„Kinijos technologijų pramonė neseniai sukėlė grubų šoką JAV technologijų pramonei, o kartu ir akcijų rinkai, kai pristatė DeepSeek – dirbtinio intelekto (A.I.) modelį, kurio našumas prilygsta geriausiems Amerikoje, tačiau jis galėjo būti sukurtas už nedidelę kainą ir nepaisant prekybos apribojimų A.I. lustams.
Nuo to laiko buvo daug įnirtingų bandymų išsiaiškinti, kaip jiems tai pavyko ir ar visa tai buvo legalu. Tai nėra patys svarbiausi klausimai, o per didelis dėmesys jiems yra pavyzdys, kaip mes iš pradžių buvome pritrenkti.
Tikroji „DeepSeek“ pamoka yra ta, kad Amerikos požiūris į A.I. saugą ir taisykles – susirūpinimą kelia tiek Bideno, tiek Trumpo administracijos, taip pat daugelis A.I. įmonių – iš esmės buvo nesąmonė. Niekada nebuvo įmanoma sustabdyti šios galingos naujos technologijos plitimo, ir tikrai neįmanoma, tik nustatant prekybos apribojimus komponentams, pvz., grafiniams lustams. Tai buvo savanaudiška fikcija, kurią užkabino makaronais ant ausų nesiorientuojantiems lyderiams pramonė, kuri norėjo, kad vyriausybė užlenktų konkurentus.
Vietoj bergždžių pastangų sulaikyti šį džiną, vyriausybė ir pramonė turėtų ruošti mūsų visuomenę dideliems pokyčiams, kurie netrukus ateis.
Klaidingas dėmesys izoliavimui yra pavėluotas branduolinio amžiaus atgarsis, kai JAV ir kitos apribojo atominių bombų plitimą, apribodamos prieigą prie prisodrinto urano, stebėdamos, ką daro kai kurie mokslininkai, ir siųsdamos inspektorius į laboratorijas ir karines bazes. Šios priemonės, paremtos, kartais demonstruojama, jėga, turėjo aiškų poveikį. Pasaulis dar nesusprogdino.
Tačiau vienas esminis skirtumas yra tas, kad branduolinius ginklus galėjo sukurti tik keli specializuoti mokslininkai, dirbantys aukščiausiame lygyje jų srityse.
Kita vertus, pagrindinė idėja, kuri skatina dirbtinio intelekto revoliuciją, gyvuoja nuo 1940 m.
Tai, kas atvėrė užtvanką, buvo tai, kad pirmiausia atsirado didžiuliai duomenų rinkiniai (internetu ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis), o paskui galingi grafiniai procesoriai (pvz., „Nvidia“), galintys apskaičiuoti A.I. modelius iš tų duomenų šaltinių.
Kitas skirtumas: kiekvienas branduolinis ginklas turi būti pagamintas iš plieno ir skiliųjų medžiagų.
Kita vertus, kai kurie A.I., modeliai gali tilpti į USB atmintinę ir gali būti be galo dauginami ir kuriami, tiesiog prijungus tą atmintuką prie naujų nešiojamųjų kompiuterių. [1]
Iš pradžių naujo modelio, pvz., ChatGPT, kūrimas yra labai brangus procesas, tačiau būtent išvestis, vadinama modelio svoriais, yra tokia vertinga ir atkartojama.
Tokios įmonės, kaip „OpenAI“, garsiai skelbusios, kad A.I. kelia egzistencinę grėsmę žmonijai, pasiliko šiuos modelio svorius sau, kad kiti neįsitrauktų į visus tuos brangius kūrimo darbus, kad nesukurtų ką nors dar galingesnio.
O jei tos, apsaugos siekiančios, įmonės uždirbtų daug pinigų dėl JAV vyriausybės gynybinių priemonių? Na, tai tik kaina už žmonijos saugumą, tiesa?
Tos įmonės turėjo sąjungininką - prezidentą Joe Bideną – ypač jo personalo vadovą Bruce'ą Reedą, kuris žiūrėjo „Mission: Impossible – Dead Reckoning Part One“ nuotykių istoriją apie A.I., kuris tapo nesąžiningu. Jau pasirašęs vieną vykdomąjį įsakymą, ribojantį šių svarbių lustų pardavimą Kinijai, Bidenas pasirašė ir kitą, kad nustatytų saugos ir saugumo mandatus.
Trumpo administracija veikia pagal tą pačią klaidingą logiką. Vos vieną dieną po savo naujos kadencijos prezidentas ir OpenAI generalinis direktorius Samas Altmanas (šviežiai atrodantis po milijono dolerių įsipareigojimo Trumpo inauguraciniam fondui) paskelbė apie didžiulę kompiuterinės infrastruktūros projektą. Jis vadinamas „StarGate“ ir yra parduodamas, kaip kelių šimtų milijardų dolerių pasiūlymas, siekiant išlaikyti JAV pranašumą, sparčiai augančioje, pramonėje.
„DeepSeek“ pasirinko tą dieną, kaip momentą, paskelbti straipsnį, leidžiantį pasauliui įsitraukti į šį puikų perversmą. Bent jau jiems buvo smagu, manau. Bendrovė teigia, kad išleido tik nedidelę dalį to, ką išleido OpenAI ir kiti, nes sugebėjo optimizuoti savo programinę įrangą ir efektyviau išmokyti modelį. Tokia pažanga leido daugeliui kitų technologijų tapti pigesnėmis ir plačiau prieinamomis.
Vis dėlto ne visi tuo įsitikinę, ypač atsižvelgiant į klausimus apie Kinijos pagarbą intelektinės nuosavybės teisėms ir prekybos apribojimus. Ar įmonė galėjo sukaupti uždraustą Nvidia lustų saugyklą? Galbūt. Ar modelio kūrimo išlaidos galėjo būti didesnės, nei buvo atskleista? Kai kurie skaičiavimai taip rodo. „OpenAI“ teigia, kad „DeepSeek“ galėjo pavogti kai kuriuos jos darbus. Vemti verčia dėl įmonės, kuri sukūrė komercinį produktą, pasisavindama didelę interneto dalį, tada tvirtino, kad tai buvo „sąžiningas panaudojimas“. (The New York Times padavė į teismą OpenAI ir Microsoft dėl to, ar naujienų turinio naudojimas jų A.I. sistemose yra sąžiningas.)
Bet ką „DeepSeek“ padarė, jis ir kiti gali tai daryti toliau. Jau dabar daugelis A.I. įmonių remiasi „DeepSeek“ modeliu. Asmenys jį atsisiunčia arba teiraujasi tik mažos dalies OpenAI apmokestinimo.
Pramonėje yra populiarus posakis, kad tikrasis lūžis bus A.G.I. arba dirbtinio bendrojo intelekto plėtra (angl. Artificial General Intelligence), kai A.I. pasiekia žmogaus lygio intelektą ir potencialiai tampa savarankiškas. Taigi, tai, kas vyksta dabar, yra tik tam tikras apšilimas, dėl kurio niekam nereikia per daug jaudintis. Tai patogus melas. Mes pasiekėme kitą A.G.I. lūžio taškas: dirbtinis pakankamai geras intelektas (angl. Artificial Good Enough Intelligence) – A.I. kuris yra greitas, pigus, keičiamas ir naudingas įvairiems tikslams – ir mes turime įsitraukti į tai, kas vyksta dabar.
Daugelis stebėtojų tai apibūdino kaip Sputnik momentą. Tai neteisinga: Amerika negali atkurti savo dominavimo pažangiausiame A.I., nes technologija, duomenys ir patirtis, sukūrusi jį, jau yra platinami visame pasaulyje. Geriausias būdas, kuriuo ši šalis gali nusiteikti naujajam amžiui, yra pasiruošti jo poveikiui.
Jei neišvengiamas A.I. kelia pavojų mūsų kibernetiniam saugumui, pavyzdžiui, užuot tik reguliavus eksportą, laikas sustiprinti mūsų tinklinę infrastruktūrą, kuri taip pat apsaugos ją nuo nuolatinės įsilaužimo grėsmės, kurią įvykdys atsitiktiniai agentai ar priešiškos vyriausybės. Ir užuot fantazavus apie tai, kaip koks nors būsimasis nesąžiningas A.I. gali mus pulti, laikas pradėti aiškiai galvoti, kaip korporacijos ir vyriausybės galėtų panaudoti A.I. šiuo metu, kad įtvirtinti jų dominavimą, griauti mūsų teises, didinti nelygybę. Kas liks nuošalyje, kai technologija ir toliau plečiasi? Kokioms teisėms kils grėsmė? Kokias įstaigas ir kaip reikės atstatyti? Ir ką galime padaryti, kad ši galinga technologija, turinti tiek daug naudos, būtų naudinga visuomenei?
Taip pat laikas pripažinti, kad kelių didelių, tarptautinių, kompanijų interesai nėra sutampantys su kitų žmonių, susiduriančių su tokia milžiniška transformacija, interesais.
Kad ir ką dar padarė DeepSeek, kad mes čia patektume, galbūt, privertė mus tai suvokti, už ką galime būti DeepSeek dėkingi. [2]
1. AI modeliai, kurie gali tilpti į USB atmintinę ir veikti standartiniame nešiojamajame kompiuteryje, apima: mažesnes kalbų modelių versijas, pvz., "Llama 7B" iš Meta, "TinyGPT" iš Hugging Face arba mažesnius objektų aptikimo modelius, pvz., "MobileNet"; iš esmės bet koks modelis su santykinai mažu parametrų dydžiu, leidžiančiu efektyviai apdoroti vietinį turinį, naudojant mažiau galingą aparatinę įrangą.
Svarbus modelio dydis:
Mažesni modeliai su mažiau parametrų labiau tinka nešiojamam kompiuteriui su ribota apdorojimo galia ir talpa.
Optimizuotas išvadoms daryti:
Ieškokite modelių, specialiai sukurtų „išvadoms“ (numatymui), kurie paprastai yra lengvesni ir greitesni.
Suderinamumas su pagrindais:
Įsitikinkite, kad pasirinktas modelis yra suderinamas su sistema, kurią planuojate naudoti savo nešiojamajame kompiuteryje (pvz., TensorFlow, PyTorch).
AI modelių, kurie gali tilpti į USB atmintinę ir veikti nešiojamajame kompiuteryje, pavyzdžiai:
Natūralios kalbos apdorojimas (NLP):
TinyGPT
Lama 7B
DistilBERT
Kompiuterinė vizija:
MobileNet
EfficientNet
ShuffleNet
2. The Dangerous A.I. Nonsense That Trump and Biden Fell For: Zeynep Tufekci. New York Times (Online) New York Times Company. Feb 5, 2025.