos šios įmonės stengėsi rasti perspektyvius kelius į rinką, mokslininkai, dirbantys bendrovėje, kuri vėliau taps Upside, atliko genetinius tyrimus su didelio našumo viščiukų ląstelių linija. Jų nelaimei, jie taip pat aptiko užteršimą laboratorinėmis ląstelėmis, tačiau šiuo atveju tai buvo graužikas, net mažiau skanus, nei pelė: žiurkė.

 

El. laiške Upside teigė, kad užteršta ląstelių linija niekada nebuvo „skirta mūsų komerciniam procesui ar vamzdynui“ ir kad tai buvo pavienis incidentas, padėjęs įmonei patobulinti kokybės kontrolės priemones.

 

2020 m. sausio mėn. bendrovė paskelbė, kad per finansavimo etapą surinko 161 mln. dolerių.

 

Steve'as Molino yra „Clear Current Capital“, ankstyvos stadijos rizikos fondo, orientuoto į tvarų maistą, vadovas ir ankstyvas „BlueNalu“ (ląstelėse užaugintas paprastasis tunas, surinkta 118,3 mln. dolerių) rėmėjas. Jam nėra svetima praktika daryti didelius statymus, turint ribotą informaciją, tačiau net ir tokiu atveju jis nustebo, pamatęs, kaip į pramonę patenka pinigai. „Nebuvo jokių realių skaičių, kurie leistų kam nors pasakyti: „Palauk, tai arba neveiks – arba, jei pavyks, tai užtruks tikrai ilgai.“ Be šių duomenų“, – sakė jis. kas nors galėtų duoti jums mažą kažko pavyzdį: „Ir tu sakai: „Šventas šūdas, tai ateitis“.

 

***

 

Joshas Tetrickas prisimena, kad 2020 m. Padėkos dieną buvo Boulderyje, Kolor., ir be galo skambino savo komandai, kad gautų naujienų iš Singapūro, kur „Eat Just“ siekė pirmojo vyriausybės patvirtinimo. „Atsiguliau ir kuriam laikui padėjau telefoną, kad nustočiau, pavyzdžiui, nenutrūkstamai tikrinti“, – pasakojo jis. „Užmigau ant grindų. Ir aš pabudau nuo to, kad mūsų reguliavimo vadovas man paskambino ir pasakė: „Josh, mes laimėjome“."

 

„Eat Just“ auginamos mėsos padalinys galėjo pagaminti tik nedidelį kiekį vištienos, ir tai patyrė didelių finansinių nuostolių. Procesas vis dar buvo pagrįstas galvijų vaisiaus serumu – žiaurios gyvūnų tiekimo grandinės produktu, kurį, kaip manoma, išauginta mėsa turėjo pasendinti. Bendrovės teigimu, produktą sudaro apie 30 procentų augalinės kilmės ingredientų, tai yra vištienos grynuolio ir daržovių mėsainio hibridas.

 

Nepaisant to, patvirtinimas buvo traktuojamas, kaip istorinis įvykis. „Laboratorijoje užauginta mėsa bus parduodama pirmą kartą“, – rašė „The Guardian“ straipsnyje, kuriame ši plėtra buvo pavadinta „žymiu momentu mėsos pramonėje“.

 

Nuo 2020 m. iki 2021 m. investicijos į pramonę padidėjo daugiau, nei 300 proc. „Shiok Meats“, pradėjusi veiklą, kaip kultivuojamų jūros gėrybių įmonė, sugebėjo surinkti 30 mln. dolerių.

 

„New Age Eats“, bendrovė, gaminanti kultivuotas dešreles, kuriose buvo tik 1–2 procentai gyvūnų ląstelių, surinko 32 milijonus dolerių ir pradėjo statyti 23 000 kvadratinių pėdų gamyklą Alamedoje, Kalifornijoje. Žurnale „Nature Food“ iš esmės tai būtų vadinama pramonės „Potiomkino bandomaisiais įrenginiais“.

 

Isha Datar, ne pelno organizacijos „New Harvest“, finansuojančios viešuosius, akademinius kultivuotos mėsos tyrimus, vykdomoji direktorė sakė, kad visa tai stebėjo nepatikliai, nes žinojo, kad esminės mokslinės problemos nebuvo išspręstos. „Tai, – prisiminė ji sakydama savo valdybai, – tai burbulas, kuris sprogs."

 

2021 m. lapkritį „Upside“ atidarė savo gamyklą Emerivilyje, Kalifornijoje. „Tai nebėra svajonė“, – per „YouTube“ tiesiogiai transliuojamą įmonės juostelės perkirpimą sakė ponas Valeti ekstaziškai susirinkusiems darbuotojams. Pasak bendrovės, Emerivilio gamykla buvo suprojektuota su dideliais blizgančiais reaktoriais, kad būtų galima gaminti visą supjaustytą vištienos krūtinėlę.

 

Tačiau, kaip neseniai pranešiau kartu su Mattu Reynoldsu, „Upside“ vištienos kotletus gamina beveik rankomis ir nedideliais kiekiais, naudodama vienkartinius plastikinius butelius – tai sudėtingas, nepakeičiamas ir netvarus procesas, dėl kurio susidaro daugiau plastiko atliekų, nei mėsos.

 

Neseniai Upside man pasakė, kad vištienos kotletų gamyba niekada nebuvo susijusi su mastu: „Jos tikslas – tai jis įgyvendino – įkvėpti vartotojus Šiaurės žvaigždute, ką įmanoma padaryti, naudojant auginamą mėsą.

 

Kalbant apie „Eat Just“, 2022 m. gegužės mėn. jos auginamos mėsos padalinys „Good Meat“ paskelbė apie planus statyti dvi gamyklas Singapūre ir JAV. JAV gamykla būtų didžiulė gamykla, kurioje būtų 10 250 000 litrų bioreaktorių ir, tuo metu sakė „Eat Just“, būtų galima pagaminti milijonus svarų mėsos. Tačiau numatomos sąnaudos augo spirale, kaip ir pradinis finansavimas smarkiai sumažėjo.

 

„Buvau nustebintas, – pasakė man ponas Tetrickas, – kaip greitai užsidarė kapitalo rinkos. Pasak jo, pagrindinis ląstelių mėsos įmonių rėmėjas pasisveikino ir pranešė, kad jis perėjo prie investavimo į nekilnojamąjį turtą.

 

Praėjusiais metais ABEC, statybų bendrovė, kuri buvo pagrindinė objektų partnerė, padavė į teismą „Eat Just“ ir jos auginamos mėsos padalinį apie 100 mln. dolerių neapmokėtų sąskaitų ir mokėjimų už darbų apimties pakeitimus. (Priešieškiniuose teigiama, kad, be kita ko, ABEC nepristatė įsigytos įrangos.) Kita įmonė taip pat padavė ieškinį dėl milijoninių neapmokėtų sąskaitų.

 

Atrodė, kad po visų tų gausybės metų – bet vis tiek gaminio nėra jokiose parduotuvėse – pagaliau buvo sumokėta sąskaita.

 

***

 

Kai praeitą mėnesį apsilankiau „Eat Just's Alameda“ būstinėje, pirmą kartą pamačiau Džošą Tetricką, susiglaudusį tamsioje, stiklinėmis sienomis apjuostoje konferencijų salėje, skambinant „Zoom“ – sudėtingą skaičiuoklę projektoriaus ekrane. 2023 m. „Eat Just“ atleido mažiausiai 80 darbuotojų, o mano vizito metu įmonė pradėjo mažinti iš dviejų pastatų į vieną.

 

Pasitikintis pono Tetricko žavesys šiandien yra labiau prislopintas; dabar jis dvelkia tyčiniu ugnies vaikščiotojo stoiciškumu, retkarčiais blykstelint nusivylimu ir sielvartu.

 

„Apgailėtina perspektyva, kurios iš manęs reikalaujama, yra labai ilgalaikė“, – sakė jis. „Turite žiūrėti ne tik į ateinančius 10, bet ir į 50 metų. Jis pridūrė, kad tikslas nėra lenktynės statyti didžiulę gamyklą. „Tikslas yra daryti dalykus, kurie padidina tikimybę, kad per dešimtmečius – aš springstu, sakydamas „dešimtmečiai“," – sakė jis. „Aš užspringau nuo šių žodžių“.

 

J. Tetrick sakė tikintis, kad „Eat Just“, vis dar prekiaujanti augaliniais produktais, tokiais, kaip „Just Egg“, šiemet baigs be nuostolio. Tačiau žmogus, kuris kadaise taip optimistiškai kalbėjo apie revoliuciją, man pasakė: „Nežinau, ar mes, pramonė, sugebėsime tai išsiaiškinti taip, kaip mums reikia per savo gyvenimą“. Jam pavyko įtemptai juoktis. „Žmonės, kurie investuoja į mūsų įmonę, nenori kalbėti apie gyvenimą."

 

Tiesa, P. Tetrickas sakė, kad auginamos mėsos ekonomika niekam nepasiteisins, kol gamyklos nebus pastatytos už dešimtą dalį dabartinių išlaidų, ir jis nežino, kaip tai išspręsti.

 

Norėdamas apibūdinti to suvokimo emocinę jėgą, J. Tetrick ne kartą perfrazavo Mike'o Tysono eilutę apie tai, kaip kiekvienas turi planą, kol negauna kumščio į veidą.

 

Jis sakė, kad toks pat žiaurus smūgis gali laukti ir kitų įmonių, kai jos rimtai bandys plėstis. Dauguma jų tiesiog to dar nežino.

 

***

 

P. Tetrick konkurentas „Upside Foods“ taip pat neturi produktų parduotuvėse, tačiau teigė, kad vis dar optimistiškai vertina savo perspektyvas. Bendrovė „padarė didelę pažangą“, kurdama naujus produktus ir gamybos procesus ir dabar daugiausia dėmesio skiria maltos vištienos mėsos kūrimui, kuri bus pradinis planuojamos 187 000 kvadratinių pėdų gamyklos į šiaurę nuo Čikagos dėmesys.

 

Kelis kartus bandžiau pasikalbėti su Uma Valeti, Upside's C.E.O., bet jo atstovė atsisakė. Atsakydama į mano išsamius klausimus, bendrovė iš dalies atsakė: „Kaip ir kiekvienos transformacinės technologijos atveju, mūsų kelias ir planas plėsti keitėsi, nes kūrėme naujoves ir stengėmės padaryti tai, ko dar niekada nebuvo daroma, kai yra nuolat kintanti ir nenuspėjama išorės ir ekonominė aplinka. Inovacijos nesilaiko tiesios ir ištisinės linijos. Teiginys, kad mūsų kelias yra neįprastas, nepaiso tikrovės, kaip vystosi transformuojančios technologijos, ir daro meškos paslaugą kiekvienam novatoriui, kuris išdrįsta įnešti į pasaulį ką nors naujo."

 

Žinoma, tiesa, kad naujovės retai būna linijinės. Kuriant bet kokią naują technologiją, galima tikėtis nesėkmių. Pažanga taip pat – ir pastaruoju metu buvo padaryta tam tikra pažanga.

 

Tuftso universiteto mokslininkai sukūrė karvių ląsteles, kad pagamintų baltymą, kurį anksčiau reikėjo įsigyti brangiai.

 

„Upside“ ir „Eat Just“, be kitų, sugalvojo, kaip pigiau pasigaminti maistinių medžiagų sultinį, vengiant galvijų vaisiaus serumo.

 

Kai kurie pramonės stebėtojai teigia, kad tokie laipsniški patobulinimai vieną dieną galėtų padaryti prabangią kultivuotą mėsą įmanomą geriau apmokamose rinkose arba pagerinti augalinės kilmės pasiūlą. Taip pat gali būti, kad tyrimai lems proveržį kitose srityse. „Esu įsitikinus, kad iš to atsiras kažkas teigiamo, bet nesu tikra, kad tai bus mėsa“, – sakė į maisto technologijas orientuotos investicinės įmonės „ID Capital“ įkūrėja Isabelle Decitre. Vis dėlto kai kurie žmonės mano, kad ši pramonė yra didėjanti grėsmė. Florida ir Arizona neseniai pristatė įstatymų projektus, kurie uždraustų parduoti ląstelėse auginamą mėsą. Gali sekti kitos valstijos.

 

Tačiau, kad ir kokia būtų žinoma kultivuotos mėsos trajektorija, išsiskiria vienas dalykas: pramonė, o ypač du didžiausi jos žaidėjai – „Upside Foods“ ir „Eat Just“ – pastatė brangius įrenginius ir reikalavo vyriausybės pritarimo, kol dar neįveikė svarbiausių technologijų iššūkius.

 

Praėjusį mėnesį Tufts mieste įvykusiame korinio žemės ūkio aukščiausiojo lygio susitikime biotechnologijų ekspertas Dave'as Humbirdas sakė, kad pramonė „išreiškė pageidavimus“ savo kelią į pasirengimą rinkai, ko jis niekada nematė veikiančio. Jo prognozė dėl auginamos mėsos ateities: „Tyrimai grįš į akademinį pasaulį. Ir tai tikriausiai yra geras dalykas“.

 

Jo išsami analizė recenzuojamame žurnale Biotechnology and Bioengineering atskleidė, kad gamybos sąnaudos kultivuojamose mėsos gamybos įmonėse „greičiausiai užkirs kelią jų produktų įperkamumui kaip maistui“.

 

Kai kurie pramonės veteranai, su kuriais kalbėjausi, buvo dar labiau meškiški. Joel Stone yra konsultantas, kurio specializacija yra pramoninės biotechnologijos. Paklausiau jo, kiek tikėtina, kad per mano gyvenimą net 10 procentų JAV mėsos tiekimo bus išauginta.

 

„Jei norėčiau nustatyti koeficientus, šansai būtų lygūs nuliui“, – tvirtai pasakė jis.

 

Neseniai lankydamasis „Eat Just“ biuruose pagaliau gavau galimybę išbandyti produktą. Bandomojoje virtuvėje virėjai išnešė vieną didelį kultivuotos vištienos gabaliuką ant blizgančios baltos lėkštės. Jie supjaustė jį į šešias riekeles, keturias man apibarstydami grybais ir brokoliais ant gražios, levandų spalvos tyrelės, o dvi pasiliko sau ir mano šeimininkei „Eat Just“ komunikacijos direktorei Carrie Kabat. Atrodė, kad paragauti jiems vis tiek buvo ypatinga proga. „Tai kainavo 10 000 dolerių“, - juokavo vienas iš virėjų.

 

Vištiena buvo kvapni, švelnaus pikantiško umami skonio, tačiau patirtis buvo artimesnė tofu ar seitano valgymui, o ne vištienai, kas yra prasminga, nes joje gausu augalinių baltymų. Tai niekada nepatenkintų užkietėjusio mėsos valgytojo, o tai ir buvo esmė. Taigi kam buvo skirtos visos šios pastangos?

 

***

 

Esame sulėtintos pasaulinės katastrofos viduryje. Su kiekvienais metais griaunanti klimato kaitos jėga vis labiau destabilizuoja, o žmonių žala gyvūnams darosi vis ekstremalesnė. Tačiau visos visuomenės pokyčiai, kuriuos turėsime padaryti, kad išvengtume blogiausių pasekmių, taip pat yra didžiuliai. Taip vilioja kabintis į nesenus prisiminimus apie ne tokią netvarkingą praeitį.

 

Kultūrinė mėsa įkūnijo norą, kad galėtume viską pakeisti, nieko nekeisdami. Mums nereikėtų permąstyti savo santykių su „Big Mac“ ir šonine. Galėtume ir toliau tikėti, kad pasaulis visada bus toks, kokį jį pažinojome.

 

Kultivuojama mėsa taip pat buvo viliojanti giliai amerikietiškos fantazijos kryptis: kad galime nusipirkti kelią į geresnį pasaulį. Pasaulyje, kuriame mūsų mėgstami atlaidai dažniausiai būna kažkieno – ar kažkieno kito – sąskaita, tai buvo produktas, kuris vartojimą persvarstė, kaip dorybę. O investuotojų klasei tai buvo patvirtinimas, kad užsidirbti pinigų ir daryti gera tikrai gali būti tas pats.

 

Galiausiai tai buvo mūsų tikėjimo technologijomis ir svajotojais apraiška su išgalvotu prototipu, aikštelės deniu ir daugybe natūralaus žavesio.

 

Su tokiu rėmeliu auginama mėsa visada atrodė, kaip optimizmo istorija. Tai buvo apie tai, kaip žmonės susibūrė ir greitai išsprendė dideles problemas. Kalbama apie begalinį žmogaus išradingumo potencialą, apie mūsų sugebėjimą neįmanomą paversti įmanomu.

 

Tačiau kuo daugiau laiko praleidau šioje pramonėje, tuo labiau pajutau, kad visas projektas iš esmės kyla iš nevilties, pripažinimo, kad realūs pokyčiai, politiniai pokyčiai buvo neįmanomi, todėl mes taip pat galime pasiūlyti žmonėms kibirkštį  - pirkti naują produktą.

 

Mano nuostabai, ponas Tetrickas tai matė panašiai. „Priežastis, kodėl mes auginame kultivuotą mėsą, yra susijusi su dideliu pesimizmu, kurį aš jaučiu dėl žmonių kolektyvinės galimybės tai pakeisti“, – sakė jis per pokalbį telefonu. „Manau, kad priklausomybė nuo mėsos yra labai gili mūsų viduje."

 

Vėliau, kai kalbėjomės asmeniškai, paklausiau jo, kaip jis mano apie 3 milijardus dolerių, kuriuos investuotojai įdeda į auginamą mėsą. Ar tie pinigai galėjo padaryti pasaulį geresne vieta, jei būtų nukreipti kitur? P. Tetrickas susidėjo rankas ant kelių, kad atvaizduotų du bėgikus. Dešinėje esantis bėgikas, pasak jo, atstovavo aktyvizmui, politiniam propagavimui, mitybos švietimui, ūkio politikai, sąžiningai darbo praktikai, gyvūnų apsaugai. Bėgikas kairėje buvo auginama mėsa. Jei jis turėtų 3 milijardus dolerių, jis svarstė, kuris būtų geresnis būdas sukurti tokį pasaulį, kokio, jo teigimu, pirmiausia nori?

 

Jis pasirinko pirmąjį bėgiką.

 

Trumpai tariant, jis atrodė tarsi išlindęs iš ilgametės svajonės. Bet prieš man paklausus, kaip jis galėtų toliau vadovauti įmonei, jis man atsakė į mano klausimą. Jis sakė, kad mažiau tikėtina, kad rasite žmonių, kurie pirmajam bėgikui duos 3 mlrd. dolerių. Net jei tai geresnė strategija, pasaulis veikia ne taip.

 

„Žmonės yra daug labiau motyvuoti investuoti į kažką, kur jie gali gauti grąžą, nei ką nors paaukoti“, - sakė jis. „Manau, kad tai gaila, bet manau, kad tai yra tikrovė“.

 

Minutei pamirškite mūsų dietas. Ko reikės, kad toks požiūris pasikeistų? Manome, kad technologijos yra greitos, o pokyčiai iš apačios į viršų – lėti. Tačiau ironiška yra tai, kad kartais naujos technologijos negali įsitvirtinti be daugybės nespalvingų, bendradarbiavimo pastangų. Be naujų reglamentų ir drąsių politinių veiksmų,  be sunkių kultūrinių pokalbių. Be realių ir kartais nepatogių pokyčių“.

 

The Revolution That Died on Its Way to Dinner

"It is a gleaming vision of a world just beyond the present: a world in which meat is abundant and affordable with almost no cost to the environment. Animal slaughter is forgotten. Global warming is restrained. At the heart of the vision is a high-tech factory housing steel tanks as tall as apartment buildings and conveyor belts rolling out fully formed steaks, millions of pounds a day — enough, astonishingly, to feed an entire nation.

Meat without killing is the central promise of what’s come to be known as cultivated meat. This isn’t a new plant-based alternative. It is, at least in theory, a few animal cells, nurtured with the right nutrients and hormones, finished with sophisticated processing techniques, and voilà: juicy burgers and seared tuna and marinated lamb chops without the side of existential worry.

It’s a vision of hedonism — but altruism, too. A way to save water, free up vast tracts of land, drastically cut planet-warming emissions, protect vulnerable species. It’s an escape hatch for humankind’s excesses. All we have to do is tie on our bibs.

Between 2016 and 2022, investors poured almost $3 billion into cultivated meat and seafood companies. Powerful venture capital and sovereign wealth funds — SoftBank, Temasek, the Qatar Investment Authority — wanted in. So did major meatpackers like Tyson, Cargill and JBS, and celebrities like Leonardo DiCaprio, Bill Gates and Richard Branson. Two of the leading companies — Eat Just and Upside Foods, both start-ups — reportedly achieved billion-dollar valuations. And today, a few products that include cultivated cells have been approved for sale in Singapore, the United States and Israel.

Yet despite nearly a decade of work and a great many messianic pronouncements, it is increasingly clear that a broader cultivated meat revolution was never a real prospect, and definitely not within the few years we have left to avert climate catastrophe.

Interviews with almost 60 industry investors and insiders, including many who have been employed by or been part of the leadership teams of these companies, reveal a litany of squandered resources, broken promises and unproven science. Founders, hemmed in by their own unrealistic proclamations, cut corners, such as using ingredients derived from slaughtered animals. Investors, swept up in the excitement of the moment, wrote check after check despite significant technological obstacles. Costs refused to enter the realm of plausible as launch targets came and went. All the while, nobody could achieve anything close to meaningful scale. And yet companies rushed to build expensive facilities and pushed scientists to exceed what was possible, creating the illusion of a thrilling race to market.

Now, as venture capital dries up across industries and this sector’s disappointing progress becomes more visible, the reckoning will be difficult for many to survive.

Investors will no doubt be eager to find out what went wrong. For the rest of us, a more pressing question is why anyone ever thought it could go right. Why did so many people buy into the dream that cultivated meat would save us?

The answer has to do with much more than a new kind of food. For all its terrifying urgency, climate change is an invitation — to reinvent our economies, to rethink consumption, to redraw our relationships to nature and to one another. Cultivated meat was an excuse to shirk that hard, necessary work. The idea sounded futuristic, but its appeal was all about nostalgia, a way to pretend that things will go on as they always have, that nothing really needs to change. It was magical climate thinking, a delicious delusion.

***

Josh Tetrick was the chief executive of a vegan food company called Hampton Creek when he first got excited about growing meat in a laboratory. A former D1 football player who exuded a bold, appealing confidence, he was a fixture on the conference circuit, where he could be seen boasting about his high-profile investors and their desire for “extraordinary outcomes.”

Mr. Tetrick had been an animal-rights activist since high school, and he started Hampton Creek in part, he said, to save farm animals from short, brutal lives as flesh-and-blood cogs in a global supply chain. He also spoke movingly about how, by switching to vegan products, we could start reversing the greenhouse emissions, water crises and ecosystem damage caused by animal agriculture.

Getting carnivores to change their eating habits is an uphill battle. Despite the destructive impact of meat, we continue to eat huge amounts of it, behavior that Mr. Tetrick has likened to addiction. But back in law school, he read about something that piqued his interest: NASA-funded scientists had attempted to grow meat (goldfish meat, in that case) in a laboratory.

The idea didn’t gain traction until 2013, when a Dutch scientist named Mark Post announced he had brewed up the world’s first cultivated beef burger. The single patty, which was painstakingly grown strand by strand in hundreds of plastic dishes, cost more than $300,000 to develop.

It wasn’t practical, but it was powerful: Soon cultivated meat start-ups were raising money, making bold proclamations and laying out aggressive product timelines.

The most basic part of the process — turning a few living cells into many — was not new. It’s what pharmaceutical companies had been doing for decades to make vaccines. Pumped-in oxygen and a rich soup of amino acids and sugars simulate the conditions the cells would encounter inside a body, and added hormones signal the cells to divide and multiply.

As expensive as that process is, it typically produces only “cell slurry,” a viscous mass. To turn it into something someone could eat (or sell), you’d need to mix in vegetable matter like pea and soy, for a kind of plant-animal hybrid. Or you could try something vastly more difficult: getting the animal cells to form into muscle-like tissue.

Making any of that happen affordably and at large volumes is a problem that even today no one has solved. That didn’t stop Uma Valeti, the founder and C.E.O. of the company that is today known as Upside Foods, from declaring, in 2016, that humanity was at the brink of the “second domestication,” a dietary shift as momentous as the shift from hunting and gathering to crops and livestock. “We believe that in 20 years, a majority of meat sold in stores will be cultured,” he told The Wall Street Journal. “In just a few years, we expect to be selling protein-packed” — and fully cultivated — “pork, beef and chicken,” he told The Washington Post. Inc. magazine profiled him as the cardiologist who “is betting that his lab-grown meat start-up can solve the global food crisis.”

Mr. Tetrick decided to join the excitement. It was a good time for a new horizon: That year, Bloomberg ran a scathing investigation that found that Hampton Creek, now called Eat Just, had sent people out to buy up jars of its vegan mayonnaise to give the impression of higher consumer demand. (Eat Just says the program was in part for quality assurance purposes.) Bloomberg also reported that Mr. Tetrick had engaged in a romantic relationship with a subordinate, that Eat Just had wildly overestimated its sustainability impacts and that the company had been accused by a senior executive, the influential Silicon Valley angel investor Ali Partovi, of deceiving investors. In 2017, every board member except Mr. Tetrick resigned.

I visited Eat Just’s San Francisco headquarters in December of that year to taste a sample of Just Egg, the plant-based egg substitute that the company still sells. To my surprise, I was also shown sketches of what a cultivated meat factory might look like. I was told that someday a factory like that might even produce enough cultured protein to feed the entire United States — a fraction of the size of the average cattle ranch but so much more efficient. In just 15 days, a teardrop of cells would be grown into millions of pounds of meat. The book “Clean Meat” describes Mr. Tetrick looking at factory drawings and saying, “By 2025, we’ll build the first of these facilities,” and by 2030, “we’re the world’s largest meat company.”

Challenges were mounting, however. The company was exploring duck products like foie gras and duck chorizo when, sometime in 2018, scientists ran a scan on the cells being used — and found mouse cells. It wasn’t a result of poor hygiene; the contaminants originated from laboratory materials, not live vermin. But Eat Just had to scrap the whole cell line, and ended up scrapping the duck products altogether. The incident highlighted some of the many challenges of transitioning cell cultivation from academic research to commercial food production. The company recently told me that the contamination was an isolated incident, and “as soon as we realized a contamination did occur, we did not serve to anyone.”

Such setbacks did nothing to slow the pace of the industry’s growth. In the next year alone, at least 20 new cultured meat companies announced they were entering the already crowded fray. Bruce Friedrich, the president of the nonprofit Good Food Institute, shouted from the rooftops about all of the investment firms, tech accelerators and meat-industry incumbents getting in on the action, calling cultivated meats an “immense investment opportunity.” RethinkX, a think tank focused on the adoption of new technologies, went even further. “By 2030, demand for cow products will have fallen by 70 percent,” one of its white papers said. “Before we reach this point, the U.S. cattle industry will be effectively bankrupt.” It went on, “Other livestock markets such as chicken, pig, and fish will follow a similar trajectory.”

“We get the cost down and get the taste up, and I think very likely in the near future this is the meat,” Mr. Tetrick told the Good Food Institute’s annual convention. “And there’s very unlikely to be another option.”

George Peppou, C.E.O. of a then months-old Australian cultivated meat company, Vow, was there in the audience. “I remember sitting there thinking, wow, this is amazing,” he said. “These companies are ready. Like, this is happening.”

Something was happening, but what, exactly? In 2019, as all these companies worked to find viable paths to market, scientists working for the company that would later become Upside ran genetic tests on a high-performing chicken cell line. To their dismay they, too, found contamination with laboratory cells, but in this case it was a rodent even less palatable than mouse: rat.

In an email, Upside said that the contaminated cell line was never “intended for our commercial process or pipeline” and that this was an isolated incident that helped the company refine its quality control measures.

In January of 2020, the company announced it had raised $161 million in a funding round, the largest publicly disclosed investment for a company making cultivated meat.

Steve Molino is a principal at Clear Current Capital, an early-stage venture fund focused on sustainable food and an early backer of BlueNalu (cell-grown bluefin tuna, a reported $118.3 million raised). He’s no stranger to the practice of placing big bets with limited information, but even so, he was amazed to see the way money poured into the industry. “There were no real numbers to pull from that allowed anyone to say, ‘Wait a second, this is either going to not work — or, if it does work, take a really long time.’ Without that data,” he said, someone could give you a tiny sample of something, “And you’re like, ‘Holy crap, this is the future.’”

***

Josh Tetrick remembers being in Boulder, Colo., on Thanksgiving Day 2020, endlessly calling his team for updates from Singapore, where Eat Just was seeking its first government approval. “I lay down and I put my phone away for a while just to stop, like, incessantly checking,” he told me. “I fell asleep on the floor. And I woke up to our head of regulatory calling me and saying, ‘Josh, we got it.’”

Eat Just’s cultivated meat division had the capacity to produce only a small amount of chicken, and that at a steep financial loss. The process still relied on fetal bovine serum, a product of the brutal animal supply chain that cultured meat was supposed to make obsolete. The product, the company said, was about 30 percent plant-based ingredients, a cross between a chicken nugget and a veggie burger.

Regardless, the approval was treated as a historic event. “No-kill, lab-grown meat to go on sale for first time,” The Guardian wrote, in a piece that called the development “a landmark moment across the meat industry.”

Investment in the industry increased by more than 300 percent between 2020 and 2021. Shiok Meats, which started as a cultivated seafood company, managed to raise a reported $30 million without even having a cell line that could grow sufficiently in culture, a basic requirement for success.

New Age Eats, a company that made cultivated sausages that were only 1 percent to 2 percent animal cells, raised $32 million and began construction of a 23,000-square-foot manufacturing facility in Alameda, Calif. The factory was an example of what an article in the journal Nature Food would broadly refer to as the industry’s “Potemkin pilot facilities.”

Isha Datar, executive director of New Harvest, a nonprofit that funds public, academic research into cultivated meat, said she watched all this incredulously, knowing that fundamental scientific problems hadn’t been worked out. “This,” she remembered telling her board, “is a bubble that is going to pop.”

In November 2021, Upside opened its factory in Emeryville, Calif. “It’s not a dream anymore,” Mr. Valeti told an ecstatic throng of employees during a ribbon-cutting the company livestreamed on YouTube. The Emeryville facility had been designed with big gleaming reactors in part, the company said, to produce whole cut chicken breasts.

As I recently reported with Matt Reynolds, however, Upside has been brewing its chicken cutlets almost by hand in minuscule quantities, using disposable plastic bottles — an unwieldy, unscalable and unsustainable process that seems to generate more plastic waste than meat.

Upside recently told me that the chicken cutlet operation was never about scale: “Its intent — which it has accomplished — is to inspire consumers with a North Star of what is possible with cultivated meat.”

As for Eat Just, in May 2022, its cultivated meat division, Good Meat, announced plans to build two factories, in Singapore and the United States. The U.S. factory would be a mega-facility housing 10 250,000-liter bioreactors and able, Eat Just said at the time, to produce millions of pounds of meat. But projected costs spiraled, just as start-up funding skidded into a steep decline.

“I was surprised,” Mr. Tetrick told me, “how quickly the capital markets shut.” A major backer of cell meat companies, he said, told him he’d switched to investing in real estate.

Last year, ABEC, a construction company that was a key partner on the facilities, sued Eat Just and its cultivated meat division for about $100 million in unpaid bills and payments for changes to the scope of the work. (Counterclaims allege that, among other things, ABEC failed to deliver equipment that had been purchased.) Another company has also sued for millions in unpaid bills.

After all those years of exuberance — but still with no product available in any stores — the bill, it seemed, had finally come due.

***

When I visited Eat Just’s Alameda headquarters last month, I first spotted Josh Tetrick hunched inside a darkened, glass-walled conference room on a Zoom call, a complicated spreadsheet up on the projector screen. Eat Just laid off at least 80 employees in 2023, and during my visit the company was in a process of downsizing from two buildings into one.

The confident charm Mr. Tetrick used to exude is today more muted; he now exudes the willful stoicism of a fire walker, with occasional flashes of frustration and grief.

“The unfortunate outlook that I’m required to have is one that is very long term,” he told me. “You have to have a view of not just the next 10 years, but the next 50 years.” The purpose isn’t racing to build a huge factory, he added. “The purpose is doing things that increase the likelihood that over the course of decades — I’m gulping saying ‘decades,’” he said. “I’m choking on these words.”

Mr. Tetrick said he hoped Eat Just, which still sells plant-based products like Just Egg, will break even this year. But the man who once spoke so optimistically about the revolution told me, “I don’t know if we, the industry, will be able to figure it out in a way that we need to in our lifetime.” He managed a strained laugh. “Folks who invest in our company don’t want to be talking about lifetimes.”

The truth, Mr. Tetrick said, is that the economics of cultivated meat won’t work for anyone until factories can be built for a fraction of their current cost, and he doesn’t know how to solve that.

To describe the emotional force of that realization, Mr. Tetrick repeatedly paraphrased Mike Tyson’s line about how everyone has a plan until they get punched in the face.

The same brutal blow may be waiting for other companies when they try to scale in earnest, he said. Most of them just don’t know it yet.

***

Mr. Tetrick’s competitor, Upside Foods, doesn’t have any products in stores either, but it said it’s still optimistic about its prospects. The company has “made significant progress” on new products and manufacturing processes and is now focused on developing ground cultivated chicken meat, which will be the initial focus of a planned 187,000-square-foot factory north of Chicago.

I tried several times to speak with Uma Valeti, Upside’s C.E.O., but his spokeswoman declined. In response to my detailed questions, the company responded, in part: “As with every transformative technology, our path and plan to scale have evolved as we have innovated and endeavored to do something that has never been done before, against the backdrop of an ever-changing and unpredictable external and economic environment. Innovation does not follow a straight and continuous line. The suggestion that our path is unusual ignores the reality of how transformative technologies develop and does a disservice to every innovator who dares to bring something new into the world.”

It’s true, of course, that innovation is rarely linear. Setbacks are to be expected in the development of any new technology. Progress, too — and there have been some recent advances.

Researchers at Tufts University have engineered cow cells to produce a protein that previously needed to be purchased at great expense.

And Upside and Eat Just, among others, have figured out how to make their nutrient broth more cheaply while avoiding fetal bovine serum.

Some industry observers say that incremental improvements like these could one day make luxury cultured meats feasible in higher-paying niche markets or could improve primarily plant-based offerings. It’s also possible that research will lead to breakthroughs in other fields. “I am convinced something positive will stem from it, but I am not sure it will be meat,” said Isabelle Decitre, the founder of ID Capital, a food-tech-focused investment firm. Still, some people view the industry as a rising threat. Florida and Arizona have recently introduced bills that would ban the sale of cell-cultivated meat. Other states may follow.

But as familiar as cultivated meat’s bumpy trajectory may be, one thing stands out: The industry, and in particular, its two biggest players, Upside Foods and Eat Just, built expensive facilities and pushed for government approval before they had overcome the most fundamental technological challenges.

At a cellular agriculture summit last month at Tufts, a biotech expert, Dave Humbird, said the industry had “wishcast” its way to market readiness, something he’s never seen work. His prediction for the future of cultivated meat: “R.&D. will go back into academia. And that’s probably a good thing.”

His extensive analysis in the peer-reviewed journal Biotechnology and Bioengineering found that the costs of production at cultivated meat facilities would “likely preclude the affordability of their products as food.”

Several of the industry veterans I spoke to were even more bearish. Joel Stone is a consultant who specializes in industrial biotechnology. I asked him how likely it was that within my lifetime even 10 percent of U.S. meat supply will be cultivated.

“If I was going to put odds on it, the odds would be zero,” he said, flatly.

During my recent visit to Eat Just’s offices, I finally got my chance to try the product. In the test kitchen, chefs brought out a single large hunk of cultivated chicken on a gleaming white plate. They cut it into six slices, plating four for me with mushrooms and broccolini on top of a lovely, lavender-colored purée, and kept two for themselves and my host, Eat Just’s communications director, Carrie Kabat. Getting to taste it was still a special occasion for them, it seemed. “This cost $10,000,” one of the chefs joked.

The chicken was flavorful, with a mild savory umami taste, but the experience was closer to eating tofu or seitan than chicken, which makes sense since it’s filled with plant protein. It would never satisfy a hard-core meat eater, which, after all, was the point. So what was all this effort for?

***

We are in the middle of a slow-motion global catastrophe. With every passing year, the destructive force of climate change gets more destabilizing, and the human harm to animals gets more extreme. But the societywide changes we’ll need to make to avert the worst outcomes are overwhelming, too. It’s so tempting to cling to recent memories of a less disordered past.

Cultivated meat was an embodiment of the wish that we can change everything without changing anything. We wouldn’t need to rethink our relationship to Big Macs and bacon. We could go on believing that the world would always be the way we’ve known it.

Cultivated meat was also a tantalizing spin on a deeply American fantasy: that we can buy our way to a better world. In a world where our favorite indulgences tend to come at someone else’s — or something else’s — expense, this was a product that reframed consumption as virtue. And for the investor class, it was confirmation that making money and doing good can really be the same thing.

Last, it was a manifestation of our faith in technology and in dreamers with a fancy prototype, a pitch deck and a good amount of natural charm.

With that framing, cultivated meat always seemed like a story about optimism. It was about the way people came together and solved big problems in the nick of time. It was about the infinite potential of human ingenuity, our ability to make the impossible possible.

But the more time I’ve spent around this industry, the more I’ve felt that the whole project is fundamentally rooted in despair, an acknowledgment that real change, political change, was impossible, so we might as well offer people a sparkly new product to buy.

To my surprise, Mr. Tetrick saw it similarly. “The reason we do cultivated meat has to do with a lot of, actually, pessimism I have about the ability for humans collectively to make that change,” he told me in a phone conversation. “I think the addiction to meat runs so deep in us.”

Later, when we spoke in person, I asked him how he thinks about the $3 billion that investors put into cultivated meat. Could that money have made the world a better place if directed elsewhere? Mr. Tetrick perched his hands on his knees to represent two runners. The runner on the right, he said, represented grass-roots activism, political advocacy, nutritional education, farm policy, fair labor practices, animal conservation. The runner on the left was cultivated meat. If he had $3 billion, he mused, which would be the better bet to bring about the kind of world he says he wants first?

He chose the first runner.

Briefly, it was like he was emerging from a yearslong dream. But before I could ask him how, then, he could keep leading the company, he answered my question for me. The thing is, he said, you’re less likely to find people to give the first runner $3 billion. Even if it’s a better strategy, that’s not how the world works.

“People are a lot more motivated to invest in something where they can get a return in something than they are to donate something,” he said. “I think that’s unfortunate, but I think that’s the reality of it.”

Forget our diets for a minute. What will it take to change that attitude? We think of technology as fast, and bottom-up change as slow. But the irony is that sometimes new technologies can’t take off without plenty of unglamorous, collaborative effort. Without new regulations and bold political action. Without difficult cultural conversations. Without actual and sometimes uncomfortable change."