Funding For Risky Biotechs Is Returning

“Wall Street is opening its coffers again for risky drug developers.

 

Many small biotechnology companies have struggled to raise money in recent years. Public markets were all but shut. Initial public offerings slowed to a trickle and follow-on share sales, used by already-public companies to raise more funding, were muted. Some biotechs shut down.

 

Yet investors began writing more checks toward the end of last year, giving some firms much-needed funding to pay for their costly research.

 

Drug developers and other life-sciences companies traded on U.S. exchanges raised more than $13 billion from issuing new stock in the fourth quarter, the most for any quarter since the second quarter of 2021, according to data from LSEG, a financial-data provider.

 

Apogee Therapeutics, which is developing treatments for immune diseases, raised some $345 million from investors in October, more than its $300 million target.

 

Chief Executive Michael Henderson said the Waltham, Mass., company wasn't planning on launching a stock offering after reporting solid trial data in July but began hearing from investors who said they would be there if the company changed its mind.

 

"That was a very different tone than it had been," said Henderson.

 

After several lean years, biotech companies -- along with larger drugmakers -- are getting a fresh and positive look on Wall Street. The SPDR S&P Biotech exchange-traded fund, which tracks a collection of industry stocks, was up nearly 50% at Dec. 31 from six months earlier.

 

The improvement is explained partly by Wall Street enthusiasm for booming obesity-drug sales and for an uptick in dealmaking, which show there is a lucrative exit available for investors.

 

Also, generalist investors who don't specialize in the life sciences have begun making more investments.

 

Henderson said that certain calls with big mutual-fund investors, which in the past featured one analyst who specialized in biotechnology, were attended by nearly a dozen analysts and portfolio managers, including those with little to no background in life sciences.

 

Biotech bets are risky. Most drug candidates fail. Companies face other headwinds, industry officials and analysts said, including U.S. government cutbacks to grants that could dent research efforts that eventually lead to new drugs for businesses.

 

Investments in biotechs by venture capitalists and private funds -- which often go to earlier-stage companies -- are still well below their 2021 peaks and fell slightly in 2025 from the prior year, according to S&P Global Market Intelligence.

 

When they are willing to back a biotech, financiers are being selective and are looking to invest in drugs for a large market or that have a straightforward path to regulatory approval, industry officials said.

 

Funding is crucial for startups. They are often years away from producing any revenue from drugs they are working on. They intermittently raise money to pay for research and, if candidates show enough promise, big clinical trials that can lead to approval and sales.

 

Wall Street's interest in biotech jumped during the Covid-19 pandemic, sending stocks higher and leading to ample available funding. When interest rates rose, many investors retrenched. Funders became choosier about their capital, leading some biotechs to lay off workers or close.

 

The tough environment lingered into 2025, when uncertainty about potential regulatory changes under the Trump administration dented biotech stocks.

 

Erick Lucera, chief financial officer of Dyne Therapeutics, recalled analysts and investors focusing on the downside of potential investments in biotech, asking how the business plan could go awry or about regulatory hurdles.

 

Yet starting in the fall, more of their questions shifted to how big a commercial market potential therapies could have. They seemed focused, Lucera said, on not missing out on possibly lucrative opportunities.

 

"You get the FOMO kicking in," said Lucera, referring to a fear of missing out, after a string of successful commercial launches and big buyouts in biotech.

 

Dyne, also of Waltham, is developing drugs to treat Duchenne muscular dystrophy and other neuromuscular disorders. It raised just over $400 million from investors in a mid-December stock sale, also exceeding its target.

 

In December, Structure Therapeutics raised nearly $750 million in a stock offering, above the $650 million it expected. The South San Francisco, Calif., company is developing a weight-loss pill, one of the hottest categories in the industry.

 

"We've been fortunate to have our business model really fit with the times that we're facing right now," Chief Executive Ray Stevens said.” [1]

 

1. Funding For Risky Biotechs Is Returning. Glickman, Ben.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 Jan 2026: B1.  

Lažinuosi, kad „OpenAI“ bankrutuos

„Volstritas baiminasi, kad turi dirbtinio intelekto problemą. Su DI susijusios akcijos yra taip pakilę, kad kritimas atrodo neišvengiamas, ypač jei DI, regis, nepateisins savo lūkesčių. Tai neteisingas nerimas; DI pažadas yra realus. Svarbiausias 2026 m. klausimas yra tai, ar kapitalo rinkos gali tinkamai finansuoti DI plėtrą. Tokios įmonės kaip „OpenAI“ greičiausiai pritrūks pinigų, kol jų viliojanti naujoji technologija pradės duoti didelį pelną.

 

Nuo „ChatGPT“ išleidimo prieš kiek daugiau nei trejus metus DI modeliai nepaprastai greitai įgijo naujų galimybių, nuolat paneigdami abejojančius. Jie išmoko generuoti tikroviškus vaizdus ir vaizdo įrašus, spręsti vis sudėtingesnes logikos ir matematikos problemas, suprasti Tolstojaus dydžio įvestis. Kitas svarbus dalykas bus agentai: modeliai pildys skaitmeninius pirkinių krepšelius ir tvarkys internetines sąskaitas. Jie veiks už jus.

 

Investuotojai buvo trumpam išgąsdinti praėjusių metų liepą, kai M.I.T. tyrimas parodė, kad... Beveik niekas iš to nėra naudinga verslui. Tyrime teigiama, kad korporacijos į dirbtinį intelektą investavo dešimtis milijardų dolerių, tačiau tik vienas iš 20 projektų buvo sėkmingas. Tačiau spalio mėnesį „Wharton“ atliktas tyrimas pateikė priešingą išvadą. Apklausus 801 JAV įmonių vadovą, „Wharton“ padarė išvadą, kad trys ketvirtadaliai įmonių gauna teigiamą grąžą iš savo investicijų į dirbtinį intelektą.

 

Jei tiesa slypi per vidurį, tai yra triumfas. Įmonėms paprastai prireikia dešimtmečių, kad sėkmingai įdiegtų naujas technologijas; pažanga po trejų metų yra stulbinanti. Dirbtiniam intelektui nuolat tobulėjant, o darbuotojams vis geriau bendradarbiaujant su mašinomis, nauda kaupsis. Kiekvieną mėnesį generatyviniais dirbtinio intelekto modeliais naudojasi daugiau nei milijardas žmonių. Ne visi naudojimo būdai yra produktyvūs, bet daugelis bus.

 

Dirbtinio intelekto kūrėjų problema yra ta, kad dauguma vartotojų nemoka už jų paslaugas. Žmonės gali rinktis iš kelių nemokamų ir puikių modelių; nebent jie turi ypač sudėtingas ir daug skaičiavimo reikalaujančias užklausas, jie neturi daug priežasčių užsiprenumeruoti mokamų versijų. Jei modelių kūrėjas nustato mokamą sieną arba rodo erzinančius skelbimus, klientai migruos kitur.

 

Tačiau šis lipnumo trūkumas greičiausiai laikinas. Netolimoje ateityje modelis tikriausiai taip gerai pažins savo vartotoją, kad bus skausminga pereiti prie kito. Jis prisimins kiekvieną pokalbių detalę prieš daugelį metų; jis supras apsipirkimo įpročius, filmų skonį, emocinius sutrikimus, profesinius siekius. Kai tai atsitiks, modelio atsisakymas gali atrodyti kaip skyrybos – įgyvendinamas, bet nemalonus.

 

Tuo metu dirbtinio intelekto kūrėjai taps pelningi. Be prenumeratos mokesčių ir reklamos rodymo, jie galėtų pardavinėti apsipirkimo paslaugas, namų pramogas, nešiojamus įrenginius, mokesčių deklaravimą. Šimtams milijonų žmonių dirbtinio intelekto palydovai gali būti pagrindiniai vartai į internetą, kuris bus daug naudingesnis ir patrauklesnis nei šiandien. Kiek laiko užtruks, kol šios įmonės pasieks pažadėtąją žemę, ir ar jos gali išgyventi tuo tarpu? Iki gana neseniai investuotojai beveik neuždavinėjo šio klausimo. Jie lengvabūdiškai manė, kad kapitalo rinkos užpildys atotrūkį tarp puikios technologijos atsiradimo ir galutinio pelno. Juk dauguma šiandieninių technologijų gigantų daugelį metų dirbo nuostolingai. prieš uždirbdami šimtus milijardų.

 

Ši lengvabūdiška prielaida buvo klaidinga. Generatyvaus dirbtinio intelekto verslai nėra panašūs į praėjusios kartos programinės įrangos sėkmes. Jie reikalauja daug daugiau kapitalo. Ir nors tokie milžinai kaip „Google“, „Microsoft“ ir „Meta“ iš senųjų verslų uždirba tiek daug, kad gali sau leisti išleisti šimtus milijardų kartu kurdami dirbtinį intelektą, savarankiški kūrėjai, tokie kaip „OpenAI“, yra kitoje padėtyje. Lažinuosi, kad per ateinančius 18 mėnesių „OpenAI“ pritrūks pinigų.

 

Dar 2020 m. šis rezultatas buvo nuspėjamas. Silicio slėnio atstovai gyrė vadinamuosius mastelio keitimo dėsnius, kurie parodė, kaip modeliai taps žymiai galingesni, bet kartu ir eksponentiškai brangesni. Tačiau „OpenAI“ lyderis Samas Altmanas išaukštino pirmąją šios prognozės dalį, o antrąją sušvelnino; jis vis reikalavo iš investuotojų vis daugiau pinigų, tapdamas geriausiu reklamos agentu technologijų istorijoje. Kuo daugiau kapitalo jis pritraukė, tuo didesnis ažiotažas aplink jį augo. Kuo didesnis ažiotažas jis tapo, tuo daugiau pinigų jis galėjo pritraukti.

 

Praėjusį kovą p. Altmanas pranoko pats save, pritraukdamas 40 mlrd. JAV dolerių iš investicinių fondų – daug daugiau nei bet kuri kita bendrovė kada nors yra pritraukusi per bet kurį privatų finansavimo etapą. (Antroji vieta atitenka „Ant Group“ – Kinijos finansinių technologijų bendrovei, kuri 2018 m. pritraukė palyginti kuklius 14 mlrd. JAV dolerių.) Pono Altmano 40 mlrd. JAV dolerių pergalė taip pat viršijo sumą, kurią bet kuri bendrovė yra pritraukusi tapdama vieša bendrove. Didžiausias kada nors IPO buvo „Saudi Aramco“ 2019 m., kai jos vyriausybei savininkei buvo pritraukta mažiau nei 30 mlrd. JAV dolerių. Nors „Ant Group“ buvo pelninga, o „Saudi Aramco“ – itin pelninga, atrodo, kad „OpenAI“ kraujuoja grynaisiais pinigais. Remiantis „The Information“ pranešimais, bendrovė praėjusiais metais prognozavo, kad 2025 m. išeikvos daugiau nei 8 mlrd. USD, o 2028 m. – daugiau nei 40 mlrd. USD. (Nors „The Wall Street Journal“ pranešė, kad bendrovė tikisi pelno iki 2030 m.)

 

Net ponas Altmanas negali neribotai žongliruoti. Ir vis dėlto jis turi pritraukti daugiau – daug daugiau. Signalizuojanti apie kapitalo, kurio, jo manymu, jam reikia, mastą, „OpenAI“ įsipareigojo išleisti 1,4 trilijono USD duomenų centrams ir susijusiai infrastruktūrai. Net jei „OpenAI“ sulaužys daugelį šių pažadų ir už kitus mokės savo pervertintomis akcijomis, bendrovė vis tiek turės rasti nemažų kapitalo sumų. Kad ir koks didelis būtų galutinis dirbtinio intelekto prizas, kapitalo rinkos, regis, jo nepasiūlys.

 

Tikėtina, kad „OpenAI“ absorbuos „Microsoft“, „Amazon“ ar kitas grynaisiais turtingas milžinas. „OpenAI“ investuotojai nukentėtų. Lustų gamintojai ir duomenų centrų statytojai, pasirašę sutartis su ponu Altmanu, skubės ieškoti naujų klientų. Socialinių tinklų ekspertai praneštų apie kiekvieną detalę, o išsekę investuotojai galėtų atsikratyti viso dirbtinio intelekto sektoriaus. Tačiau „OpenAI“ žlugimas nebūtų kaltinimas dirbtiniam intelektui. Tai būtų tik labiausiai reklamuojamo jo kūrėjo pabaiga.

 

 

Sebastianas Mallaby yra vyresnysis Užsienio santykių tarybos narys. Jo kita knyga „Begalybės mašina“ bus išleista kovo mėnesį.“ [1]

 

1. I’m Betting that OpenAI Will Go Broke: Guest Essay. Mallaby, Sebastian.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 13, 2026.

I’m Betting that OpenAI Will Go Broke

“Wall Street fears it has an artificial intelligence problem. A.I.-related stocks are up so much that a fall feels inevitable, particularly if A.I. appears unlikely to live up to its hype. This is the wrong worry; A.I.’s promise is real. The big question in 2026 is whether capital markets can adequately finance A.I.’s development. Companies such as OpenAI are likely to run out of cash before their tantalizing new technology produces big profits.

 

Since the release of ChatGPT a little over three years ago, A.I. models have acquired novel capabilities at a remarkable rate, repeatedly defying naysayers. They have learned to generate realistic images and videos, to reason through increasingly complex logic and math problems, to make sense of Tolstoy-size inputs. The next big thing will be agents: The models will fill digital shopping baskets and take care of online bills. They will act for you.

 

Investors were briefly spooked last July when an M.I.T. study suggested that almost none of this is useful to businesses. Corporations had poured tens of billions of dollars into A.I., yet only one in 20 projects had succeeded, the study reported. But a Wharton study in October delivered the opposite verdict. After interviewing 801 leaders at U.S. companies, Wharton concluded that three-quarters of the businesses were getting a positive return on their A.I. investments.

 

If the truth lies in the middle, this is a triumph. Businesses usually take decades to deploy new technologies successfully; progress after three years is striking. As A.I. keeps improving, and workers grow more adept at collaborating with the machines, the gains will stack up. Over a billion people use generative A.I. models every month. Not all uses are productive, but many will be.

 

The problem for A.I. developers is that most users aren’t paying for their services. People can choose among multiple free and excellent models; unless they have especially complex and compute-intensive queries, they have little reason to subscribe to the premium versions. If a model maker imposes a paywall or displays irritating ads, customers will migrate elsewhere.

 

This lack of stickiness is most likely temporary, however. At some point in the not-so-distant future, a model will probably know its user so well that it will be painful to switch to a different one. It will remember every detail of conversations going back years; it will understand shopping habits, movie tastes, emotional hangups, professional aspirations. When that happens, abandoning a model might feel like a divorce — doable, but unpleasant.

 

At this point, the A.I. builders would turn profitable. As well as charging for subscriptions and running ads, they could sell shopping services, home entertainment, wearable devices, tax preparation. For hundreds of millions of people, A.I. companions might be the primary gateway to an internet rendered far more useful and compelling than it is today. How long will it take for these companies to reach the promised land, and can they survive in the meantime? Until fairly recently, investors hardly asked that question. They blithely assumed that capital markets would bridge the gap between the emergence of a great technology and eventual profits. After all, most of today’s tech giants spent years operating at a loss before they earned hundreds of billions.

 

That blithe assumption was mistaken. Generative A.I. businesses are not like the software successes of the past generation. They are far more capital-intensive. And while behemoths such as Google, Microsoft and Meta earn so much from legacy businesses that they can afford to spend hundreds of billions collectively as they build A.I., free-standing developers such as OpenAI are in a different position. My bet is that over the next 18 months, OpenAI runs out of money.

 

As far back as 2020, this outcome was predictable. Silicon Valley insiders touted the so-called scaling laws, which showed how models would become significantly more powerful but also exponentially more expensive. But OpenAI’s leader, Sam Altman, hyped up the first part of that prediction while soft-pedaling the second; he kept talking ever more cash out of investors, emerging as the best pitchman in tech history. The more capital he raised, the more the buzz around him grew. The buzzier he became, the more money he could raise.

 

Last March, Mr. Altman surpassed himself, raising $40 billion from investment funds, far more than any other company has raised in any private funding round, ever. (Second prize goes to Ant Group, a Chinese fintech company that raised a comparatively modest $14 billion in 2018.) Mr. Altman’s $40 billion triumph also exceeded the amount that any company has raised by going public. The biggest I.P.O. ever was Saudi Aramco in 2019, which raised less than $30 billion for its government owner. Whereas Ant Group was profitable and Saudi Aramco was extremely so, OpenAI appears to be hemorrhaging cash. According to reporting by The Information, the company projected last year that it would burn more than $8 billion in 2025 and more than $40 billion in 2028. (Though The Wall Street Journal reported that the company anticipates profits by 2030.)

 

Not even Mr. Altman can keep juggling indefinitely. And yet he must raise more — a lot more. Signaling the scale of capital that he believes he needs, OpenAI has committed to spending $1.4 trillion on data centers and related infrastructure. Even if OpenAI reneges on many of those promises and pays for others with its overvalued shares, the company must still find daunting sums of capital. However rich the eventual A.I. prize, the capital markets seem unlikely to deliver.

 

The probable result is that OpenAI will be absorbed by Microsoft, Amazon or another cash-rich behemoth. OpenAI’s investors would take a hit. Chipmakers and data center builders that signed deals with Mr. Altman would scramble for new customers. Social media pundits would report every detail, and frazzled investors may dump the whole A.I. sector. But an OpenAI failure wouldn’t be an indictment of A.I. It would be merely the end of the most hype-driven builder of it.

 

Sebastian Mallaby is a senior fellow at the Council on Foreign Relations. His next book, “The Infinity Machine,” will be published in March.” [1]

 

1. I’m Betting that OpenAI Will Go Broke: Guest Essay. Mallaby, Sebastian.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 13, 2026.

Žmogus, kuris palaiko automobilių pramonės gamyklų veikimą

„Markus Glaser-Gallion asmeniniame gyvenime mieliau važinėja dviračiu, nei vairuoja, nors ir vadovauja vienai iš pagrindinių automobilių pramonės pramonės paslaugų teikėjų.

 

Markus Glaser-Gallion kasdien važiuoja į biurą dviračiu. 62 metų Štutgarte įsikūrusios pramonės paslaugų teikėjos „Leadec“ generalinis direktorius retai naudojasi automobiliu.

 

Vis dėlto pasaulinėje automobilių pramonėje mažai kas sklandžiai nevyktų be šios Švabijos įmonės paramos – nes ji padeda gamintojams, be kita ko, prižiūrėti ir valyti mašinas ir gamybos įrenginius, rūpintis vidine logistika, valdyti ir eksploatuoti pastatus.

 

„Visi klasikiniai Europos aukščiausios klasės gamintojai yra mūsų klientai“, – sako Glaser-Gallion, išvardydamas keletą vardų. Kaip pavyzdžius jis mini „Mercedes-Benz“ ir BMW, o komercinių transporto priemonių sektoriuje – „Daimler Truck“, „Scania“ ir „Traton“.

 

Savo šeimoje verslo absolventas, studijavęs Miunsteryje, Vestfalijoje, turi iš anksto pasisakyti, jei jam reikia automobilio. Dabartinė diskusija apie planuojamą draudimą vidaus degimo variklių naudojimui Europos Sąjungoje nuo 2035 m. kol kas neturi įtakos įmonei. Jie nepriklauso nuo pačių automobilių technologijų. „Mums svarbiausia tik tai, kad automobiliai būtų vairuojami.“ Kiekvieną dieną Švabijos įmonė, turinti maždaug 23 000 darbuotojų, aptarnauja 900 gamyklų. Beveik pusė jų priklauso automobilių ir komercinių transporto priemonių gamintojams bei jų tiekėjams.

 

„Mes visada daugiausia dėmesio skiriame gamybos procesams, o ne produktui.“

 

„Leadec“ užduotys klientams yra labai įvairios. Pavyzdžiui, įmonė teikia technines paslaugas „Mercedes“ dukterinei įmonei Arnštate, kuri tobulina karterius ypač didelio našumo varikliams. Labai sudėtingose ​​gamybos įmonėse yra įvairių įrenginių technologijų, tokių kaip apdirbimo centrai, robotika ir vielos purškimo sistemos. Štutgarte įsikūrusi įmonė, turinti 50 darbuotojų, kaip nuo gamintojo nepriklausoma paslaugų teikėja, be kita ko, atlieka gamybos priežiūrą. Kaip aiškina „Glaser-Gallion“, teikia visų sistemų automatizavimo ir techninio valymo paslaugas, taip pat vidaus logistikos paslaugas.

 

Įmonė yra buvęs „Voith“ pramoninių paslaugų padalinys, kurio maždaug 90 procentų dabar valdo finansinis investuotojas „Triton“, o apie dešimt procentų – vadovybė. Glaser-Gallion dalyvavo nuo pat pradžių. Jis daugelį metų formavo įmonę ir jau buvo „Voith“ narys. „Kurti nepriklausomą paslaugų čempioną yra patrauklu ir kitaip nei būti atsakingam už padalinį didelėje korporacijoje.“ „Apskritai nepriklausomam aptarnavimo padaliniui klasikinėje gamyklų inžinerijos įmonėje nėra lengva“, – sako jis.

 

Prieš tapdamas „Voith Industrial Services“ valdybos nariu 2003 m., Glaser-Gallion ėjo įvairias vadovaujančias pareigas, įskaitant „Raab Karcher“ ir „Wellenmöbel GmbH“ restruktūrizavimo patariamosios tarybos pirmininko pareigas. „Leadec“ įmonėje pastaraisiais metais jis daugiausia dėmesio skyrė įmonės priklausomybės nuo automobilių pramonės mažinimui. „Pradžioje automobilių sektorius sudarė daugiau nei 90 procentų mūsų pajamų.“ „Dabar – 55–60 procentų.“ Tikslas – per dvejus trejus metus sumažinti automobilių verslo dalį pajamose iki 50 procentų. „Leadec“ grupės pajamos 2024 m. padidėjo šešiais procentais ir viršijo 1,3 milijardo eurų. 2025 m. „Glaser-Gallion“ tikisi 1,3–1,4 milijardo eurų pajamų. Bendrovė neatskleidžia pelno duomenų. Tačiau vadovas priduria, kad rezultatas turėtų būti gerokai didesnis nei ankstesniais metais. metai.

 

Jis apskaičiavo, kad pasaulinė techninių paslaugų automobilių ir komercinių transporto priemonių sektoriuje rinka siekia daugiau nei 20 milijardų eurų. Ši pramonės šaka buvo viena iš užsakomųjų paslaugų pradininkių. „Manau, kad ši tendencija pastatų valdymo ir priežiūros srityje ilgainiui ir toliau didės“, – sako jis. „Gamintojai vis labiau sutelks dėmesį į gamybą, vien dėl sąnaudų.“

 

Didžiausia Švabijos bendrovės rinka yra Vokietija, po jos seka Jungtinės Valstijos ir Anglija. Su elektromobilumu susijusios paslaugos dabar generuoja daugiau nei 100 milijonų eurų pajamų. Pasak „Leadec“ generalinio direktoriaus, didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas ir planai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą suteikia tolesnių augimo galimybių. Žaliųjų paslaugų srityje pajamos dabar gerokai viršija 100 milijonų eurų. Tai apima, pavyzdžiui, fotovoltinių sistemų įrengimą ir įkrovimo infrastruktūros gamyklose statybą bei eksploatavimą.

 

„Glaser-Gallion“ taip pat paskatino tarptautinę plėtrą. Bendrovė dabar veikia 16 šalių. Tai darydama, bendrovė seka savo klientus užsienyje, panašiai kaip automobilių tiekėjai. Pavyzdžiui, „Leadec“ sekė „Scania“ į kitas šalis – kaip ir „Scania“ į Prancūziją. Vienas iš svarbiausių dalykų yra logistika. Tuščios pakuotės iš „Scania“ gamyklos surenkamos, rūšiuojamos ir gabenamos į pakuočių tvarkymo centrą. Ten šimtai tonų pakuočių – nuo ​​medžio ir plastiko iki putplasčio – yra išardomos, rūšiuojamos ir paruošiamos pakartotiniam naudojimui. Tada medžiagos grąžinamos „Scania“ tiekėjams. Šis uždaro ciklo logistikos procesas sumažina atliekų kiekį ir taupo išteklius, sako vadovas, kuris, matyt, tikisi, kad pagrindinis savininkas netrukus atsisakys įmonės. „Su „Triton“ esame savo santykių rudenį“, – sako šešiasdešimt dvejų metų vyras, trumpai nutyla ir pakeičia temą. Rinkos gandai rodo, kad UBS ieško galimybių.

 

Tačiau „Leadec“ aktyviai veikia ne tik automobilių ir komercinių transporto priemonių gamintojų, bet ir maisto pramonės bei orlaivių gamybos srityse. „Orlaivių gamintojų gamybos apimtys yra mažesnės“, – sako Glaser-Gallion. O internetiniams mažmenininkams jie teikia klasikinę konvejerių sistemų priežiūrą ir tvarko konvejerių sistemų programavimą. Paskirstymo centruose pramonės paslaugų teikėjas paprastai turi mažiau darbo nei tradicinėje gamykloje, kurioje kažkas gaminama.

 

„Glaser-Gallion“ mato galimybių Švabijos įmonei taip pat gauti pelno iš dirbtinio intelekto verslo. Ateityje galėtų būti pridėtos atitinkamos paslaugos duomenų centrams, sako vadovas, turintis 1973 m. „VW Beetle“. Jam patinka juo važinėti, bet ne į savo biurą Štutgarto pramoniniame rajone. Tam jis renkasi savo turistinį dviratį.“ [1]

 

1. Der Mann, der die Fabriken der Autoindustrie am Laufen halt. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 04 Nov 2025: 19. OLIVER SCHMALE

 

 

The Man Who Keeps the Automotive Industry's Factories Running

“Markus Glaser-Gallion prefers cycling to driving in his private life, even though he heads one of the automotive industry's key industrial service providers.

 

Markus Glaser-Gallion cycles to the office every day. The 62-year-old CEO of Leadec, the Stuttgart-based industrial service provider, rarely uses a car.

 

Yet, little would run smoothly in the global automotive industry without the support of this Swabian company – because it assists manufacturers with, among other things, the maintenance and cleaning of machinery and production facilities, internal logistics, and the management and operation of buildings.

 

"All the classic European premium manufacturers are our customers," says Glaser-Gallion, listing a few names. He mentions Mercedes-Benz and BMW as examples, and in the commercial vehicle sector, Daimler Truck, Scania, and Traton.

 

In his family, the business graduate, who studied in Münster, Westphalia, has to speak up in advance if he needs the car. The current discussion about the planned ban on internal combustion engines in the European Union from 2035 onwards doesn't affect the company for the time being. They are not dependent on the technology of the cars themselves. "For us, the only important thing is that cars are being driven." Every day, the Swabian company, with its approximately 23,000 employees, services 900 factories. Nearly half of these are plants belonging to car and commercial vehicle manufacturers and their suppliers.

 

"Our focus is always on the manufacturing processes, not on the product."

 

Leadec's tasks for its customers are very diverse. For example, the company acts as a technical service provider for a Mercedes subsidiary in Arnstadt, which refines crankcases for particularly high-performance engines. The highly complex production facilities include a wide variety of plant technologies such as machining centers, robotics, and arc wire spraying systems. As a manufacturer-independent service provider, the Stuttgart-based company, with its 50 employees there, handles production maintenance, among other things. Automation and technical cleaning of all systems, as well as services in internal logistics, as Glaser-Gallion explains.

 

The company is the former industrial services division of Voith, which is now approximately 90 percent owned by the financial investor Triton and about ten percent by the management. Glaser-Gallion has been involved from the very beginning. He has shaped the company for years and was already on board at Voith. "Building an independent service champion is appealing and different from being responsible for a division within a large corporation.  Generally, an independent service division doesn't have an easy time within a classic plant engineering company," he says.

 

Before Glaser-Gallion became a member of the management board of Voith Industrial Services in 2003, he held various management positions, including at Raab Karcher and as chairman of the restructuring advisory board of Wellenmöbel GmbH. At Leadec, he has primarily focused on reducing the company's dependence on the automotive industry in recent years. "At the beginning, the automotive sector accounted for more than 90 percent of our revenue." "Now it's 55 to 60 percent." The goal is to reduce the share of automotive business in revenue to 50 percent within two to three years. The Leadec Group's revenue increased by six percent in 2024 to more than 1.3 billion euros. For 2025, Glaser-Gallion expects revenues of between 1.3 and 1.4 billion euros. The company does not disclose profit figures. However, the manager adds that the result should be significantly higher than in the previous year.

 

He estimates the global market for technical services in the automotive and commercial vehicle sector at more than 20 billion euros. This industry has been one of the pioneers in outsourcing. "I assume that this trend will continue to increase in the area of ​​building management and maintenance in the long term," he says. "Manufacturers will increasingly focus on production, if only because of the costs."

 

The largest market for the Swabian company is Germany, followed by the United States and England. Services related to electromobility now generate more than 100 million euros in revenue.  According to the Leadec CEO, increasing environmental awareness and plans to reduce greenhouse gas emissions offer further opportunities for growth. In the area of ​​green services, revenue now significantly exceeds 100 million euros. This includes, for example, the installation of photovoltaic systems and the construction and operation of charging infrastructure in factories.

 

Glaser-Gallion has also driven internationalization. The company is now active in 16 countries. In doing so, the company follows its customers abroad, similar to automotive suppliers. Leadec, for example, followed Scania to other countries – like  Scania to France. One focus there is logistics. Empty packaging from the Scania plant is collected, sorted, and transported to the packaging handling center. There, hundreds of tons of packaging—from wood and plastics to foam—are disassembled, sorted, and prepared for reuse. The materials are then returned to Scania's suppliers. This closed-loop logistics process reduces waste and saves resources, says the manager, who apparently expects the main owner to soon divest from the company. "With Triton, we are in the autumn of our relationship," says the sixty-two-year-old, pauses briefly, and changes the subject. Market rumors suggest that UBS is exploring options.

 

Leadec, however, is not only active for car and commercial vehicle manufacturers but also in the food industry and aircraft manufacturing, among others. "The production runs at aircraft manufacturers are smaller," says Glaser-Gallion. And for online retailers, they provide classic conveyor system maintenance and also handle the programming of conveyor systems. In distribution centers, the industrial service provider generally has less work to do than in a traditional factory where something is produced.

 

Glaser-Gallion sees opportunities for the Swabian company to also profit from the business surrounding artificial intelligence. Corresponding services for data centers could be added in the future, says the manager, who owns a 1973 VW Beetle. He enjoys driving it—but not to his office in a Stuttgart industrial area. He prefers his trekking bike for that.” [1]

 

1. Der Mann, der die Fabriken der Autoindustrie am Laufen halt. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 04 Nov 2025: 19. OLIVER SCHMALE

 

„BioNTech“ padidina pajamų tikslą

“Partnerystė su farmacijos milžine BMS suteikia postūmį, tačiau Maince įsikūrusi bendrovė išlieka atsargi dėl išlaidų.

 

Strateginis bendradarbiavimas su Amerikos farmacijos bendrove „Bristol Myers Squibb“ (BMS) atsiperka Maince įsikūrusiai „BioNTech“. Trečiąjį ketvirtį biotechnologijų bendrovės pajamos išaugo iki 1,51 mlrd. eurų, gerokai viršydamos praėjusių metų 1,24 mlrd. eurų rodiklį.

 

Atsižvelgdamas į tai, generalinis direktorius Ugur Sahin gerokai padidina 2025 m. pajamų prognozę: vietoj anksčiau prognozuotų 1,7–2,2 mlrd. eurų, bendrovė dabar tikisi pajamų nuo 2,6 iki 2,8 mlrd. eurų. Tačiau dėl nuolatinių investicijų į pažangius plėtros projektus tikimasi grynojo nuostolio už visus metus. Trečiąjį ketvirtį grynasis nuostolis siekė 28,7 mln. eurų, palyginti su 198,1 mln. eurų pelnu ankstesniais metais. Per pirmuosius devynis metų mėnesius grynasis nuostolis sumažėjo nuo 924,8 mln. eurų iki 831,1 mln. eurų.

 

Pagrindinis šio pokyčio veiksnys – naujos pajamos, gautos iš strateginio bendradarbiavimo su BMS. Vien trečiąjį ketvirtį 700 mln. dolerių gauta iš bendradarbiavimo kuriant ir parduodant pagrindinę terapiją BNT327. Tikimasi, kad bispecifinis antikūnų kandidatas, dabar žinomas kaip Pumitamig, atliks pagrindinį vaidmenį „BioNTech“ požiūryje į kombinuotąją vėžio terapiją. Siekdama paspartinti brangius klinikinius tyrimus, „BioNTech“ birželį pradėjo bendradarbiauti su BMS. Jau gauta 1,5 mlrd. dolerių kaip išankstinis mokėjimas, o dar 2 mlrd. dolerių bus sumokėta iki 2028 m., tęsiantis kūrimui. „1,5 mlrd. dolerių gavimas iš mūsų partnerystės su „Bristol Myers Squibb“ dar kartą pabrėžia mūsų bendradarbiavimo strateginę vertę ne tik ilgalaikėje, bet ir trumpalaikėje perspektyvoje“, – sakė generalinis direktorius Ugur Sahin.

 

Bendradarbiavimo lėšos taip pat sustiprina Maince įsikūrusios bendrovės likvidumo bazę. Ketvirčio pabaigoje „BioNTech“ likvidus turtas siekė 16,7 mlrd. eurų – tai finansinė atsarga, skirta užtikrinti ambicingus vėžio imunoterapijos planus. Iki 2030 m. bendrovė siekia tapti daugelio produktų tiekėja; iki šiol jos komercinė sėkmė priklauso tik nuo nuolat atnaujinamos COVID-19 vakcinos. Šiam sezonui „BioNTech“ ir jos partnerė „Pfizer“ taip pat laiku pateikė rinkai pritaikytą vakciną. „Mūsų stipri finansinė padėtis leidžia mums toliau investuoti į mūsų tikslines programas vėlyvuosiuose klinikinių tyrimų etapuose ir pasiruošti mūsų diversifikuoto onkologijos portfelio komercializavimui“, – sakė Zapata.

 

Nepaisant teigiamo pagreičio ir padidėjusių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą trečiąjį ketvirtį, „BioNTech“ laikosi griežtesnės išlaidų drausmės, atsižvelgiant į visus metus. Tai ypač akivaizdu mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidose: vietoj 2,6–2,8 mlrd. eurų, kurie buvo planuoti pavasarį, dabar tikimasi, kad ši suma sieks 2–2,2 mlrd. eurų.

 

Pakoreguota prognozė atspindi tiek sąnaudų taupymą, aktyviai valdant portfelį, tiek dėmesį plėtros programoms pažengusiose imunoonkologijos stadijose ir antikūnų-vaistų junginiuose (AVK), teigia bendrovė.

 

Pastarieji yra novatoriškas chemoterapijos metodas, kai toksinė veiklioji medžiaga yra specialiai tiekiama į vėžio ląstelę, daugiausia apsaugodama sveikus audinius. Palyginti su įprastine chemoterapija, tai žymiai sumažina šalutinį poveikį. Šis metodas taip pat vaidina svarbų vaidmenį Mainco mieste įsikūrusios bendrovės strategijoje.

 

Kartu su savo Kinijos partneriu „Duality Bio“ „BioNTech“ kuria AVK kandidatą BNT323 (Trastuzumab Pamirtecan arba T-Pam), kuris, kaip tikimasi, bus pirmasis Mainco mieste įsikūrusios bendrovės vaistas nuo vėžio, kuris bus pristatytas kitais metais.

 

Iš pradžių „BioNTech“ turėjo svarstė galimybę pateikti paraišką dėl rinkodaros leidimo JAV vienai indikacijai (gimdos vėžiui) vėliau šiais metais. Diskusijos tarp partnerių ir JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) tęsiasi ir, remiantis naujausiomis ataskaitomis, tikimasi, kad jos tęsis 2026 m. Atsižvelgiant į galutinį agentūros atsiliepimą, bendrovės vis dar planuoja pateikti paraišką dėl rinkodaros leidimo 2026 m.

 

Kita vertus, „Biontech“ siekia šiais metais užbaigti savo, Tiubingene įsikūrusios, mRNA konkurentės „Curevac“ įsigijimą. Gavus Vokietijos federalinės kartelių tarnybos patvirtinimą, birželį Sahin paskelbtas viešas mainų pasiūlymas „Curevac“ akcininkams jau eina į pabaigą. Akcininkai turi laiko iki gruodžio 3 d. (15 val.) iškeisti savo akcijas į „Biontech“ akcijas. Maince įsikūrusi bendrovė sandorio vertę nustatė maždaug 1,25 mlrd. eurų. Svarbūs stambūs „Curevac“ akcininkai, įskaitant ilgametį investuotoją, jau išreiškė savo paramą. Jis ir SAP įkūrėjas Dietmaras Hoppas, taip pat valstybinis plėtros bankas „KfW“, remia perėmimą tarp Vokietijos mRNA čempionų.

 

Sandoris yra svarbus „BioNTech“ dėl kelių priežasčių: viena vertus, tai leidžia jiems įgyti potencialų konkurentą ir užsitikrinti jo patentus bei patirtį mRNR technologijos srityje. Tai būtų ypač naudinga jų vėžio vakcinų programai. Kita vertus, tai elegantiškai išsprendžia patentų ginčus dėl koronaviruso vakcinų kūrimo, kuriuos „BioNTech“ ir „CureVac“ pastaraisiais metais kovojo teisme – už gerokai pigesnę kainą, nei „BioNTech“ galėjo kainuoti teismo sprendimas dėl licencijavimo mokesčių. Dabar sumokėta po 370 mln. USD kiekvienai, kad būtų išspręsti teisiniai ginčai su „CureVac“ ir jos partnere GSK. Pramonės ekspertai manė, kad milijardiniai „BioNTech“ licencijavimo mokėjimai „CureVac“ yra visiškai įmanomi.“ [1]

 

1. Biontech hebt Umsatzziel an. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 04 Nov 2025: 20. Von Vanessa Trzewik, Frankfurt

BioNTech Raises Revenue Target

"The partnership with pharmaceutical giant BMS is providing a boost – but the Mainz-based company remains cautious regarding expenditures.

 

The strategic collaboration with the American pharmaceutical company Bristol Myers Squibb (BMS) is paying off for BioNTech, based in Mainz. In the third quarter, the biotech company's revenues climbed to €1.51 billion, significantly exceeding the previous year's figure of €1.24 billion.

 

Against this backdrop, CEO Ugur Sahin is significantly raising the revenue forecast for 2025: Instead of the previously expected €1.7 to €2.2 billion, the company now anticipates revenues between €2.6 and €2.8 billion.  However, due to ongoing investments in advanced development projects, a net loss is expected for the full year. In the third quarter, the bottom line showed a loss of €28.7 million, after a profit of €198.1 million in the previous year. For the first nine months of the year, the net loss decreased from €924.8 million to €831.1 million.

 

The main driver of this development is the new revenue generated from the strategic collaboration with BMS. In the third quarter alone, $700 million came from the collaboration on the development and marketing of the key therapy BNT327. The bispecific antibody candidate, now known as Pumitamig, is expected to play a central role in BioNTech's approach to combination therapies against cancer. To accelerate the expensive clinical trials, BioNTech partnered with BMS in June. $1.5 billion has already been received as an upfront payment, with another $2 billion to follow by 2028 as development progresses. "The receipt of $1.5 billion from our partnership with Bristol Myers Squibb underscores once again the strategic value of our collaborations, not only in the long term, but also in the short term," said CEO Ugur Sahin. "In the short term," said CFO Ramón Zapata on Monday.

 

The funds from the collaboration also strengthen the Mainz-based company's liquidity base. At the end of the quarter, BioNTech had liquid assets of €16.7 billion – a financial cushion intended to secure its ambitious plans for cancer immunotherapies. By 2030, the company aims to become a multi-product provider; so far, its commercial success is solely attributable to its continuously updated COVID-19 vaccine.  For this season, BioNTech and its partner Pfizer have also brought a variant-adapted vaccine to market on time. "Our strong financial position allows us to make further investments in our focus programs in the late stages of clinical development and to prepare for the commercialization of our diversified oncology portfolio," said Zapata.

 

Despite the positive momentum and increased investments in research and development in the third quarter, BioNTech is exercising greater spending discipline with regard to the full year. This is particularly evident in research and development costs: instead of the €2.6 to €2.8 billion planned in the spring, the figure is now expected to be €2 to €2.2 billion. The adjusted forecast reflects both cost savings through active portfolio management and a focus on development programs in advanced stages of immuno-oncology and antibody-drug conjugates (ADCs), according to the company.

 

The latter represent an innovative approach in chemotherapy, in which the toxic active ingredient is specifically delivered to the cancer cell, largely sparing healthy tissue. Compared to conventional chemotherapy, this significantly reduces side effects. This approach also plays an important role in the Mainz-based company's strategy.

 

Together with its Chinese partner Duality Bio, BioNTech is developing the ADC candidate BNT323 (Trastuzumab Pamirtecan, or T-Pam), which is expected to be the first cancer drug from the Mainz-based company to be launched next year.

 

Originally, BioNTech had... They had considered submitting the marketing authorization application in the USA for this indication (uterine cancer) later this year. Discussions between the partners and the US Food and Drug Administration (FDA) are ongoing and are expected to continue in 2026, according to recent reports. Subject to final feedback from the agency, the companies still plan to submit a marketing authorization application in 2026.

 

Biontech, on the other hand, aims to complete the acquisition of its Tübingen-based mRNA rival, Curevac, this year. Following approval from the German Federal Cartel Office, the deadline for the public exchange offer to Curevac shareholders, announced by Sahin in June, is now running. Shareholders have until December 3rd (3 p.m.) to exchange their shares for Biontech shares. The Mainz-based company has set the transaction value at approximately 1.25 billion euros. Important major Curevac shareholders, including the long-standing investor, have already indicated their support. He and SAP co-founder Dietmar Hopp, as well as the state-owned development bank KfW, are supporting the takeover among the German mRNA champions.

 

The deal is important for BioNTech for several reasons: On the one hand, it allows them to acquire a potential rival and secure its patents and expertise in the field of mRNA technology. These would be particularly useful for their cancer vaccine program. On the other hand, this elegantly resolves the patent disputes surrounding the development of the coronavirus vaccines that BioNTech and CureVac have been fighting in court in recent years – at a significantly more manageable price than a court ruling on licensing fees might have cost BioNTech. $370 million each have now been paid to settle the legal disputes with CureVac and its partner GSK. Industry experts considered licensing payments in the billions from BioNTech to CureVac to be entirely possible.” [1]

 

1. Biontech hebt Umsatzziel an. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 04 Nov 2025: 20. Von Vanessa Trzewik, Frankfurt