Maduro’s Inner Circle Appears to Survive U.S. Strikes on Venezuela

 

 

“Vice President Delcy Rodríguez, next in the line of succession, and other top Venezuelan officials issued defiant pronouncements after Mr. Maduro’s capture.

 

The United States captured Venezuela’s president, Nicolás Maduro, and his wife, Cilia Flores. But Mr. Maduro’s inner circle appeared on Saturday morning to have survived the U.S. strikes on the country, though it was not immediately clear who was in power.

 

Venezuela’s vice president, Delcy Rodríguez, who is next in the presidential line of succession, figured among the Venezuelan officials issuing pronouncements or making public appearances after U.S. strikes on targets in the country.

 

While reports circulated that Ms. Rodríguez was in Russia at the time of the attacks, Ms. Rodríguez is in Caracas, according to three people close to her. Russian state media also denied reports that she was in Moscow.

 

Other top Maduro allies who appeared to survive the attacks included Vladimir Padrino López, the defense minister and Venezuela’s top ranking military officer; and Diosdado Cabello, the interior minister and one of Mr. Maduro’s top enforcers.

 

The survival of these officials suggests that Venezuela’s government remains functioning, at least shakily, in the hours after Mr. Maduro and the first lady were seized and extracted from the country.

 

If Mr. Maduro’s inner circle does remain intact and at the helm of Venezuela’s institutions, that also raises questions as to what happens next.

 

A war game run during President Trump’s first term assessed what may follow if Mr. Maduro were ousted, forecasting chaotic power struggles as military units, rival political factions and guerrilla groups vie for control of the country.

 

It is unclear how the intervention will influence the Venezuelan opposition’s ambitions to exercise power. Edmundo González, a retired diplomat, is considered the legitimate winner, by a wide margin, of a presidential election in 2024.

 

Unable to take office after the vote, Mr. González fled to Spain, ceding the spotlight to María Corina Machado, the opposition leader who had been barred from running and who won the 2025 Nobel Peace Prize.

 

Mr. Trump appeared hesitant to throw his support behind Ms. Machado.

 

“Well, we have to look at it right now,” he said on Fox News on Saturday morning when asked if he would support her. “They have a vice president, as you know. I mean, I don’t know about what kind of an election that was, but, you know, the election of Maduro was a disgrace.”

 

Mr. Trump also suggested that his administration would continue to target Venezuelan government officials if they side with Mr. Maduro.

 

“If they stay loyal, the future is really bad, really bad for them,” he said.

 

Speaking by telephone on state television, Ms. Rodríguez, the vice president, invoked what she described as Mr. Maduro’s “instructions,” and called on the people and the armed forces to defend Venezuela.

 

Ms. Rodríguez also asked Mr. Trump to provide proof that Mr. Maduro is alive and condemned the U.S. intervention as an act of “military aggression” that violated the country’s sovereignty.

 

Educated partly in France, Ms. Rodríguez spearheaded a market-friendly overhaul which had provided, before the U.S. military campaign targeting Mr. Maduro, a semblance of stability in Venezuela’s economy after a prolonged collapse.

 

Her older brother, Jorge Rodríguez, another member of the inner circle who is the president of the National Assembly and Mr. Maduro’s chief political strategist, shared a statement on Telegram from Ms. Rodríguez calling the intervention a plot to seize Venezuela’s oil reserves.

 

Separately, Mr. Cabello, the interior minister, appeared on state television and urged Venezuelans to support Mr. Maduro’s government. While allied with Mr. Maduro, Mr. Cabello is also viewed as an internal rival in Venezuela’s power structures.

 

Mr. Cabello, a retired military figure, is at the helm of Venezuela’s repression apparatus. As a hard-liner with a caustic political style, his public profile had been on the rise as the U.S. intensified its campaign against Venezuela in recent weeks.

 

The defense minister, Mr. Padrino López, also appeared on state television after the U.S. attacks, calling them an act of “criminal military aggression.” He is known as a survivor of political upheaval in Venezuela, holding his role for the last 11 years.” [1]

 

1. Maduro’s Inner Circle Appears to Survive U.S. Strikes on Venezuela. Romero, Simon; Kurmanaev, Anatoly.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.

Delcy Rodríguez, naujoji Venesuelos lyderė, giriasi kairiųjų pažiūrų įtaka

„Laikinoji lyderė žinoma dėl to, kad laikosi kairiųjų idealų, susiduria su JAV ir Europos Sąjungos sankcijomis ir kuria ryšius su Venesuelos verslo bendruomene.

 

Delcy Rodríguez, naujoji laikinoji Venesuelos lyderė, į darbą ateina su nepriekaištinga kairiųjų pažiūrų įtaka.

 

Ji yra marksistinio partizano, išgarsėjusio pagrobus amerikiečių verslininką, dukra, iš dalies mokėsi Prancūzijoje, kur specializavosi darbo teisės srityje ir pasiekė meteorinių aukštumų Nicolás Maduro vyriausybėje, kurią ji pakeičia.

 

Tačiau 56 metų ponia Rodríguez taip pat žinoma dėl to, kad kuria ryšius su Venesuelos ekonomikos elitu, užsienio investuotojais ir diplomatais, pristatydama save kaip kosmopolitišką technokratę militaristinėje ir vyrų dominuojamoje vyriausybėje.

 

Po to, kai Venesuelos ekonomika patyrė skaudų nuosmukį nuo 2013 iki 2021 m., ji vadovavo rinkai palankiai pertvarkai, kuri iki tol suteikė ekonominio stabilumo panašumą.“ JAV karinė kampanija, nukreipta prieš Maduro.

 

Jos vykdomas valstybės turto privatizavimas ir gana konservatyvi fiskalinė politika leido Venesuelai šiek tiek geriau atsispirti Trumpo administracijos vykdomai sankcionuotų tanklaivių, gabenančių naftą – šalies ekonomikos gyvybės šaltinį, blokadai.

 

Prieštaringumai, gaubiantys ponią Rodríguez, buvo akivaizdūs šeštadienį, kai ji kreipėsi į tautą per valstybinę televiziją. Nors prezidentas Trumpas teigė, kad ponia Rodríguez buvo prisaikdinta naująja Venesuelos prezidente, buvo aišku, kad pono Maduro šalininkai, įskaitant ją pačią, vis dar laiko jį teisėtu Venesuelos lyderiu.

 

Ponia Rodríguez ne kartą sakė, kad ponas Maduro yra „vienintelis Venesuelos prezidentas“, ir net Venesuelos valstybinės televizijos tekste ji buvo įvardyta kaip viceprezidentė. Kai ji baigė, valstybinis transliuotojas iš karto pareiškė, kad ponia Rodríguez, kaip viceprezidentė, ką tik aiškiai pasakė, kad ponas Maduro lieka Venesuelos prezidentu.

 

Ponia Rodríguez išgarsėjo po to, kai 2013 m., po Hugo mirties, ponas Maduro tapo prezidentu. Chávezas, Venesuelos bolivarinio politinio judėjimo, jungiančio kairiuosius ir nacionalistinius idealus, įkūrėjas.

 

Ponas Maduro paskyrė ją komunikacijos ministre, o vėliau – užsienio reikalų ministre. Tai buvo pirmoji moteris, užėmusi šias pareigas Venesueloje.

 

Keliauodama tarp Lotynų Amerikos sostinių, ji dažnai mėgavosi nesutarimais su konservatyviais lyderiais.

 

2018 m. ponia Rodríguez vėl buvo paaukštinta, šį kartą į viceprezidento pareigas ir Venesuelos žvalgybos agentūros SEBIN vadove. 2020 m. ji ėmėsi papildomų pareigų kaip ekonomikos ministrė ir ištiesė alyvmedžio šakelę Venesuelos verslo elitui.

 

Tačiau jai taip pat buvo taikomos Jungtinių Valstijų, Kanados ir Europos Sąjungos sankcijos už jos vaidmenį remiant ir padedant prižiūrėti susidorojimą su opozicija Venesueloje.

 

Jos atėjimas į Venesuelos politiką atrodė natūralus, nes ji buvo Jorge Antonio Rodríguezo, marksistų lyderio, vadovavusio amerikiečių verslininko Williamo Niehouso, kuris trejus metus buvo laikomas džiunglių slėptuvėje ir išgelbėtas, pagrobimui Venesueloje, dukra. 1979 m.

 

Jos tėvas buvo suimtas ir apkaltintas dėl vaidmens pagrobime, o mirė 1976 m., būdamas 34 metų, po to, kai jį apklausė žvalgybos agentai.

 

Politika ir kairiųjų aktyvizmas yra šeimos dalia. Vyresnysis ponios Rodríguez brolis Jorge Rodríguez yra dar vienas pono Maduro artimiausių draugų rato narys. Jis yra Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas ir buvo pagrindinis pono Maduro politinis strategas.“ [1]

 

1. Delcy Rodríguez, Venezuela’s new leader, boasts leftist credentials. Romero, Simon.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.

Delcy Rodríguez, Venezuela’s new leader, boasts leftist credentials

“The interim leader is known for hewing to left-wing ideals, facing sanctions by the U.S. and European Union and building bridges with Venezuela’s business community.

 

Delcy Rodríguez, Venezuela’s new interim leader, arrives at the job with impeccable leftist credentials.

 

She is the daughter of a Marxist guerrilla who won fame for kidnapping an American businessman, was educated partly in France, where she specialized in labor law and rose to meteoric heights in the government of Nicolás Maduro, whom she is succeeding.

 

But Ms. Rodríguez, 56, is also known for building bridges with Venezuela’s economic elites, foreign investors and diplomats, presenting herself as a cosmopolitan technocrat in a militaristic and male-dominated government.

 

After Venezuela’s economy endured a harrowing crash from 2013 to 2021, she spearheaded a market-friendly overhaul which had provided a semblance of economic stability before the U.S. military campaign targeting Mr. Maduro.

 

Her privatization of state assets and relatively conservative fiscal policy had left Venezuela somewhat better prepared to resist the Trump administration’s blockade of sanctioned tankers carrying oil, the country’s economic lifeblood.

 

The contradictions enveloping Ms. Rodríguez were on display on Saturday when she addressed the nation on state television. While President Trump said that Ms. Rodríguez had been sworn in as Venezuela’s new president, it was clear that Mr. Maduro’s supporters — including her — still see him as Venezuela’s legitimate leader.

 

Ms. Rodríguez repeatedly said that Mr. Maduro was Venezuela’s “only president,” and even the text on Venezuelan state television labeled her as vice president. When she ended, the state broadcaster immediately said that Ms. Rodríguez, as the vice president, had just made clear that Mr. Maduro remained Venezuela’s president.

 

Ms. Rodríguez rose to prominence after Mr. Maduro became president in 2013, following the death of Hugo Chávez, the founder of Venezuela’s Bolivarian political movement, which blends left-wing and nationalist ideals.

 

Mr. Maduro appointed her as communications minister, before naming her foreign affairs minister, the first woman to hold that post in Venezuela.

 

Shuttling between Latin American capitals, she often seemed to revel in feuding with conservative leaders.

 

In 2018, Ms. Rodríguez was promoted again, this time to the vice presidency, and the head of SEBIN, a Venezuelan intelligence agency. She took on additional duties in 2020 as economy minister and proceeded to extend an olive branch to business elites in Venezuela.

 

But she has also been targeted by sanctions from the United States, Canada and the European Union for her role in supporting and helping to oversee crackdowns on dissent in Venezuela.

 

Her entry into Venezuelan politics seemed natural as the daughter of Jorge Antonio Rodríguez, a Marxist leader who led the kidnapping in Venezuela of William Niehous, an American businessman who was held for three years in a jungle hide-out and rescued in 1979.

 

Her father was arrested and charged for his role in the kidnapping and died in 1976, at the age of 34, after being interrogated by intelligence agents.

 

Politics and leftist activism run in the family. Ms. Rodríguez’s older brother, Jorge Rodríguez, is another member of Mr. Maduro’s inner circle. He is the president of the National Assembly and was Mr. Maduro’s chief political strategist.” [1]

 

1. Delcy Rodríguez, Venezuela’s new leader, boasts leftist credentials. Romero, Simon.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.

Ar JAV gali teisėtai „valdyti“ Venesuelą po Maduro suėmimo? Dar vienos Rivjeros nebus?

 „Operacija atgaivina ginčus dėl 1989 m. Panamos intervencijos teisėtumo, kuriuos sustiprina prezidento Trumpo pažadas „valdyti“ Venesuelą ir oficialus Nicolás Maduro, kaip prezidento, statusas.

 

Jungtinių Valstijų įvykdytas Venesuelos prezidento Nicolás Maduro užėmimas ir prezidento Trumpo pareiškimas, kad Jungtinės Valstijos kol kas „valdys šalį“, kelia daugybę nepaprastų teisinių klausimų tarptautinės teisės ir prezidento galios sankirtoje.

 

Trumpo administracija dar viešai nepateikė savo teisinių argumentų. Tačiau ankstesnės operacijos ir Marco Rubio, valstybės sekretoriaus ir prezidento Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo, komentarai suteikia galimų įžvalgų.

 

1989 m., kai Busho administracija įsiveržė į Panamą, kad sugautų jos įtakingą lyderį Manuelį Noriegą, ji šią operaciją pavadino karine parama teisėsaugai. Kaip ir ponas Maduro, Noriega Jungtinėse Valstijose buvo apkaltintas narkotikų kontrabanda. Pentagonas panašiai Maduro operaciją apibūdino kaip „paramą“ Teisingumo departamentui.

 

Štai atidžiau.

 

Ar JAV teisėta „valdyti“ Venesuelą?

 

Netrukus po to, kai buvo paskelbta kad Jungtinės Valstijos spaudos konferencijoje „valdys šalį“, D. Trumpas, regis, leido suprasti, kad jo planas buvo daryti spaudimą D. Maduro viceprezidentei Delcy Rodriguezai, kad ši tiesiog jam paklustų.

 

Interviu „The New York Post“ paklaustas, ar JAV kariai bus dislokuoti padėti valdyti Venesuelą, D. Trumpas atsakė: „Ne, jei D. Maduro viceprezidentė darys tai, ko norime, mums to daryti nereikės.“ (Jis taip pat žurnalistams užsiminė, kad „nebijo įvesti kariuomenę“, ypač kalbant apie šalies naftą.)

 

Tai kelia klausimą, kaip JAV prezidentas ketina valdyti Venesuelą, jei ponia Rodriguez tam prieštarauja. Ponas Trumpas nepasakė, kaip tai galėtų įvykti ir kokiu teisiniu pagrindu, todėl daugelis tarptautinės ir nacionalinio saugumo teisės ekspertų yra sumišę.

 

Rebecca Ingber, Cardozo teisės mokyklos profesorė ir buvusi vyresnioji Valstybės departamento teisininkė, teigė nematanti teisinių priemonių Jungtinėms Valstijoms „valdyti“ Venesuelą.

 

„Pagal tarptautinę teisę tai skamba kaip neteisėta okupacija, ir prezidentas neturi jokių įgaliojimų tai daryti pagal vidaus teisę“, – sakė ji ir pridūrė: „Neaišku, ką jis turi omenyje, bet, ko gero, jam reikėtų tam tikro Kongreso finansavimo.“

 

Panama siūlo tik ribotą orientyrą. 1989 m. Guillermo Endara, opozicijos kandidatas, kuris buvo laikomas gegužės mėnesio prezidento rinkimų nugalėtoju, kai Noriega anuliavo jų rezultatus, greitai buvo prisaikdintas Panamos prezidentu JAV karinėje bazėje.

 

Tačiau būtent ponas Endara tada vadovavo Panamai, įskaitant tokius veiksmus kaip Panamos kariuomenės panaikinimas ir naujos nacionalinės policijos pajėgų sukūrimas. Jungtinės Valstijos jam padėjo, tačiau prezidentas George'as H.W. Bushas nepretendavo tiesiogiai valdyti Panamos kaip okupacinės valstybės.

 

Ar Maduro išvarymas pažeidė tarptautinę teisę?

 

Atrodo, kad tai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartiją – sutartį, kurią Jungtinės Valstijos yra ratifikavusios.

 

Pagal Chartijos 2(4) straipsnį, tauta negali naudoti jėgos suverenioje kitos šalies teritorijoje be jos sutikimo, savigynos pagrindimo ar JT Saugumo Tarybos leidimo.

 

Dažniausiai, kai Jungtinės Valstijos naudoja jėgą užsienyje be JT pritarimo – pavyzdžiui, kai kurie kovos su terorizmu dronų smūgiai – jos tai daro gavusios priimančiosios vyriausybės leidimą ir pagal savigynos teiginį.

 

Tačiau asmens suėmimas teismui yra teisėsaugos operacija, o ne savigyna. 1989 m. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dauguma balsavo už Panamos invazijos pasmerkimą, nors Jungtinės Valstijos vetavo šią rezoliuciją. JT Generalinė Asamblėja 75 balsais prieš 20 balsavo už tai, kad tai būtų laikoma „šiurkščiu tarptautinės teisės ir valstybių nepriklausomybės, suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimu“.

 

Ar JT draudimas yra svarbus pagal JAV teisę?

 

Čia viskas tampa sudėtingiau.

 

Konstitucija ratifikuotas sutartis įtraukia į „aukščiausiąjį šalies įstatymą“ ir taip pat reikalauja, kad prezidentai „rūpintųsi, kad įstatymai būtų sąžiningai vykdomi“. Tačiau vykdomosios valdžios teisininkai pateikė teorijų, kad Konstitucija kartais suteikia prezidentams įgaliojimus teisėtai nepaisyti tarptautinės teisės ribų dėl jėgos naudojimo užsienyje.

 

Pavyzdžiui, Panamos intervencijos atveju Teisingumo departamento Teisinės patarėjo biuro nuomonėje teigiama, kad ponas Bushas turėjo įgimtą konstitucinę galią pasitelkti FTB užsienyje, kad suimtų nuo JAV pateiktų baudžiamųjų kaltinimų bėglį, net jei tokia operacija pažeistų tarptautinę teisę. Nuomonę pasirašė būsimasis generalinis prokuroras Williamas P. Barras.

 

Pono Barro samprotavimai, kai jie vėliau iškilo į viešumą, sulaukė didelės teisės mokslininkų kritikos. Brianas Finucane'as, buvęs vyresnysis Valstybės departamento teisininkas, 2020 m. teisės apžvalgos straipsnyje teigė, kad pono Barro memorandume buvo klaidingai sulieti du klausimai. Vienas iš jų yra siauresnis klausimas: ar ir kada JAV teismas gali vykdyti ratifikuotą sutartį, jei Kongresas nėra atskirai priėmęs įstatymo, kuris pakartoja jos sąlygas. Kitas klausimas – ar visos ratifikuotos sutartys laikomos tokia teise, kurios prezidentai konstituciškai privalo laikytis, „nepriklausomai nuo to, ar teismai gali ją vykdyti“, – interviu sakė p. Finucane'as.

 

 

Jis ir kiti tvirtino, kad prezidentai privalo laikytis JT Chartijos – ir buvo suprantama, kad ji yra privaloma jos ratifikavimo metu – net jei joks teismas negali įpareigoti prezidentų jos laikytis. Tačiau nėra galutinio Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl JT Chartijos klausimo.

 

 

O kaip dėl JAV bombardavimo Venesueloje?

 

 

Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine'as teigė, kad Jungtinės Valstijos sunaikino Venesuelos oro gynybos sistemas, kai artėjo gelbėjimo komandą gabenę sraigtasparniai. Vėliau socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti sprogimai Karakase.

 

 

Senatorius Mike'as Lee, Jutos respublikonas, šeštadienio rytą, po pranešimų apie operaciją socialiniuose tinkluose pareiškė, kad nekantrauja „sužinoti, kas, jei iš viso, galėtų konstituciškai pateisinti šiuos veiksmus, nesant karo paskelbimo ar leidimo naudoti karinę jėgą“.

 

Po kelių valandų ponas Lee teigė, kad ponas Rubio jam paskambino ir pasakė, kad „kinetiniai veiksmai, kuriuos matėme šįvakar, buvo panaudoti siekiant apsaugoti ir ginti asmenis, vykdančius arešto orderį“. Jis pridūrė: „Šie veiksmai greičiausiai patenka į prezidento įgimtą įgaliojimą pagal Konstitucijos II straipsnį apsaugoti JAV personalą nuo realaus ar neišvengiamo išpuolio“.

 

Tai skamba kaip įgimtos apsaugos galios doktrinos taikymas. Idėja, kilusi iš XIX amžiaus pabaigos, yra ta, kad Konstitucija suteikia prezidentui įgaliojimus, nereikalaujant jokio specialaus Kongreso įstatyminio leidimo, naudoti karinę jėgą federaliniam personalui apsaugoti, kai jie vykdo federalinius įstatymus.

 

Trumpo administracija neseniai pasinaudojo šia doktrina, dislokuodama federalinės kontrolės karius Los Andžele, siekdama apsaugoti imigracijos agentus nuo protestuotojų.

 

Generolas Caine'as teigė, kad buvo keli atvejai, kai sraigtasparniai buvo apšaudyti ir atsakė. Tai galėtų būti susiję su atskira doktrina, susijusia su dislokuotų dalinių įgimta teise šaudyti savigynai.

 

O kaip dėl Maduro žmonos?

 

Cilia Flores, pono Maduro žmona, nebuvo įtraukta į pono Maduro 2020 m. kaltinamąjį aktą, tačiau ji taip pat buvo sulaikyta ir yra atvežta į Jungtines Valstijas baudžiamajam persekiojimui. Generalinė prokurorė Pam Bondi paskelbė, kad jai taip pat buvo pateikti kaltinimai.

 

Šeštadienį teismas paskelbė naujesnį kaltinamąjį aktą, kuriame ji buvo įtraukta į kaltinamųjų sąrašą. Data buvo ištrinta, tačiau jį pateikęs JAV prokuroras Jay Claytonas pareigas pradėjo eiti praėjusiais metais.

 

Ar JAV teismams rūpės jų suėmimo aplinkybės?

 

Tikriausiai ne. Net jei ponas Maduro galės įrodyti, kad jo areštas buvo neteisėtas pagal JT Chartiją, JAV teismai vis tiek, regis, turi jurisdikciją prižiūrėti jo baudžiamąjį persekiojimą dėl kaltinimų pažeidus vidaus teisę.

 

Keliose bylose, įskaitant 1886, 1952 ir 1992 m., buvo atmesti baudžiamosiose bylose kaltinamųjų, teigusių, kad jie buvo neteisėtai atvežti į teismą, kuriame buvo teisiami, ieškiniai. Principas yra tas, kad svarbu kaltinamojo buvimas, o ne tai, kaip jis ten pateko.

 

 

Ar Maduro turi imunitetą kaip valstybės vadovas?

 

 

Tai ilgalaikis tarptautinės teisės principas, kad valstybių vadovai turi imunitetą užsienio teismuose. Aukščiausiasis Teismas pripažino šį apribojimą, susiformavusį 1812 m. nuomonėje, kurioje teigiama, kad „suvereno asmuo“ negali būti suimtas ar sulaikytas užsienio teritorijoje.

 

 

Ar ponas Maduro turi teisę į tokį imunitetą, kaip tikrai teigs jo gynėjai, gali priklausyti nuo galimo skirtumo tarp to, ar asmuo tiesiog yra de facto šalies vadovas, ar yra politiškai pripažintas valstybės vadovas, ir kas gali nuspręsti, kuris yra kuris.

 

 

Pažymėtina, kad ponas Rubio ne kartą pareiškė, jog ponas Maduro nėra teisėtas Venesuelos prezidentas, o turėtų būti laikomas narkotikų kontrabandos organizacijos, apsimetančios vyriausybe, vadovu – šį teiginį jis pakartojo ir šeštadienį.

 

Po Noriegos arešto jis pasinaudojo užsienio valstybės vadovo imunitetu, tačiau Busho administracija teigė, kad jis į jį neturi teisės. Apygardos teismo teisėjas priėmė sprendimą prieš Noriegą, o apeliacinis teismas patvirtino šį sprendimą.

 

Šis samprotavimas buvo pagrįstas ne tik tuo, kad ponas Bushas atsisakė pripažinti Noriegą Panamos valstybės vadovu. Jis taip pat buvo pagrįstas pačios Panamos įstatymais: jos konstitucija valstybės vadovą nustatė išrinktu prezidentu, o Noriega buvo karinis lyderis ir niekada neteigė esąs jos prezidentas.

 

Pono Maduro statusas yra sudėtingesnis. Buvęs Venesuelos viceprezidentas, jis tapo laikinuoju prezidentu po to, kai jo pirmtakas Hugo Chávezas mirė eidamas pareigas. Ponas Maduro laimėjo įtemptus rinkimus 2013 m. Jungtinės Valstijos jį daugelį metų pripažino Venesuelos prezidentu.

 

Venesuelos nacionalinė rinkimų taryba oficialiai paskelbė poną Maduro 2018 ir 2024 m. rinkimų nugalėtoju. Tačiau rezultatai buvo plačiai vertinami kaip temdomi sukčiavimo, ir nuo 2019 m. Jungtinės Valstijos, vadovaujamos tiek pono Trumpo pirmosios kadencijos, tiek prezidento Josepho R. Bideno jaunesniojo, nepripažino pono Maduro teisėtu prezidentu.

 

Remdamasis 2015 m. Aukščiausiojo Teismo precedentu, kuriame teigiama, kad prezidentai turi absoliučią teisę pripažinti užsienio vyriausybes, profesorius Ingberis prognozavo, kad „Aukščiausiasis Teismas greičiausiai nuspręs, kad Trumpas turi teisę atsisakyti pripažinti Maduro valstybės vadovo imunitetą“.” [1].

 

1. Can the U.S. Legally ‘Run’ Venezuela After Maduro’s Capture? Here’s What to Know. Savage, Charlie.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.

Can the U.S. Legally ‘Run’ Venezuela After Maduro’s Capture? No One More Riviera?

“The operation revives disputes over the legality of the 1989 Panama intervention, enhanced by President Trump’s vow to “run” Venezuela and Nicolás Maduro’s formal status as president.

 

The United States’ seizure of President Nicolás Maduro of Venezuela and President Trump’s declaration that the United States will “run the country” for now raise a host of extraordinary legal issues at the intersection of international law and presidential power.

 

The Trump administration has not yet publicly detailed its legal reasoning. But earlier operations and comments by Marco Rubio, the secretary of state and President Trump’s national security adviser, offer potential insights.

 

In 1989, when the Bush administration invaded Panama to capture its strongman leader, Manuel Noriega, it styled the operation as military support for law enforcement. Like Mr. Maduro, Noriega had been indicted in the United States for drug trafficking. The Pentagon similarly described the Maduro operation as “support” for the Justice Department.

 

Here is a closer look.

 

Is it legal for the U.S. to ‘run’ Venezuela?

 

Shortly after declaring that United States would “run the country” at a news conference, Mr. Trump seemed to suggest that his plan was to pressure Mr. Maduro’s vice president, Delcy Rodriguez, to simply obey him.

 

Asked in an interview with The New York Post if U.S. troops would be deployed to help run Venezuela, Mr. Trump replied, “No, if Maduro’s vice president — if the vice president does what we want, we won’t have to do that.” (He also suggested to reporters that he was “not afraid of boots on the ground,” particularly regarding the country’s oil.)

 

That raises the question of how the U.S. president intends to run Venezuela if Ms. Rodriguez balks. Mr. Trump has not said how this could happen and on what legal basis, leaving multiple experts in international and national security law puzzled.

 

Rebecca Ingber, a professor at the Cardozo School of Law and a former senior State Department lawyer, said that she did not see a legal means for the United States to “run” Venezuela.

 

“This sounds like an illegal occupation under international law, and there is no authority for the president to do it under domestic law,” she said, adding: “It’s unclear what he has in mind, but presumably he’d need some funding from Congress to do it.”

 

Panama offers only a limited guidepost. In 1989, Guillermo Endara, an opposition candidate who was seen as the winner of a presidential election that May when Noriega nullified its results, was swiftly sworn in as president of Panama on a U.S. military base.

 

It was Mr. Endara, however, who then ran Panama, including taking steps like abolishing the Panamanian military and building a new national police force. The United States helped him, but President George H.W. Bush did not purport to directly run Panama as an occupying power.

 

Did Maduro’s extraction violate international law?

 

It appears to violate the United Nations Charter, a treaty the United States has ratified.

 

Under Article 2(4) of the charter, a nation may not use force on the sovereign territory of another country without its consent, a self-defense rationale, or the authorization of the U.N. Security Council.

 

Most of the time, when the United States uses force abroad without U.N. approval — like some counterterrorism drone strikes — it does so with the permission of a host government and under a claim of self-defense.

 

Arresting someone to stand trial, however, is a law enforcement operation, not self-defense. In 1989, a majority of the United Nations Security Council voted to condemn the Panama invasion, although the United States vetoed the resolution. The U.N. General Assembly voted 75 to 20 to deem it “a flagrant violation of international law and the independence, sovereignty and territorial integrity of states.”

 

Does the U.N. prohibition matter under U.S. law?

 

This is where things get more complicated.

 

The Constitution makes ratified treaties part of the “supreme law of the land” and also requires presidents to “take care that the laws be faithfully executed.” But executive branch lawyers have put forward theories that the Constitution sometimes empowers presidents to lawfully override the limits of international law on using force abroad.

 

In the Panama intervention, for instance, an opinion by the Justice Department’s Office of Legal Counsel claimed Mr. Bush had inherent constitutional power to deploy the F.B.I. abroad to arrest a fugitive from U.S. criminal charges, even if such an operation violated international law. The opinion was signed by the future attorney general, William P. Barr.

 

Mr. Barr’s reasoning — when it later came to light — has attracted significant criticism by legal scholars. Brian Finucane, a former senior State Department lawyer, in a 2020 law review article, argued that Mr. Barr’s memo had mistakenly conflated two issues.

 

One is a narrower question: whether and when a U.S. court can enforce a ratified treaty if Congress has not separately enacted a statute that repeats its terms. The other is whether all ratified treaties count as the kind of law that presidents are constitutionally bound to obey “whether or not courts can enforce it,” Mr. Finucane said in an interview.

 

He and others have asserted that presidents are bound by the U.N. Charter — and were understood to be at the time it was ratified — even if no court can order presidents to obey it. But there is no definitive Supreme Court ruling on the U.N. Charter question.

 

What about U.S. bombings in Venezuela?

 

Gen. Dan Caine, the chairman of the Joint Chiefs of Staff, said the United States had destroyed air defenses in Venezuela as the helicopters carrying the extraction team approached. Afterward, videos posted on social media showed explosions in Caracas.

 

Senator Mike Lee, Republican of Utah, said on social media early Saturday morning after reports of the operation that he looked forward “to learning what, if anything, might constitutionally justify this action in the absence of a declaration of war or authorization for the use of military force.”

 

Hours later, Mr. Lee said that Mr. Rubio had called him to tell him that “the kinetic action we saw tonight was deployed to protect and defend those executing the arrest warrant.” He added: “This action likely falls within the president’s inherent authority under Article II of the Constitution to protect U.S. personnel from an actual or imminent attack.”

 

That sounds like an invocation of the doctrine of inherent protective power. The idea, which dates to the late 19th century, is that the Constitution empowers the president, without any need for a specific statutory authorization from Congress, to use military force to protect federal personnel as they enforce federal law.

 

The Trump administration has recently invoked that doctrine in deploying troops under federal control to Los Angeles in the name of protecting immigration agents from protesters.

 

General Caine said there were several instances in which helicopters came under fire and returned it. That might touch on a separate doctrine, involving the inherent authority of deployed units to fire in their own self-defense.

 

What about Maduro’s wife?

 

Cilia Flores, Mr. Maduro’s wife, was not part of Mr. Maduro’s 2020 indictment but was also captured and is being brought to the United States for prosecution. Attorney General Pam Bondi announced that she had been indicted, too.

 

On Saturday, a court unsealed a superseding indictment that added her as a defendant. The date was redacted, but the U.S. attorney who presented it, Jay Clayton, took office last year.

 

Will U.S. courts care about the circumstances of their capture?

 

Probably not. Even if Mr. Maduro can make the case that his arrest was unlawful under the U.N. Charter, U.S. courts still appear to have jurisdiction to oversee his prosecution on charges of violating domestic law.

 

Several cases, including in 1886, 1952, and 1992, rejected challenges by criminal defendants who said they had been unlawfully brought into the custody of the court where they were being tried. The principle is that a defendant’s presence is what matters, not how he got there.

 

Does Maduro have immunity as a head of state?

 

It is a longstanding principle of international law that heads of state have immunity in foreign courts. The Supreme Court has recognized that constraint dating back to an 1812 opinion that says “the person of the sovereign” is exempt from arrest or detention within a foreign territory.

 

Whether Mr. Maduro is entitled to such immunity, as his defense lawyers will surely argue, could turn on the potential difference between merely being the de facto leader of a country and being its politically recognized head of state — and who gets to decide which is which.

 

Notably, Mr. Rubio has repeatedly declared that Mr. Maduro is not the legitimate president of Venezuela, but instead should be seen as the head of a drug trafficking organization masquerading as a government — a claim he repeated on Saturday.

 

After Noriega’s arrest, he invoked immunity as a foreign head of state, but the Bush administration argued he was not entitled to it. A district court judge ruled against Noriega and an appeals court upheld that ruling.

 

That reasoning turned not just on the fact that Mr. Bush declined to recognize Noriega as Panama’s head of state. It also turned on Panama’s own law: Its constitution made its head of state an elected president, while Noriega was a military leader and never claimed to be its president.

 

Mr. Maduro’s status is more complicated. A former vice president of Venezuela, he became its interim president after his predecessor, Hugo Chávez, died in office. Mr. Maduro then won a close election in 2013. The United States recognized him for years as president of Venezuela.

 

Venezuela’s National Electoral Council formally declared Mr. Maduro the winner of elections in 2018 and 2024. But the results were widely seen as marred by fraud, and since 2019, the United States under both Mr. Trump in his first term and President Joseph R. Biden Jr. have not recognized Mr. Maduro as the legitimate president.

 

Citing a 2015 Supreme Court precedent that says presidents have absolute authority to recognize foreign governments, Professor Ingber predicted that “the Supreme Court will likely rule that Trump has the power to deny recognition to Maduro for the purpose of head of state immunity.”” [1]

 

1. Can the U.S. Legally ‘Run’ Venezuela After Maduro’s Capture? Here’s What to Know. Savage, Charlie.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.

CŽV šaltinis Venesuelos vyriausybės viduje padėjo sekti Maduro

 

„Šnipų agentūra taip pat naudojo slaptus dronus Venesuelos lyderio buvimo vietai stebėti.

 

CŽV šaltinis Venesuelos vyriausybėje stebėjo Nicolás Maduro buvimo vietą tiek dienomis, tiek akimirkomis prieš jį sugaunant Amerikos specialiųjų operacijų pajėgoms, teigia apie operaciją informuoti šaltiniai.

 

Pasak šaltinių, Amerikos šnipų agentūra pateikė žvalgybos informaciją, kuri lėmė p. Maduro sugavimą, stebėdama jo buvimo vietą ir judėjimą slaptų dronų flotile, kuri beveik nuolat stebėjo Venesuelą, be informacijos, kurią pateikė jos Venesuelos šaltiniai.

 

CŽV nuo rugpjūčio mėnesio Venesueloje slapta dirbo pareigūnų grupė, teigia asmuo, susipažinęs su agentūros darbu. Pareigūnai rinko informaciją apie p. Maduro „gyvenimo būdą“ ir judėjimą.

 

Neaišku, kaip CŽV užverbavo Venesuelos šaltinį, kuris informavo amerikiečius apie p. Maduro buvimo vietą. Tačiau buvę pareigūnai teigė, kad agentūrai akivaizdžiai padėjo 50 mln. dolerių atlygis, kurį JAV vyriausybė pasiūlė už informaciją, padėjusią sugauti Maduro.

 

Praėjusiais metais vykusiame patvirtinimo klausyme CŽV direktorius Johnas Ratcliffe'as pažadėjo vadovauti agresyvesnei agentūrai, pasirengusiai vykdyti slaptas operacijas, skirtas tiek rinkti informaciją, tiek skatinti Amerikos politiką. Prezidentas Trumpas praėjusį rudenį įgaliojo CŽV imtis agresyvesnių veiksmų, o lapkritį patvirtino operacijų serijos Venesueloje planavimą ir pasirengimą.

 

Gruodžio pabaigoje CŽV panaudojo ginkluotą droną, kad surengtų smūgį dokui, kurį, JAV pareigūnų manymu, naudojo Venesuelos gauja narkotikams į laivus krauti.

 

Vienas iš asmenų, informuotų apie Maduro sugavimą, teigė, kad tai buvo glaudaus agentūros ir kariuomenės partnerystės rezultatas ir apėmė „kelių mėnesių kruopštų planavimą“. Vyresnysis JAV pareigūnas teigė, kad CŽV ir specialiųjų operacijų analitikai nuo pat operacijos planavimo pradžios „užmezgė ryšį“ – tai yra, tiksliai nustatė jo buvimo vietą.

 

Nors CŽV atliko svarbų vaidmenį planuojant ir vykdant misiją, ši misija buvo JAV kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų teisėsaugos operacija, o ne operacija, vykdoma vadovaujant agentūrai.“ [1]

 

1. C.I.A. Source Inside Venezuelan Government Helped Track Maduro. Barnes, Julian E; Schmitt, Eric.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.

C.I.A. Source Inside Venezuelan Government Helped Track Maduro

“The spy agency also used stealth drones to monitor the whereabouts of the Venezuelan leader.

 

A C.I.A. source within the Venezuelan government monitored the location of Nicolás Maduro in both the days and moments before his capture by American special operation forces, according to people briefed on the operation.

 

The American spy agency, the people said, produced the intelligence that led to the capture of Mr. Maduro, monitoring his position and movements with a fleet of stealth drones that provided near constant monitoring over Venezuela, in addition to the information provided by its Venezuelan sources.

 

The C.I.A. had a group of officers on the ground in Venezuela working clandestinely beginning in August, according to a person familiar with the agency’s work. The officers gathered information about Mr. Maduro’s “pattern of life” and movements.

 

It is not clear how the C.I.A. recruited the Venezuelan source who informed the Americans of Mr. Maduro’s location. But former officials said the agency was clearly aided by the $50 million reward the U.S. government offered for information leading to Mr. Maduro’s capture.

 

In his confirmation hearing last year, John Ratcliffe, the C.I.A. director, promised he would lead a more aggressive agency, one willing to conduct covert operations to both collect information and advance American policy. President Trump authorized the C.I.A. to take more aggressive action last fall, and then in November approved planning and preparation for a series of operations in Venezuela.

 

In late December, the C.I.A. used an armed drone to conduct a strike on a dock that U.S. officials believed was being used by a Venezuelan gang to load drugs on to boats.

 

One of the people briefed on Mr. Maduro’s capture said it was the product of a deep partnership between the agency and the military and involved “months of meticulous planning.” A senior U.S. official said that the C.I.A. and special operations analysts had Mr. Maduro “wired” — meaning precisely located — from early on in the planning of the operation.

 

While the C.I.A. played a critical role in planning and carrying it out, the mission was a law enforcement operation by the U.S. military’s special operation forces, rather than operation carried out under the agency’s authority.” [1]

 

1. C.I.A. Source Inside Venezuelan Government Helped Track Maduro. Barnes, Julian E; Schmitt, Eric.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.