Maidano pabaiga: tūkstančiams vyrų bėgant iš šalies – masinės kratos visoje Ukrainoje: kilo panika

 

"Penktadienį Ukrainos policija pranešė, kad jos pareigūnai visoje šalyje surengė 200 kratų, vykdydami tyrimą dėl šaukiamojo amžiaus vyrų nelegalaus išvykimo iš šalies. Kyjivas vykdo, prieštaringai vertinamą, plataus masto mobilizacijos kampaniją, kad sustiprintų savo kariuomenę, mėginančią sulaikyti keliuose fronto sektoriuose besiveržiančią žymiai didesnę Rusijos armiją. 

 „Nacionalinės policijos pajėgos atlieka daugiau nei 200 kratų dėl karinę tarnybą turinčių atlikti Ukrainos vyrų neteisėto sienos kirtimo atvejų“, sakoma policijos pranešime. Penktadienio reidai yra viena iš daugelio priemonių, kurių ėmėsi praėjusią savaitę tyrimą pradėjusi teisėsauga. Jau anksčiau policija pranešė atlikusi kratas maždaug 600 namų, biurų ir kitų objektų. 

Ukrainos pradėta kampanija, gaudant šaukiamojo amžiaus vyrus, sukėlė paniką, tūkstančiai jų puolė bėgti iš šalies, kartais pasirinkdami pavojingą kelią per kalnus ir upes. 

Praėjusią savaitę policija teigė, kad ši operacija pirmiausia nukreipta į schemų, padedančių šauktiniams išvengti tarnybos ir nelegaliai kirsti Ukrainos sieną, organizatorius. Penktadienį policija pranešė, kad kratos buvo atliekamos 19-oje regionų, paskelbė nuotraukas, kuriose matyti ginkluoti pareigūnai su fotoaparatais, įžengiantys į privačias gyvenamąsias patalpas ir biurus. Kyjivas grumiasi su sistemine korupcija, išplitusia karinės mobilizacijos infrastruktūroje po įvykių Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį. Praėjusių metų pabaigoje atsistatydino buvęs Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, kai per tyrimą buvo atskleista didelio masto korupcijos schema, numačiusi karinės prievolės išimtis vyriausybės pareigūnams."

 

Pamačiusios surūdijusius Lietuvos tankus ir vogtus generolų dantų implantus, moterys sakys, kad labai gražu, ir gimdys, kaip pasiutusios

 

"Lietuvoje miršta dvigubai daugiau žmonių nei gimsta. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad 2024 metais Lietuvoje gimė beveik 19 tūkstančių kūdikių, kai prieš metus jų registruota daugiau nei 20 tūkstančių. Mirusių gyventojų skaičius šį rodiklį viršija du kartus – mirė kiek daugiau nei 37 tūkst. žmonių. Ar esam pajėgūs sustabdyti Lietuvos nykimą, kas gins ir išlaikys senstantį kraštą, ar išsiversime be imigrantų ir kokias pasekmes Lietuvai turės jų skaičiaus didėjimas, atsakymų į šiuos klausimus Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ieškojo ekspertai.

„Vieno sprendimo nėra“

Vilniaus universiteto (VU) docentas, demografas Daumantas Stumbrys laidoje tikino, jog nėra vieno sprendimo, kuris galėtų šią situaciją išspręsti.

„Visi, kurie ieško sprendimų į kažkokius sudėtingus klausimus, arba siūlo tokį sprendimą, tai arba bando apgauti, arba patys nelabai supranta, ką šneka. Į sudėtingus klausimus paprastų atsakymų nėra“, – tikino D. Stumbrys.

Jis kalbėjo, jog sprendimų valdžia ieško, kai kurie ėjimai jau padaryti, jų, pasak demografo, nemažai.

„Bet, aišku, visada yra, ką galima padaryti daugiau, geriau. Jeigu pasižiūrėtume į kitas Europos valstybes, kurios pasižymėjo aukščiausiais gimstamumo rodikliais pastaruosius dešimtmečius: Prancūzija, Skandinavijos kai kurios šalys. Pastaraisiais metais, žiūrint į vidutinę, trumpalaikę tokią perspektyvą, penkerius metus, ir jos susiduria su gimstamumo mažėjimu. Mes ne vieni bendrame kontekste Europoje“, – pasakojo demografas D. Stumbrys.

Europos Sąjungoje (ES) suminis gimstamumo vidurkis, anot jo, siekia 1,5, Lietuvoje šis skaičius irgi siekia 1,5.

Pasak VU docento, demografo D. Stumbrio, Lietuva iš kitų šalių išsiskiria specifine demografine struktūra.

„Kuri nulemia absoliučius mažus gimusių vaikų skaičius. Kitaip tariant, mes turime santykinai mažai reproduktyvaus amžiaus moterų, santykinai seną visuomenę – daug vyresnio amžiaus gyventojų. Ir tai lemia tą neigiamos natūralios gyventojų kaitos rodiklius: daug mirčių, kadangi turime daug vyresnio amžiaus gyventojų, ir turime santykinai didelį mirtingumą, vieną mažiausių tikėtinų gyvenimo trukmių ES. Ir visi šie veiksniai nulemia tai“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi demografas D. Stumbrys.

Anot pašnekovo, moksliniai tyrimai rodo, kad viena iš pagrindinių problemų yra ne tik paslaugų trūkumas, bet ir kokybiškų paslaugų trūkumas.

„Tiek kalbant apie švietimo paslaugas, socialines paslaugas, sveikatos paslaugas. <...> Prieš 30 metų tos paslaugos nebuvo labiau kokybiškos nei dabar, bet pasižiūrėkime į tas ilgalaikes tendencijas. Viena vertus, yra tendencijos, kad bendrai gimstamumas mažėja dėl visuomenės modernizacijos, toks terminas yra, dėl visuomenės socioekonominių pokyčių. <...> Čia yra globalūs veiksniai.

Bet mes galime kalbėti apie tokius veiksnius, kurie teigiamai veikia gimstamumą išsivysčiusiose šalyse – kur yra prieinamos paslaugos, galimybė derinti darbą ir šeimą. Šeimos, tėvai, kurie susilaukia pirmo vaiko, jie susiduria su tais iššūkiais, labai pamąsto, ar čia verta turėti dar vieną vaiką“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo demografas D. Stumbrys.

Priemonės kopijuojamos nuo užsienio?

Teisininkas, Nacionalinės šeimos tarybos narys Vytis Turonis džiaugėsi, jog šie klausimai keliami. Ir nagrinėjami giliai, o ne kaip įprasta – paviršutiniškai.

„Tada, kai mes jau nueiname į asmeninį gyvenimą, kada reikia žmonėms daryti asmeninius pasirinkimus, tada idealistiniai motyvai kažkur išgaruoja. Žmonės pradeda žiūrėti kaip jiems šioje situacijoje yra geriausia. Ir tai savaime nėra blogai.

O ką aš noriu pabrėžti – gimstamumo rodiklio mažėjimas vyksta ne tik miestuose. <...> Buvo anksčiau didelė takoskyra, regionuose gimdydavo daugiau, miestuose mažiau, tačiau dabar praktiškai tas rodiklis tampa panašus“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo teisininkas V. Turonis.

Pašnekovas tikino, jog mato kelis pagrindinius, itin plačius šios situacijos aspektus.

„Pirmiausia, tai yra nepalanki kultūrinė aplinka, <...> santuokai, ilgalaikiam įsipareigojimui ir motinystei. <...> Netgi galima konstatuoti, kad žmonės įpratę džiaugtis pirmu vaiku, tada antru vaiku tarsi sakoma, kad jau atlikai viską, ko iš tavęs tikimasi. Bet jau kada pradedame kalbėti apie 3 ar 4 vaiką, džiaugsmo ir padėkų tiems žmonėms, jau mažėja.

Kita didelė problema – akušerinis smurtas, ką moterys patiria gimdydamos yra didelis stresas, tiek fizinis, tiek ir psichologinis. <...> O po to dar pirmieji vaiko metai... Taigi, visame tame kontekste su motina, klausimas, ar yra tas palaikantis artimas ratas?“ – klausimus ir opias problemas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ vardijo V. Turonis.

Jis kalbėjo, jog pati valstybė, norėdama išlaikyti tautą, turėtų neverčiant žmonių sudaryti palankesnes sąlygas turėti vaikų.

„Deja, šiandien tokio suvokimo nėra. Labai dažnai tos priemonės, kurios yra pasirenkamos, yra sporadiškos, mes nežinome, kiek efektyvios jos yra, jos yra aklai kopijuojamos nuo užsienio. <...> Trumpuoju laikotarpiu tas gerovės sukūrimas lyg ir gali padėti, bet kiek ilguoju laikotarpiu tai bus tvaru“, – savo poziciją Žinių radijo eteryje dėstė teisininkas, Nacionalinės šeimos tarybos narys V. Turonis.

Pirštu beda į neužtikrintumą

Seimo narys, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Sinica teigė manantis, kad demografijos problemoms parlamente dabar nėra.

„Aš jaučiu tam tikrą tvyrantį susitaikymą Lietuvos politinėje klasėje, kad su demografija nieko nepadarysi, nes žmonių neperkalbėsi, kad jie turėtų norėti vaikų. <...> Prieš šią temą politikai tarsi susigūžia, nes nemato greitų ir paprastų atsakymų. Nes tokių ir nėra“, – įžvalgomis dalijosi parlamentaras V. Sinica.

Jis svarstė, jog neapibrėžtumas, baimė dėl ateities irgi veikia gyventojų sprendimą turėti, ar neturėti vaikų.

„Kiek man teko susipažinti su sociologija asmenų, galinčių susilaukti vaikų pagal amžių, tai jie sako, kad norėtų maždaug 2,5 vaikų. O susilaukia pusė to. Nedrįstama dėl to, kad yra neužtikrintumas dėl finansinės, ekonominės situacijos, būsto. <...> Tai, kaip stipriai išaugo neužtikrintumas mūsų gyvenime, lyginant su sovietmečiu, ar su laisvame pasaulyje gyvenančiais žmonėmis tame pačiame XX amžiuje, tai išaugo pakankamai“, – kalbėjo V. Sinica, labiausiai pabrėždamas sunkėjančias galimybes įsigyti būstą visame Vakarų pasaulyje.

Šalia to, pasak jo, yra neužtikrintumas ir dėl santykių stabilumo.

„Tad finansinė ir santykių pusė dar yra ir susijusi. Nes moterims yra akivaizdus spaudimas kurti karjerą, investuoti į save kaip profesionalą, kelti gyvenime tarp tikslų finansinį savarankiškumą, tiesiogiai kyla iš to, kad vis dažniau moterys jaučia, kad nėra 100 procentų tikros, ar šie santykiai tęsis“, – tikino parlamentaras V. Sinica.

Jis teigė, jog valstybė turi veikti visomis kryptimis, kad šis neužtikrintumas būtų mažinamas.

Prezidento iniciatyva

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikai ir socialinei Vaidas Augustinavičius priminė, jog šalies vadovas praėjusiais metais inauguracinėje kalboje įvardijo, kad turi būti siekiama itin ambicingo tikslo – tapti šeimoms draugiškiausia šalimi Europoje.

„Tuo pačiu prezidentas pripažino, kad su ankstesne Vyriausybėje šioje temoje, matyt, buvo mažiau sutarimo, buvo labiau padrikas šeimos politikos koordinavimas. O tam, kad šeimų politika būtų efektyvi, tai turi būti koordinuotas procesas, kompleksinės priemonės.

Ir mes iš tikrųjų matome, kad naujos Vyriausybės programoje yra visas skirsnis apie tai, kaip bus gerinamos sąlygos kurti šeimą, auginti vaikus, prieiga prie būsto. Prezidentas tai tikrai labai teigiamai vertina, tai atliepia jo gerovės valstybės viziją“, – apie naujosios valdžios planus Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V. Augustinavičius.

Kalbėdamas apie konkrečias šeimų stiprinimo priemonių grupes, jis įvardijo tris pagrindines: pinigines išmokas, paslaugų teikimas ir mokesčių lengvatos.

„Ką prezidentas iš šito komplekso jau yra pasiūlęs, Seime ši pataisa bus svarstoma – dėl papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio už vaikus šeimoms, auginančioms vaikus, dirbantiesiems, tiek samdomiems darbuotojams, tiek individualiai dirbantiems. Turint omenyje, kad vaikus auginantys tėvai patiria papildomas išlaidas, finansinės sąlygos yra svarbi aplinkybė. Gal ne esminė, bet svarbi“, – pasiūlymą įvardijo prezidento G. Nausėdos patarėjas.

Jis teigė, jog su naująja socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybe „tikrai galima rasti kompromisą“ dėl prezidento G. Nausėdos pasiūlymo."

Conservatives and liberals, while in power in Lithuania, made a unique move in the world - they attacked China's sovereignty on the issue of Taiwan. This was done in order to especially please the USA. It failed, the USA does not think that we are better than African countries or other post-communist statelets in our region

 

Conservatives and liberals do not understand this. Not enough brainpower:

 

"The United States' (US) restriction on the export of artificial intelligence (AI) chips, the terms of which will also apply to Lithuania, does not indicate a deterioration in relations or the consequences of an improperly implemented foreign policy, believes Viktorija Čmilytė-Nielsen, the chairwoman of the Liberal Movement. According to the politician, seeing that the restriction will also apply to Lithuania's neighbors, it can be based on objective facts.

 

"Looking at the region, it is obvious that our closest neighbors were not included (in the list of closest US allies - ELTA). In this case, we do not stand out either for better or for worse. This may be related to such objective things as the development capabilities of one or another area," V. Čmilytė-Nielsen told Žinių radijus on Friday.

 

Due to the public debate about whether Lithuania's foreign policy decisions that negatively affected relations with China were necessary, the politician claims that relations with Beijing the deteriorating cooperation with Taiwan was not an “attempt to please someone”.

 

“The decisions made in the last term, whether it was the approval of the Indo-Pacific strategy or our actions in developing economic or other relations with Taiwan, in my opinion, were not made to please someone. We made them because we think it is important to strengthen cooperation between democracies,” the politician assured.

 

“I think Lithuania has pursued a correct and active foreign policy. And this is confirmed by the fact that this week in the Seimas we approved a resolution on the continuity of foreign policy,” she reminded.

 

ELTA reminds that on January 13, the Joe Biden administration announced that in order to protect its most advanced technologies from falling into China or Russia, the US would limit the export of chips used for the development of artificial intelligence. The exception will apply only to 18 of the closest US partners, but neither Lithuania, nor the other Baltic countries, nor Poland are on this list.

 

According to the Speaker of the Seimas Saulius Skvernelis and the Deputy Speaker Juozas Olekas, such a US decision shows that the foreign policy of the former Government was unsuccessful.

 

At that time, the US Ambassador to Lithuania Kara C. McDonald said that the restrictions apply only when importing exceptionally large quantities of chips. Therefore, this restriction should not practically affect Lithuania.

 

According to the information published by the US White House, after the application of the restrictions on AI chips, countries will be divided into three categories. The first category, to which the export of AI chips will not be regulated, includes the closest allies - Australia, Belgium, Canada, Denmark, Finland, France, Germany, Ireland, Italy, Japan, the Netherlands, New Zealand, Norway, South Korea, Spain, Sweden and the United Kingdom.

 

The second category includes most of the world's countries, which will be able to import chips with a capacity equivalent to 1,700 powerful graphics processors at a time. The White House emphasizes that the majority of chip orders placed in the world fall into this category. According to current plans, Lithuania and the other Baltic states would also fall into this category.

 

Meanwhile, countries in the third category, once the restriction comes into effect, will be banned from importing any AI chips. According to the White House, these are countries to which military technology is already banned, such as Russia and China."

 

The US Ambassador to Lithuania Kara C. McDonald is also wrong. You need many of these chips to develop effective and competitive economy, as many as you can pay for. With this decision Biden administration is leaving Lithuania for pauperization similar to the pauperization of the poorest countries in Africa.