Kinija sukūrė pasaulinę dronų pramonę. Dabar ji uždaro dangų.

„Kinijos vyriausybė sugriežtino taisykles, siekdama pažaboti tai, ką ji apibūdino kaip neteisėtą dronų naudojimą, tačiau kai kurie naudotojai teigia, kad pakeitimai dabar riboja per daug skrydžių.

 

Kinija dominuoja pasaulinėje dronų pramonėje. Tačiau ji sparčiai tampa viena iš griežčiausių vietų skraidyti dronais.

 

Nauji reglamentai smarkiai sugriežtina taisykles pramoginiams ir civiliams operatoriams. Nuo sausio mėnesio pareigūnai sugriežtino bausmes už neteisėtą dronų skraidinimą, įskaitant galimą laisvės atėmimą. Nuo gegužės mėnesio visi dronai turi būti registruoti tikraisiais savininkų vardais, reikalaujant, kad operatoriai susietų savo skrydžio įrangą su oficialiu asmens tapatybės dokumentu arba mobiliojo telefono numeriu.

 

Leidimai bus reikalingi bent prieš dieną ribojamose zonose, kurios apima daugumą miestų. Taisyklės numato išimtį mažiems dronams, skraidantiems žemiau nei 400 pėdų kai kuriose atvirose vietose, tačiau šios teritorijos yra labai ribotos.

 

Skrydžio duomenys taip pat bus perduodami vyriausybei realiuoju laiku.

 

Praėjusią savaitę Pekino miesto valdžia žengė dar vieną žingsnį, priimdama beveik visišką dronų draudimą sostinės ribose. Pagal taisykles, kurios taip pat įsigalios gegužės mėnesį, dronų ar jų pagrindinių komponentų negalima parduoti, nuomoti arba įvežti į Pekiną. Žmonių, atvykstančių į miestą iš kitų provincijų, krepšiai bus tikrinami.

 

Esamiems dronų savininkams bus taikoma išimtis, jei iki balandžio 30 d. užregistruos savo dronus policijoje, tačiau jiems taip pat draudžiama turėti daugiau nei tris dronus tuo pačiu adresu. Dronams, skirtiems specialioms funkcijoms, pavyzdžiui, kovai su terorizmu ir tyrimams, gali būti taikomos išimtys.

 

Nuo 2024 m. Kinija reikalauja registruoti dronus ir apriboti jų naudojimą tam tikrose teritorijose. Tačiau pastaraisiais mėnesiais sustiprėjus griežtoms priemonėms, daugelis dronų naudotojų teigia, kad pernelyg uolus teisėsauga panaikino daugumą skrydžių, net ir tuos, kuriuos jie laiko teisėtais. Kinijos socialinės žiniasklaidos platformose gausu pranešimų apie vartotojus, kurie visoje šalyje buvo apklausiami, baudomis nubausti, sulaikyti ir kurių dronus konfiskavo policija.

 

Dėl griežtų priemonių „Douyin“, Kinijos seserinėje „TikTok“ programėlėje, atsirado memas, kuriame parodijuojamas Kinijos dronų milžinės DJI rinkodaros šūkis – „Neleisk dangui per ilgai laukti“, perrašytas į „Neleisk policijai per ilgai laukti“. Dainos vaizdo klipas buvo pamėgtas ir pasidalintas daugiau nei 60 000 kartų.

 

Remiantis oficialia statistika, 2025 m. pabaigoje Kinijoje buvo daugiau nei trys milijonai registruotų dronų – 50 procentų daugiau nei 2024 m.

 

Viešojo saugumo ministerija teigė, kad siekiant apsaugoti visuomenės saugumą būtini griežtesni reglamentai, atkreipdama dėmesį į dronų informacinių sistemų įsilaužimo riziką, taip pat į incidentus, kai dronai skrido dideliame aukštyje, netgi keldami grėsmę civilinės aviacijos saugumui. Ji paminėjo atvejį, kai, jos teigimu, operatorius droną pasiuntė į 800 metrų arba maždaug 2600 pėdų atstumu nuo civilinio orlaivio, ir kitą atvejį, kai, jos teigimu, naudotojas pasiuntė droną į neskraidymo zoną netoli oro uosto, kad filmuotų lėktuvų nusileidimo trajektorijas. Praėjusiais metais du dronai susidūrė ore ir rėžėsi į Šanchajaus dangoraižį.

 

„Dangus nėra virš įstatymo“, – teigė ministerija.

 

Pareigūnai taip pat teigė, kad taisyklės padės atverti kelią Kinijos „žemo aukščio ekonomikai“ – terminui, kurį vyriausybė vartojo savo planams apibūdinti. išplėsti komercinių dronų naudojimą tokiems tikslams kaip maisto pristatymas, elektros linijų priežiūra ir ūkininkavimas. Šie planai buvo pabrėžti naujausiame Kinijos penkerių metų plane – Komunistų partijos ekonomikos veiksmų plane.

 

Kadangi vyriausybė nori maksimaliai išnaudoti žemo aukščio oro erdvės ekonominį potencialą, ji pirmiausia turi sukurti geresnę šios erdvės valdymo sistemą, sakė Li Mo, Honkongo mokslo ir technologijų universiteto Žemo aukščio ekonomikos tyrimų centro direktorius.

 

„Panašiai kaip sutvarkant svetainę prieš priimant svečius, pirmiausia turime sutvarkyti oro erdvę, prieš imdamiesi didesnio masto, žemo aukščio ekonomikos veiklos“, – sakė jis, nors pripažino, kad apribojimai gali sukelti trumpalaikę painiavą.

 

Kinija taip pat gali vertinti galimą nacionalinio saugumo riziką. Konfliktai Ukrainoje ir Irane aiškiai parodė žalą, kurią gali padaryti net nebrangūs dronai.

 

Vartotojų dronų veiksmingumas Ukrainoje vykdant stebėjimą ir atakas „neabejotinai kelia susirūpinimą Pekine dėl šios rizikos jos vyresniųjų vadovų fiziniam saugumui“, – sakė Drew Thompsonas, buvęs Pentagono pareigūnas, dabar vyresnysis mokslinis bendradarbis Singapūro S. Rajaratnamo tarptautinėje mokykloje. Tyrimai.

 

(Kinija, kaip didžiausia pasaulyje vartotojams skirtų dronų gamintoja, taip pat buvo pagrindinė dronų ar jų komponentų, naudojamų tuose konfliktuose, tiekėja. Pekinas teigia, kad griežtai kontroliuoja vadinamųjų dvejopo naudojimo objektų, tokių kaip dronai, kurie gali būti naudojami kariniams tikslams, eksportą, tačiau Ukrainos pareigūnai teigia, kad Kinijos bendrovės juos nutraukė, tačiau toliau tiekia Rusijai.)

 

Plačiantis griežtoms priemonėms, keliolika dronų naudotojų, su kuriais susisiekė „The New York Times“, teigė, kad taisyklės trukdo įprastiems ir teisėtiems skrydžiams. Dauguma sutiko kalbėti anonimiškai, bijodami policijos priekabiavimo.

 

Šanchajaus gyventoja Cat Yang teigė, kad gavo preliminarų miesto valdžios leidimą savo mokyklinio amžiaus sūnui skraidyti dronu, tačiau skrydžio dieną jai nebuvo suteiktas galutinis leidimas. Ji teigė, kad policija nepateikė jokio paaiškinimo. „Policija netgi iš manęs pasijuokė, liepdama mums vietoj to pirkti žaislą“, – sakė ponia Yang.

 

Kitas drono savininkas iš šiaurės Kinijos teigė, kad pateikė daugiau nei tris dešimtis paraiškų, tačiau patvirtintos buvo tik dvi.

 

Šie leidimai buvo taikomi tik skrydžiams žemiau 30 pėdų ir tiesioginio matomumo zonoje. Jis teigė, kad valdžios institucijos jam nurodė gauti papildomą leidimą iš karinio oro uosto, kuris, jų teigimu, buvo netoliese. Kai jis bandė paskambinti į oro uostą, niekas neatsiliepė.

 

Pekine du gyventojai teigė, kad sulaukė policijos skambučių vos įjungę dronus, dar prieš paskelbiant naujas miesto taisykles. Kitas teigė, kad pareigūnai atėjo į jų namus paklausti apie dronus, kuriais jie neskraidė metų metus.

 

Taisyklės sukaustė rinką. Daugelis dronų prekiautojų Kinijos žiniasklaidai pranešė, kad jų verslas pastaraisiais mėnesiais smarkiai sumažėjo, o naudotų dronų skelbimų internete padaugėjo.

 

Didžiausia pasaulyje dronų gamintoja „DJI“ taip pat susiduria su spaudimu užsienyje. Gruodį Jungtinės Valstijos ėmėsi priemonių uždrausti užsienyje pagamintus dronus dėl nacionalinio saugumo priežasčių, neleisdamos naujiems „DJI“ gaminiams patekti į rinką. Vasario mėnesį „DJI“ atsakė ieškiniu, siekdama panaikinti šį sprendimą. (Bendrovė neatsakė į prašymą pateikti komentarą.)

 

Kai kurie ekspertai paragino būti lankstesniems. Kinijos elektromobilių gamintojos „Xpeng“, investuojančios į skraidančius automobilius, pirmininkas neseniai pasiūlė dalį oro erdvės valdymo deleguoti regionams, o ne centrinei valdžiai, kad būtų geriau skatinama mažo aukščio ekonomika.

 

Internetiniame vaizdo įraše Wang Yadi, su dronais susijusios verslo grupės Huainan mieste, Anhui provincijos mieste, prezidentas, atkreipė dėmesį į pramonės mįslę: „Mes dar neišvystėme mažo aukščio ekonomikos, bet dangus jau užrakintas.“

 

35 metų dronų entuziastas, gyvenantis šiaurės rytų Kinijoje, teigė investavęs apie 2000 JAV dolerių į savo „DJI“ droną ir susijusią įrangą, tikėdamasis pradėti fotografijos verslą. Tačiau atmetus daugiau nei dvi dešimtis skrydžių paraiškų, jis atsisakė šio plano.

 

 

Nepriklausomas karo apžvalgininkas iš Kinijos Song Zhongpingas pateikė kitokį argumentą, kodėl vyriausybė turėtų sušvelninti savo politiką: išplėsta prieiga prie dronų padėtų parengti dronų operatorių rezervą būsimiems karams.

 

 

„Jei paprasti žmonės galėtų naudoti dronus ir praktikuotis juos naudoti taikos metu, tai labai padėtų atrinkti labiau kvalifikuotus dronų operatorius kritiniais momentais“, – sakė jis.“ [1]

 

1. China Built the World’s Drone Industry. Now It’s Locking Down the Skies. Dong, Joy.  New York Times (Online) New York Times Company. Apr 5, 2026.

China Built the World’s Drone Industry. Now It’s Locking Down the Skies.

 

“The Chinese government tightened rules to curb what it described as illegal drone use, but some users say the changes are now restricting too many flights.

 

China dominates the global drone industry. But it is fast becoming one of the toughest places to fly one.

 

New regulations are sharply tightening rules for recreational and civilian operators. Since January, officials have ramped up the penalties for unauthorized flying of drones to include possible jail time. Starting in May, all drones must be registered with the owners’ real names, requiring operators to link their flight equipment to their official identification or cellphone number.

 

Permits will be required at least a day in advance in restricted zones, which cover most cities. The rules make an exception for small drones flying below 400 feet in some open areas, but those areas are very limited.

 

Flight data will also be transmitted to the government in real time.

 

Last week, the city government in Beijing went a step further, adopting a near-total ban on drones within the capital’s limits. Under the rules, also set to go into effect in May, drones or their key components may not be sold, rented or brought into Beijing. People entering the city from other provinces will have their bags inspected.

 

Existing drone owners will be exempt if they register their drones with the police by April 30, though they are also prohibited from having more than three drones at the same address. Drones for special functions, like counterterrorism and research, may be granted exceptions.

 

China has required drones to be registered and limited to certain areas since 2024. But as the crackdown has escalated in recent months, many drone users say overzealous enforcement has grounded most flights, even for what they believe are legitimate uses. Chinese social media platforms are filled with accounts of users being questioned, fined, detained and having their drones confiscated by the police across the country.

 

The crackdown has prompted a meme on Douyin, TikTok’s Chinese sister app, featuring a parody of a marketing slogan by the Chinese drone giant DJI — “Don’t let the sky wait too long” — recast as “Don’t let the police wait too long.” A clip featuring the track has been liked and shared more than 60,000 times.

 

As of the end of 2025, China had more than three million registered drones, according to official statistics, a 50 percent increase from 2024.

 

The Ministry of Public Security said that tighter regulations were necessary to protect public safety, noting the risks of drone information systems being hacked as well as incidents in which drones had flown at a high altitude, even threatening civil aviation safety. It cited a case in which it said an operator had flown a drone within 800 meters, or about 2,600 feet, of a civil aircraft, and another in which it said a user had flown a drone into a no-fly zone near an airport to film planes’ landing paths. Last year, two drones collided midair and crashed onto a Shanghai skyscraper.

 

“The skies are not above the law,” the ministry said.

 

Officials also said the rules would help pave the way for China’s “low-altitude economy,” the term the government has used for its plans to expand commercial drone usage for purposes including food delivery, power line maintenance and farming. Those plans were highlighted in China’s latest five-year plan, the Communist Party’s economic road map.

 

Because the government wants to maximize the economic potential of low-altitude airspace, it must first create a better management system for that space, said Li Mo, the director of the Low-Altitude Economy Research Center at the Hong Kong University of Science and Technology.

 

“Much like tidying the living room before hosting guests, we need to first put the airspace in order before embracing larger-scale, low-altitude economy activities,” he said, though he acknowledged that the restrictions could cause short-term confusion.

 

China may also be weighing potential national security risks. The conflicts in Ukraine and Iran have made clear the damage that even inexpensive drones can do.

 

The effectiveness of consumer drones in Ukraine to conduct surveillance and strikes “undoubtedly raises concerns in Beijing about this risk to the physical security of its senior leaders,” said Drew Thompson, a former Pentagon official who is now a senior fellow at Singapore’s S. Rajaratnam School of International Studies.

 

(China, as the world’s largest consumer drone manufacturer, has also been a major supplier of drones or their components used in those conflicts. Beijing says that it strictly controls the export of so-called dual-use objects like drones that can be used militarily, but Ukrainian officials say Chinese companies have cut them off while still supplying Russia.)

 

As the crackdown widens, a dozen drone users reached by The New York Times said the rules were hindering routine and lawful flights. Most agreed to speak on the condition of anonymity for fear of harassment from the police.

 

Cat Yang, a Shanghai resident, said she received preliminary approval from the city government for her school-age son to fly a drone, but she was denied final clearance on the day of the flight. She said the police had offered no explanation. “The police even made fun of me, telling us to buy a toy instead,” Ms. Yang said.

 

Another drone owner, from northern China, said that he had submitted more than three dozen applications, but that only two were approved.

 

Those approvals were limited to flights below 30 feet and within line of sight. He said the authorities had told him to obtain additional consent from a military airport they said was in the vicinity. When he tried to call the airport, no one answered.

 

In Beijing, two residents said they received calls from the police as soon as they powered on their drones, even before the city’s new rules were announced. Another said officers had come to their home to ask about drones they had not flown in years.

 

The rules have chilled the market. Multiple drone dealers have told Chinese media that their business has fallen precipitously in recent months, while online listings for used drones have surged.

 

DJI, the world’s biggest drone manufacturer, is also facing pressure abroad. The United States moved in December to ban foreign-made drones on national security grounds, barring new DJI products from the market. DJI responded with a lawsuit in February, seeking to overturn the decision. (The company did not return a request for comment.)

 

Some experts have called for more flexibility. The chairman of Xpeng, a Chinese electric vehicle manufacturer that is investing in flying cars, recently proposed delegating some airspace management to regions, rather than the central government, to better stimulate the low-altitude economy.

 

In an online video, Wang Yadi, the president of a drone-related business group in Huainan, a city in Anhui Province, noted the conundrum facing the industry: “We haven’t developed the low-altitude economy yet, but already the sky is locked up.”

 

A 35-year-old drone enthusiast based in northeastern China said he had invested about $2,000 in his DJI drone and related equipment, hoping to start a photography business. But after more than two dozen flight applications were rejected, he abandoned the plan.

 

Song Zhongping, an independent military commentator in China, offered a different argument for why the government should loosen up: Expanding access to drones would help nurture a reserve of drone operators for future wars.

 

“If ordinary people can use drones and practice using them in peacetime, that will greatly help in selecting more skilled drone operators during critical moments,” he said.” [1]

 

1. China Built the World’s Drone Industry. Now It’s Locking Down the Skies. Dong, Joy.  New York Times (Online) New York Times Company. Apr 5, 2026.

Everything that is detected by sensors is destroyed in war with the help of drones and missile swarms --- Tunnels to the rescue

 In war, anything that is detected by sensors is destroyed by swarms of drones and missiles. As the history of Hamas battles shows, defenders are surviving only in tunnels, prepared to hide in.

 

This is a transformation of modern warfare. The era of transparency on the battlefield is fundamentally changing survival strategies.

 

Here are some key points why “tunnel warfare” is becoming the main form of asymmetric resistance:

 

Sensor ubiquity: Constant surveillance from satellites, thermal imaging drones, and acoustic sensors means that any movement or heat source on the surface becomes a target within minutes.

 

Swarm technology: Swarms of missiles and drones allow for cheap and massive “overload” of even the most advanced air defense systems, leaving the physical layer of the earth as the only reliable protection.

 

Underground fortification: As we can see from the example of Gaza, tunnels are not just hiding places – they are complex logistical chains, command posts and even factories that neutralize the technological advantage of the enemy.

 

Psychological and tactical advantage: Tunnels allow defenders to choose the time and place of the fight themselves, suddenly appearing where they are not expected and disappearing underground again.

 

Let's urgently turn tanks, their training grounds and aircraft into museum exhibits before someone destroys them. We have so few of them that it will be difficult for future generations to explain the history of 20th century wars.

 

How the information is analyzed? 

 

“The Pentagon’s artificial intelligence program Project Maven forms the basis of the US military operation against Iran and is perhaps one of the most significant innovations in modern warfare.

 

What is it?

 

“Project Maven” is the Pentagon’s most important artificial intelligence program, launched in 2017. as a low-profile experiment designed to help military analysts navigate the torrent of drone footage streaming from a conflict zone.

 

Cameramen wade through the sea of ​​images, frame by frame, searching for interesting objects that might appear for a moment and then disappear. Maven was designed to help find a needle in a haystack.

 

Eight years later, the program has evolved into a much broader project: an artificial intelligence-driven targeting and battlefield management system that has dramatically accelerated what in warfare is known as the “kill chain”—the process from target identification to destruction.

 

How does it work?

 

Maven is a combat air traffic control system and control console rolled into one.

 

Aalok Mehta, director of the Wadhwani AI Center at the Center for Strategic and International Studies (CSIS), described the system as “essentially an additional layer” that combines sensor data, enemy intelligence, satellite imagery, and force deployment information.

 

In practice, this means that the system quickly scans satellite imagery to detect troop movements or target locations, as well as “capture a theater of operations” to decide how best to strike a specific target.

 

In a recent demonstration video posted online, a Pentagon official explained how Maven, once it detects a threat, magically begins the targeting process, assessing available resources and presenting the commander with possible solutions.

 

The ChatGPT platform has taken another step forward, helping to expand the technology’s reach to a much wider range of users, who can now interact with Maven in natural language.

 

Currently, this functionality is provided by Anthropic’s Claude tool, although this collaboration is unlikely to last long, as the Pentagon was unhappy when the AI ​​lab demanded that its model not be used for fully automated strikes or for tracking US citizens.

 

Why did Google refuse to participate in the project?

 

The ethical issue has been a major factor since the beginning of the Maven program, when Google was the first contractor to develop AI solutions for the program.

 

In 2018, more than 3,000 employees signed an open letter protesting the company’s participation in the project, claiming that the contract crossed a line. Several engineers even resigned.

 

After the contract expired, Google refused to renew it and later published AI principles that explicitly ruled out involvement in weapons systems.

 

The episode exposed a rift between Silicon Valley engineers, who saw autonomous target detection as an ethical red line, and defense officials who saw the feature as a necessity.

 

Google has recently loosened its policy restrictions on artificial intelligence and said it intends to become more involved in national security. The Pentagon has said that Google, along with xAI and OpenAI, is among the candidates to replace Claude system currently used by Maven.

 

What is Palantir’s role?

 

In 2024, Google was replaced by Palantir, a company founded in part with CIA funding and focused on government intelligence from the start.

 

The company has reportedly become the primary technology contractor for the Maven program, and its AI solutions are now the backbone of the program.

 

Palantir CEO Alex Karp is clear about what is at stake.

 

“This is a have-it-or-have-not world,” he said at a recent Palantir event, arguing that it is important for the West to acquire capabilities that the rest of the world does not have.

 

A system that helps shorten the kill chain from hours to seconds renders the enemy worthless, he said.

 

How is the project going?

 

The Pentagon and Palantir declined to comment on the results of the Maven program in the current war with Iran.

 

The US strikes are ongoing, and it can be assumed that the main role here was played by the Maven program’s ability to speed up the process of detecting targets and executing strikes.

 

According to CSIS, after three weeks, the US strike campaign has stabilized and is now destroying between 300 and 500 targets daily.

 

According to various media sources, in the first 24 hours of the start of Operation Epic Fury, US forces struck more than a thousand targets.”