Mašinos ir darbo prasmė

"Liepos 19-oji buvo IT pagalbos tarnybos didvyrių ir palaikymo superžvaigždžių diena. Įprastas programinės įrangos atnaujinimas, kurį atliko kibernetinio saugumo įmonė CrowdStrike, sukėlė kompiuterių dingimus biuruose, ligoninėse ir oro uostuose visame pasaulyje. Dauguma baltųjų apykaklių nepaliaujamai žiūrėjo į savo ekranus ir suprato, kokie jie nenaudingi, jei negali prisijungti. IT specialistai gelbėjo bejėgius kolegas ir įstrigusius keleivius. Jų darbas tą dieną buvo kupinas streso, bet ir prasmės.

 

 Jei mašinos gali suteikti tikslo kai kuriems darbams, kai joms nepavyksta, kaip tada, kai jos veikia tinkamai? Tai nėra tuščias klausimas. Diskusijos apie dirbtinį intelektą (AI) ypač lengvai pasiklysta hipotetinėse diskusijose apie didmeninį darbo praradimą arba, dar blogiau, apie sąmonės prigimtį. Tačiau technologijos paprastai plinta ne taip dramatiškai, užduotis po užduoties, o ne vaidmuo po vaidmens. Prieš mašinoms pakeičiant asmenis, jos pakeičia atliekamo darbo pobūdį.

 

 Tikėtina, kad tai turės įtakos pasitenkinimui darbu. Daugelis darbuotojų skiria didesnę priemoką už nepiniginį, nei piniginį atlygį. Neseniai Katherine Lim ir Mike'o Zabeko Federalinio rezervo diskusijų dokumente buvo apklausti amerikiečių darbuotojai, kurie pakeitė darbą, kad išsiaiškintų, ar ir kodėl, jų nuomone, naujos pareigos yra geresnės; jie pastebėjo, kad domėjimasis darbu žmonėms svarbiau, nei atlyginimas ir pašalpos.

 

 Štai kodėl kitas naujausias Milenos Nikolovos ir Femke Cnossen iš Groningeno universiteto bei Boriso Nikolajevo iš Kolorado valstijos universiteto straipsnis yra blaivinantis skaitymas. Autoriai nagrinėjo robotų paplitimą pramoninėse aplinkose ir kaip tai paveikė darbuotojus. Robotai sumažino suvokiamą darbų prasmingumą, nepaisant amžiaus, lyties, įgūdžių ir darbo tipo. Teoriškai mašinos gali atlaisvinti laiko įdomesnėms užduotims atlikti; praktiškai jos davė priešingą poveikį.

 

 Atskirame dokumente ponia Nikolova ir Cnossen kartu su Anthony Lepinteuru iš Liuksemburgo universiteto aiškinasi, kodėl taip gali būti. Jie mano, kad dėl pramoninių robotų darbas tampa mažiau fiziškai sunkus. Tačiau žmonėms liekančių atvirų užduočių skaičius mažėja, o tai kenkia ir darbų įvairovei, ir žmonių supratimui apie gamybos procesą. Darbas tampa daugiau rutina, o ne mažiau.

 

 Mašinos nebūtinai turi turėti nuobodulio efekto. Savo tyrime M. Nikolova ir jos bendraautoriai išsiaiškino, kad žmonės nemano, kad praranda autonomiją, dirbdami su kompiuteriais, kur jie gali geriau valdyti mašiną, nei atvirkščiai. (Žinoma, darant prielaidą, kad galite ją įjungti.) Be to, automatizavimas gali turėti kitokį poveikį paslaugų pramonei, pavyzdžiui, sveikatos priežiūrai, kur mažiau laiko, praleisto nuobodžiam darbui, gali iš tikrųjų reikšti daugiau laiko su pacientais.

 

 2011 m. atliktame Michaelo Barretto iš Kembridžo universiteto ir jo bendraautorių dokumente nustatyta, kad vaistų išdavimo robotų įvedimas į ligoninių vaistines turėjo skirtingą poveikį. Vaistininkai manė, kad jų darbo kokybė pagerėjo, nes jie turėjo daugiau laiko pacientų konsultavimui. Kaip ir IT administratoriams, atšaukusiems „CrowdStrike“ naujinimą, technikams patiko patobulinta būsena, suteikta, žinant, kaip pataisyti robotus. Tačiau vaistinės padėjėjams tai buvo apgailėtina, nes jų vaidmuo sumažėjo iki vaistų krovimo į aparatus.

 

 Vartotojų reakcijos į automatizavimą taip pat gali skirtis. Eugina Leung, dabar iš Tulane universiteto, ir jos bendraautorių atliktas eksperimentas išbandė, kaip klientai reagavo į skirtingus virimo rinkinio aprašymus.

 

 Žmonės, kurie didžiavosi esą įgudę virėjai, tikrai nemėgo produktų, kurie žadėjo viską padaryti vieno mygtuko paspaudimu. Puikiai tinka technologija, kuri sumažina nuobodžias užduotis; tokia, kuri kelia grėsmę jūsų tapatybės jausmui, nėra tinkama.

 

 Dar per anksti žinoti, kaip AI paveiks darbo kokybę. Kai kuriems neabejotinai patiks naudoti robotą idėjoms kurti ir atlikti menkas užduotis. Tačiau Pok Man Tango iš Džordžijos universiteto ir jo bendraautorių tyrimai taip pat rodo, kad darbuotojai, kurie daugiau bendrauja su AI padėjėjais, jaučiasi vieniši ir trokšta daugiau socialinių kontaktų. Vadovams reikia atsiminti, kad mašinos gali priversti darbuotojus kitaip jaustis savo darbe. Taigi svarbu, ar naujos technologijos įdiegiamos, bendradarbiaujant su darbuotojais, ar primestos iš viršaus, ir ar jos sustiprina, ar mažina jų kompetencijos jausmą. Bosai, kurie ignoruoja šias problemas, pasigenda kažko prasmingo.“ [1]

 

1.  Machines and the meaning of work. The Economist; London Vol. 452, Iss. 9407,  (Jul 27, 2024): 57.

Machines and the meaning of work

"July 19th was a day for help-desk heroes and support superstars. A routine software update by CrowdStrike, a cyber-security company, caused computer outages in offices, hospitals and airports worldwide. Most white-collar workers looked disconsolately at their screens and realised just how useless they are if they cannot log in. People in IT came to the rescue of helpless colleagues and stranded passengers. Their work that day was full of stress—but also full of meaning.

If machines can add purpose to some jobs when they fail, what about when they work properly? This is not an idle question. Discussions about artificial intelligence (AI) in particular easily get lost in hypothetical debates about wholesale job losses or, worse, the nature of consciousness. But technologies tend to spread in less dramatic ways, task by task rather than role by role. Before machines replace individuals, they change the nature of the work they do.

That is likely to affect job satisfaction. Many employees put a higher premium on non-monetary than monetary rewards. A recent Federal Reserve discussion paper by Katherine Lim and Mike Zabek surveyed American workers who had switched jobs to find out whether and why they thought their new positions were better; they found that interest in the work mattered more to people than pay and benefits.

Which is why another recent paper, from Milena Nikolova and Femke Cnossen of the University of Groningen and Boris Nikolaev of Colorado State University, makes for sobering reading. The authors looked at the prevalence of robots in industrial settings and how that affected workers. Robots reduced the perceived meaningfulness of jobs across the board, irrespective of age, gender, skills and the type of work. In theory, machines can free up time for more interesting tasks; in practice, they seem to have had the opposite effect.

In a separate paper, Ms Nikolova and Ms Cnossen, along with Anthony Lepinteur of the University of Luxembourg, explore why this might be. They find that industrial robots make jobs less physically taxing. But the number of tasks that remain open to humans dwindles, hurting both the variety of work and people’s understanding of the production process. Work becomes more routine, not less.

Machines need not have a dulling effect. In their research Ms Nikolova and her co-authors found that people did not perceive a loss of autonomy if they were working with computers, where they have more control of the machine than the other way round. (Presuming, of course, you can turn it on.) And automation may well have a different impact on service industries like health care, where less time spent on drudge work might indeed mean more time with patients.

A paper from 2011 by Michael Barrett of the University of Cambridge and his co-authors found that the introduction of drug-dispensing robots into hospital pharmacies had disparate effects. Pharmacists felt the quality of their jobs had improved because they had more time for patient counselling. Like the IT administrators rolling back the CrowdStrike update, technicians enjoyed the enhanced status that came with knowing how to fix the robots. Pharmacy assistants had a more miserable time of it, however, as their role shrank to loading medicine into the machines.

Consumer reactions to automation can also vary. An experiment conducted by Eugina Leung, now of Tulane University, and her co-authors tested how customers reacted to different descriptions of a cooking set. 

People who prided themselves on being skilled chefs really didn’t like products that promised to do everything at the touch of a button. A technology that cuts down on boring tasks is fine; one that threatens your sense of identity is not.

It is still too early to know how AI will affect the quality of work. Some will surely enjoy using a bot to brainstorm ideas and take care of menial tasks. Yet research by Pok Man Tang of the University of Georgia and his co-authors also suggests that workers who interact more with AI assistants feel lonelier and crave more social contact. The thing for managers to remember is that machines can make employees feel differently about their work. So it matters whether new technologies are introduced in collaboration with employees or imposed from above, and whether they enhance or sap their sense of competence. Bosses who ignore these issues are missing something meaningful." [1]

1.  Machines and the meaning of work. The Economist; London Vol. 452, Iss. 9407,  (Jul 27, 2024): 57.

Mes, žmonija, atvykome. Dėl mažėjančių sąnaudų Kinijos bendrovė „Baidu“ mano, kad jos robotaksi Uhano mieste iki metų pabaigos atsipirks ir 2025 m. duos pelno

„Jei manoma, kad autonominiai automobiliai palengvins gyvenimą, tai Kinijos technologijų milžinės Baidu robotaksi padalinys „Apollo Go“ dar turi kai ką nuveikti. Kai jūsų korespondentas išbandė šią paslaugą Uhano mieste, jis turėjo rasti kelią į nurodytą paėmimo vietą ir baigia kelionę patvirtintoje išlaipinimo vietoje – labiau, kaip autobusu, o ne taksi.

 

 Vis dėlto „Apollo Go“, kuris 2022 m. buvo paleistas Uhane ir nuo to laiko išsiplėtė į dešimtį kitų Kinijos miestų, sulaukė sėkmės. Nuo pat pristatymo paslauga visoje šalyje nuvažiavo 6 m. kelionių. Dabar Uhane važinėja daugiau nei 400 be vairuotojų automobilių, o iki šių metų pabaigos planuoja važiuoti 1000 automobilių. Kinijos automobilių gamintojai, įskaitant „Hongqi“ ir „Arcfox“, gamina transporto priemones „Baidu“, kuri teikia technologiją. Daugelis jos automobilių Uhane turi „ketvirto lygio“ autonomiją, o tai reiškia, kad daugeliu atvejų kelyje jiems nereikia žmogaus įsikišimo, tačiau jie gali būti supainioti tokiose vietose, kaip automobilių stovėjimo aikštelės, o tai gali paaiškinti, kodėl klientai prašomi vaikščioti per miestą, kai ten svilinantis karštis.

 

 Priežastis, dėl kurios „Apollo Go“ vis dėlto sulaukė tokio vartotojų palankumo, yra ta, kad ji yra stebėtinai pigi. Jūsų korespondento 11 minučių kelionė kainavo tik 9,84 juanių (1,35 dolerio). Tokios kainos yra įmanomos dėl didelės „Baidu“ paramos, kuri padengia apie 60 % kelionės kainos. Tai nėra tvaru. Tačiau dėl labai mažėjančių sąnaudų bendrovė mano, kad jos robotas Uhane iki metų pabaigos atsipirks ir 2025 m. duos pelno.

 

 Vairuotojai sudaro apie pusę visų įprastų pavėžėjimo paslaugų išlaidų. Tačiau daugybė kitų išlaidų, susijusių su autonominėmis transporto priemonėmis – nuo ​​priežiūros ir valymo iki jutiklių ir, svarbiausia, programinės įrangos, kuria jie veikia – iki šiol neleido joms būti pigesniu pakaitalu. Baidu mato, kad tai keičiasi. Gegužę ji pristatė savo šeštosios kartos automobilį, kuris kainuoja mažiau, nei pusę, ankstesnio modelio, ir planuoja atnaujinti automobilių parką Uhane. Verslui plečiantis, tiekimo grandinė subrendo, o „Baidu“ sugebėjo paskirstyti savo technologijų kūrimo ir atnaujinimo išlaidas daugiau transporto priemonių.

 

 Viena grupė, kuri nėra sužavėta Baidu sėkmės, yra Uhano taksistai. Pasiteiravus, ar tai turės įtakos taksi vairuotojų darbui, tvirtinama, kad tai „jau vyksta“. Kitas vairuotojas sako, kad žavisi Baidu technologine pažanga, bet nerimauja, kad jo darbas bus „pavogtas“. Praėjusį mėnesį viena taksi įmonė mieste paskelbė atvirą laišką, įspėjantį apie autonominių automobilių keliamą grėsmę užimtumui.

 

 Maždaug 10 mln. žmonių Kinijoje dirba taksi. Iš jų apie 7 mln. dirba pavėžėjimo įmonėse, daugeliu atvejų netekę darbo kitoje pramonės šakoje. Neaišku, kaip Kinijos vyriausybė žiūrės į jų sunkią padėtį.

 

 Šalies vadovai trokšta įgyti pranašumą kylančiose pramonės šakose. Vietos pareigūnai jau konkuruoja dėl šio verslo. Birželio mėn. Pekino miestas parengė naujas autonominio vairavimo gaires, kurios, pasak banko HSBC, padarys pramonės reguliavimą „skaidresnį ir nuspėjamesnį“.

 

 Vakaruose pastangos plėtoti robotaksi įstrigo. Praėjusiais metais amerikiečių automobilių gamintoja „General Motors“ sustabdė savo robotaksi verslo įmonės „Cruise“ veiklą po to, kai vienas iš jos automobilių sužalojo pėsčiąją San Franciske, todėl Kalifornija atšaukė licenciją veikti šioje valstijoje. Liepos 23 d. ji pranešė, kad vėl pradės teikti paslaugas Dalase, Hiustone ir Finikse, tačiau transporto priemonėje bus prižiūrėtojas.

 

 Tą pačią dieną Tesla, Amerikos elektrinių transporto priemonių milžinė, pareiškė, kad savo robotaksi pristatymą atidės nuo rugpjūčio iki spalio. Gegužę Kinijos vyriausybė pasiūlė leisti šiai įmonei išbandyti savo paslaugą šalyje. Jei taip, tikėkitės daugiau rankų laužymo iš Kinijos taksi vairuotojų." [1]

 

Rūgščios vynuogės Londono leidiniui „The Economist“.

 

1.  Bump start. The Economist; London Vol. 452, Iss. 9407,  (Jul 27, 2024): 54, 55.