Why AI Spending Is Higher Than It Seems

“Each quarter, big tech companies disclose their capital expenditures on artificial-intelligence infrastructure, from data centers to chips.

 

But those figures don't come close to expressing the full extent of future spending to which Google parent Alphabet, Meta Platforms, Oracle and many others have committed. That is because a huge swath of their coming financial obligations aren't reflected on their balance sheets.

 

Nine top tech companies had $3 trillion of off-balance-sheet commitments mostly related to AI, according to a Wall Street Journal analysis of footnotes in their most recent securities filings. Those obligations are growing faster than traditional "capex," which totaled about $600 billion over the past year they reported, and were about triple what the companies owe under their outstanding leases and long-term borrowings.

 

America's blue-chip tech companies are placing these bets based on assumptions about what the demand for AI computing -- and availability of AI hardware -- will be in several years. Their hope is that they will easily meet all their obligations with future revenue as consumers and businesses adopt AI.

 

If those assumptions about technology and demand prove wrong, these deals to clinch future capacity could become a monstrous burden for the tech companies and their investors.

 

Meta's gigantic "Hyperion" data-center project in Louisiana, which is the size of about 1,700 football fields, helps explain how big obligations wind up off tech companies' balance sheets.

 

Meta initially agreed to lease Hyperion for a four-year term starting in 2029, with options to renew for up to 20 years. It guaranteed that it would make bondholders whole if it doesn't stay the entire two decades. The company doesn't think payments under that guarantee are probable, so it hasn't recorded any liability on its balance sheet.

 

In accordance with accounting rules, Meta's Hyperion obligations will remain off balance sheet until it starts paying rent. It said its aggregate initial lease commitment is about $12.3 billion. Meta disclosed $347 billion in obligations for leases that haven't kicked in, including for Hyperion, as of June.

 

Across the companies the Journal analyzed, promises of payments under these unstarted leases totaled $1.2 trillion in off-balance-sheet obligations, or about four times more than what was disclosed a year earlier. In addition to Meta, the Journal reviewed commitments for Alphabet, Amazon.com, Microsoft, Oracle, Nvidia, Broadcom, SpaceX and Advanced Micro Devices.

 

Data centers get stuffed with a lot of hardware, including the Nvidia chips that are used to train and run models and memory chips that store information. To buy all that, companies sign long-term agreements well in advance to lock in production from their suppliers.

 

Those and other purchase obligations at the companies the Journal examined stand at $1.9 trillion. Under accounting rules, purchase commitments typically remain off balance sheet until a product or service is delivered.

 

Alphabet's purchase commitments and contractual obligations have exploded and stood at $811 billion as of June 30. As with other companies, it is hard to tell from its disclosures what precisely it intends to buy. The company said the commitments primarily relate to "technical infrastructure and inventory" and "agreements to secure energy for data center usage."

 

Alphabet also didn't detail why those obligations increased so much from the $332 billion it reported three months earlier. The commitments span several years, with obligations under its energy agreements lasting as far out as 2054. Off-balance-sheet exposures at some companies include agreements to buy other companies' stock in the future or backstop leases for other tenants. Nvidia committed to make $27 billion in equity investments between April 26 and the end of its fiscal year in January 2027.

 

There are reasons to believe tech companies will make good on all their obligations. Optimists see the skyrocketing demand for AI tools -- which has lifted the stock market and led to shortages of key hardware -- as a proof point that demand is going to be strong for years, and the money to pay off all these bills will be rolling in.

 

For the more anxious set on Wall Street, it is worrying that some companies that once seemed to have fortress balance sheets have needed to tap capital markets frequently.

 

"As these off-balance-sheet commitments become more frequent, larger, and more complex, it is becoming increasingly difficult for investors to assess companies' total potential leverage," Morgan Stanley accounting analysts wrote in April.” [1]

 

1. Why AI Spending Is Higher Than It Seems. Rudegeair, Peter; Santilli, Peter.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Aug 2026: B1.  

Technologijos ir verslas: Sandėliai investuoja į robotus, kad pagreitintų užsakymų vykdymą ir sumažintų išlaidas

„Didėjantys atlyginimai kartu su vartotojų poreikiu greitam pristatymui į namus verčia logistikos operatorius automatizuoti daugiau sandėlio operacijų.

 

Šiaurės Amerikos įmonės per pirmąjį šių metų pusmetį užsakė beveik 18 000 robotų, kurių vertė siekia apie 1,2 mlrd. JAV dolerių, teigiama neseniai paskelbtoje Automatizavimo pažangos asociacijos ataskaitoje. Tai buvo 2 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, vertinant pagal užsakytų vienetų skaičių ir apie 7 % pagal vertę.

 

Praėjusiais metais įmonės įsigijo daugiau nei 36 700 robotų – tai didžiausias užsakymų skaičius nuo 2022 m., kai įmonės skubėjo aprūpinti savo sandėlius technologijomis, kad patenkintų pandemijos metu išaugusią elektroninės prekybos paklausą.

 

Logistikos ekspertų teigimu, įmonės dabar investuoja į technologijas, net ir prisitaikydamos prie naujų JAV tarifų ir kylančių degalų kainų, iš dalies todėl, kad siekia suvaldyti išlaidas.

 

„Vis labiau svarbu pašalinti išlaidas iš tiekimo grandinės“, – sakė Patrickas Kelleheris, trečiųjų šalių logistikos paslaugų teikėjos „GXO Logistics“ generalinis direktorius. „Technologijos ir automatizavimas yra puikus sprendimas.“

 

Per pastaruosius penkerius metus „GXO“ išleido beveik 1 milijardą dolerių, kad automatizuotų daugiau savo pastatų, kurie aptarnauja tokius klientus kaip „Levi Strauss“, „Nike“ ir „Verizon Communications“.

 

Ji įdiegė technologijas nuo autonominių krautuvų iki dronų, galinčių nuskaityti atsargas, ir pilotuoja humanoidinius robotus, galinčius kelti ir gabenti prekes.

 

Rinkos žvalgybos įmonės „Interact Analysis“ vyresnysis tyrimų vadovas Ruebenas Scrivenas teigė, kad investicijos į sandėlių technologijas turėtų toliau augti. Devyniasdešimt du procentai neseniai „Interact Analysis“ apklaustų įmonių teigė, kad šiais metais planuoja daugiau išleisti sandėlių automatizavimui.

 

„Darbo sąnaudos yra didelės, darbo jėgos prieinamumas mažas, o kai prie to prisideda konkurencinė grėsmė, kurią kelia tokios įmonės kaip „Amazon“ ir „Walmart“, kurios gerokai investuoja, beveik jokios kitos alternatyvos nelieka“, – sakė Scrivenas.

 

Mažmenininkai „Amazon.com“ ir „Walmart“ daug investavo, kad automatizuotų ir pagreitintų daugiau savo užsakymų vykdymo procesų, kad klientai galėtų kuo greičiau pateikti internetinius užsakymus. Įmonės teigia, kad greitesnis užsakymų vykdymo greitis padeda padidinti pardavimus.

 

Sandėlyje atlyginimai smarkiai išaugo. per pastarąjį dešimtmetį. Vidutinis valandinis JAV sandėlio darbuotojo darbo užmokestis birželį išaugo iki 26,85 USD, maždaug 5 % daugiau nei 2025 m. ir 41 % daugiau nei prieš 10 metų, rodo Darbo statistikos biuro duomenys.

 

Didėjančios darbo sąnaudos palengvino sandėlių operatoriams sandėlių automatizavimo sąnaudų, kurios, pasak pramonės ekspertų, gali siekti šimtus milijonų dolerių, pateisinimą.

 

Kai kurios populiariausios naujos technologijos buvo sukurtos tam, kad perimtų mažiausiai pageidaujamus darbus sandėliuose, užduotis, kurioms reikalingas fizinis darbas, pavyzdžiui, sunkvežimių pakrovimas ir iškrovimas arba prekių surinkimas internetiniams užsakymams. Dėl darbo sudėtingumo gali būti sunku rasti ir išlaikyti darbuotojus ilgalaikėje perspektyvoje.

 

Birželio mėnesį transporto, sandėliavimo ir komunalinių paslaugų sektoriuose buvo apie 392 000 laisvų darbo vietų, t. y. 87 000 daugiau, nei prieš metus, rodo BLS duomenys.

 

---

 

Liz Young rašo „WSJ Logistics Report“.” [1]

 

1. Technology & Business: Warehouses Invest in Robots To Speed Up Orders, Cut Costs. Young, Liz.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Aug 2026: B4. 

Technology & Business: Warehouses Invest in Robots To Speed Up Orders, Cut Costs

 

 

“Rising wages coupled with consumer demand for speedy home delivery are pushing logistics operators to automate more warehouse operations.

 

North American companies ordered nearly 18,000 robots valued at about $1.2 billion in the first half of this year, according to a recent report from the Association for Advancing Automation. That was up 2% from the same period last year in terms of units ordered and about 7% in value.

 

Companies last year bought more than 36,700 robots, the highest number of orders since 2022, when businesses were rushing to outfit their warehouses with technology to meet soaring e-commerce demand during the pandemic.

 

Businesses are now investing in the technology even as they adjust to new U.S. tariffs and surging fuel prices, in part because they are looking to rein in costs, logistics experts say.

 

"The urgency to get cost out of the supply chain is increasing," said Patrick Kelleher, chief executive of third-party logistics provider GXO Logistics. "Technology and automation is a perfect solution for that."

 

GXO has spent nearly $1 billion over the past five years to automate more of its buildings, which serve customers such as Levi Strauss, Nike and Verizon Communications.

 

It has rolled out technology from autonomous forklifts to drones that can scan inventory, and is piloting humanoid robots that can lift and carry goods.

 

Rueben Scriven, senior research manager at market-intelligence firm Interact Analysis, said investments in warehouse technology are expected to keep growing. Ninety-two percent of companies recently surveyed by Interact Analysis said they plan to spend more on warehouse automation this year.

 

"Labor costs are high, labor availability is low, and when you couple that with the competitive threats of companies like Amazon and Walmart investing significantly, you're left with almost no other alternative," Scriven said.

 

Retailers Amazon.com and Walmart have each invested heavily to automate and speed up more of their fulfillment processes to get online orders to customers as fast as possible. Companies have said faster fulfillment speeds help drive increased sales.

 

Warehouse wages have risen sharply over the past decade. The average hourly wage for a U.S. warehouse worker rose to $26.85 in June, up about 5% from 2025 and 41% from 10 years earlier, according to the Bureau of Labor Statistics.

 

Rising labor costs have made it easier for warehouse operators to justify the cost of warehouse automation, which can run into the hundreds of millions of dollars, industry experts say.

 

Some of the most popular new technologies were designed to take over the least desirable jobs in warehouses, tasks that require physical labor like loading and unloading trucks or picking merchandise for online orders. The difficulty of the work can make it hard to find and retain workers long term.

 

About 392,000 jobs were open across the transportation, warehousing and utilities industries in June, up by 87,000 from a year earlier, according to BLS.

 

---

 

Liz Young writes for WSJ Logistics Report.” [1]

 

1. Technology & Business: Warehouses Invest in Robots To Speed Up Orders, Cut Costs. Young, Liz.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Aug 2026: B4. 

Can "Made in Germany" still be saved? China and the USA are overtaking German industry, and production is shifting abroad. However, management consultants are convinced that artificial intelligence can halt this trend. Here is the logic behind their assessment.

“Welcome to the coffee roastery of the future. Robots operate as if guided by an invisible hand. They roast the beans, fill and package them, and then store the retail-ready packs in high-bay racking. Sensors report wear and tear on the machinery and robots, while AI-driven systems trigger repairs before the production lines grind to a halt.

 

Humans are still present, of course, but they play hardly any role in actual production.

 

Personnel, electricity, and material costs—as well as storage expenses—can be slashed to a minimum; manufacturing costs drop by 43 percent compared to current levels. A German coffee roaster operating this way need not fear low-cost competition from abroad.

 

This example is not drawn from a science fiction novel, but from an analysis by the management consultancy Boston Consulting Group (BCG).

 

In their analysis, the consultants address a question central to the German economy: Can the creeping deindustrialization that began about a decade ago—and has already cost around half a million jobs—still be halted?

 

Their findings offer hope: thanks to improved AI applications and robotics, industry experts see factories standing on the brink of a massive technological leap forward. Germany could emerge as a major winner.

 

"If we succeed in making factories more productive—thereby reducing the impact of labor and energy costs—we can achieve a better economic position in certain industries than products imported from China," says BCG Managing Director Daniel Küpper.

 

This does not apply to every sector, but it does hold true for a significant number of them.

 

Küpper and his co-authors see the "factory of the future" as being within reach. This factory is largely self-regulating; not only is it more productive, but it also consistently delivers high quality. Visions of this kind—and steps toward realizing them—have existed for years, championed by consultancies that earn their revenue through industrial contracts is being promoted. Yet, despite all the progress made, the massive leap in productivity has failed to materialize. One reason for the consultants' renewed optimism is the progress made in robotics.

 

"Robots can now be deployed in areas for which they were not explicitly trained," says Küpper.

 

He estimates "that today we can automate around 50 percent more applications than three years ago." Furthermore, the costs for installing and setting up autonomous systems—which previously accounted for 70 to 80 percent of total costs—have dropped drastically. Today, systems are trained in a photorealistic environment and then transferred to the hardware in a single step; this saves a great deal of money and suddenly turns the retooling of factories into a viable "business case."

 

To assess the implications of this trend, the consultants surveyed 1,000 industrial companies worldwide and conducted their own calculations. According to the findings, China's competitive advantage over Germany is shrinking noticeably in several key industrial sectors, such as the automotive industry. In other areas—such as food production—Germany is actually overtaking China when it comes to manufacturing goods for the domestic market. These projections assume that investments in AI-driven factories are being made in both China and Germany. "Logistics costs and tariffs carry more weight when other expenses—such as wages and energy—are lower in the highly productive factory of the future," Küpper explains regarding the results.

 

All in all, BCG concludes that more than one trillion dollars' worth of current industrial value creation in Western and Northern Europe is at risk of migrating elsewhere. Modern factories could help retain more than 700 billion euros within the region. Experts see little long-term potential for the remaining textile and electronics industries in this part of the world.

 

The outlook for the mechanical engineering sector is mixed; currently, this key German industry is not considered to be at as much risk as others. "But ten years ago, we said the same thing about the automotive industry—and having seen how quickly things ultimately moved in China," says Küpper.

 

Assuming these ultra-modern factories can indeed retain significant parts of the industry in Germany, the question arises: What is the benefit if hardly any people are employed there?

 

Consultant Küpper rejects this objection. People would still work in highly automated factories, too. "There will continue to be jobs in indirect production areas, such as maintenance," he says. Dystopian predictions of the prospect of looming mass unemployment unrealistic. "Looking 30 or 40 years ahead, I do not anticipate mass unemployment—not at all. However, I do fully expect us to experience significant structural upheavals."

 

For this transition to succeed, the primary responsibility lies with companies. That said, the consulting firm also sees a duty on the part of policymakers to facilitate the transformation. According to BCG, Germany’s strict employment protection laws, in particular, stand in the way of rapid transformation. If the costs associated with layoffs and severance packages are too high, the restructuring becomes unprofitable—leading to long-term economic consequences.

 

Economists attribute the fact that the United States has outpaced Europe in productivity since the 1990s partly to the more flexible labor market across the Atlantic. Consequently, calls for relaxed employment protection laws represent more than just a standard demand from employers.” [1]

 

If you remove Germany’s strict employment protection laws and other European social protections, there will such a backlash to robotics that the backlash to AI in the USA will look like walk in a park.

 

Removing Germany's employment laws and social safety nets would cause severe public backlash against robotics. Workers and unions would strongly resist automation that threatens job security. This social upheaval would likely dwarf current public resistance to artificial intelligence in the United States.

Why Backlash Would Happen

•           Strong Unions: German workers have powerful labor unions. These groups protect jobs and fight rapid changes.

•           Social Safety Net: People rely on stable jobs for healthcare and pensions. Losing that safety net creates high fear.

•           Cultural Value: Germany values job stability and fair work. Sudden job losses break public trust.

Comparison to the USA

•           Different Rules: The USA has fewer labor protections. Workers expect less job security by default.

•           Acceptance of Tech: American markets adopt new tech faster. Public protest against AI remains relatively low and fragmented.

•           Scale of Anger: Removing European protections strips away a way of life. The resulting anger would be massive.

 

How do you slash German personnel costs if you keep all people employed? How do you slash German electricity costs when AI is not running without huge amounts of energy and rest of your energy needs will stay there undiminished? How do you slash German material costs, when you have too expensive energy to produce materials in a competitive on the world market way? How do you make German factories more productive than China’s, using Chinese robots in those factories? Your own robots are too expensive and too low quality to compete. If you make people destitute, expect return of fascists and defeat in a war.

 

1. Ist "Made in Germany" noch zu retten?: China und die USA laufen der deutschen Industrie den Rang ab, produziert wird im Ausland. Doch durch Künstliche Intelligenz kann der Trend gestoppt werden, sind Unternehmensberater überzeugt. So funktioniert ihre Rechnung. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 28 May 2026: 16. Von Johannes Pennekamp, Frankfurt

Ar „Pagaminta Vokietijoje“ vis dar galima išgelbėti? Kinija ir JAV lenkia Vokietijos pramonę, o gamyba keliasi į užsienį. Tačiau vadybos konsultantai įsitikinę, kad dirbtinis intelektas gali sustabdyti šią tendenciją. Štai jų vertinimo logika.

„Sveiki atvykę į ateities kavos skrudinimo įmonę. Robotai veikia taip, tarsi juos valdytų nematoma ranka. Jie skrudina pupeles, jas pripildo ir supakuoja, o tada sandėliuoja mažmeninei prekybai paruoštas pakuotes aukštuose stelažuose. Jutikliai praneša apie mašinų ir robotų nusidėvėjimą, o dirbtinio intelekto valdomos sistemos inicijuoja remontą prieš sustojant gamybos linijoms.

 

Žinoma, žmonės vis dar dalyvauja, tačiau jie beveik nevaidina jokio vaidmens realioje gamyboje.

 

Personalo, elektros energijos ir medžiagų sąnaudas, taip pat sandėliavimo išlaidas, galima sumažinti iki minimumo; gamybos sąnaudos sumažėja 43 procentais, palyginti su dabartiniu lygiu. Tokiu būdu veikianti Vokietijos kavos skrudinimo įmonė neturėtų bijoti pigių produktų konkurencijos iš užsienio.

 

Šis pavyzdys paimtas ne iš mokslinės fantastikos romano, o iš vadybos konsultacijų bendrovės „Boston Consulting Group“ (BCG) analizės.

 

Savo analizėje konsultantai nagrinėja esminį Vokietijos ekonomikai klausimą: ar vis dar galima sustabdyti šliaužiančią deindustrializaciją, kuri prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį ir jau kainavo apie pusę milijono darbo vietų?

 

Jų išvados teikia vilties: dėl patobulintų dirbtinio intelekto program, kalbant apie robotiką, pramonės ekspertai mano, kad gamyklos stovi ant didžiulio technologinio šuolio į priekį slenksčio. Vokietija galėtų tapti pagrindine nugalėtoja.

 

„Jei mums pavyks padidinti gamyklų produktyvumą – taip sumažinant darbo ir energijos sąnaudų poveikį – tam tikrose pramonės šakose galėsime pasiekti geresnę ekonominę padėtį nei iš Kinijos importuojami produktai“, – sako BCG generalinis direktorius Danielis Küpperis.

 

Tai netaikoma visiems sektoriams, tačiau tai tiesa daugeliui jų.

 

Küpperis ir jo bendraautoriai „ateities gamyklą“ mato kaip ranka pasiekiamą. Ši gamykla daugiausia savireguliuojasi; ji ne tik produktyvesnė, bet ir nuolat užtikrina aukštą kokybę. Tokios vizijos – ir žingsniai jas įgyvendinti – egzistuoja jau daugelį metų, jas propaguoja konsultacinės įmonės, kurios pajamas gauna iš pramonės sutarčių. Vis dėlto, nepaisant visos pasiektos pažangos, didžiulis produktyvumo šuolis nepasiektas. Viena iš konsultantų atnaujinto optimizmo priežasčių yra robotikos srityje pasiekta pažanga.

 

„Robotai dabar gali būti naudojami tose srityse, kurioms jie nebuvo specialiai apmokyti“, – sako Küpperis.

 

Jis apskaičiavo „kad šiandien galime automatizuoti maždaug 50 procentų daugiau programų nei prieš trejus metus.“ Be to, autonominių sistemų diegimo ir nustatymo išlaidos, kurios anksčiau sudarė 70–80 procentų visų išlaidų, smarkiai sumažėjo. Šiandien sistemos yra apmokytos fotorealistinėje aplinkoje ir tada vienu žingsniu perkeliamos į aparatinę įrangą; tai sutaupo daug pinigų ir staiga paverčia gamyklų pertvarkymą perspektyviu „verslo planu“.

 

Siekdami įvertinti šios tendencijos pasekmes, konsultantai apklausė 1000 pramonės įmonių visame pasaulyje ir atliko savo skaičiavimus. Remiantis išvadomis, Kinijos konkurencinis pranašumas prieš Vokietiją pastebimai mažėja keliuose pagrindiniuose pramonės sektoriuose, tokiuose kaip automobilių pramonė. Kitose srityse, tokiose kaip maisto produktų gamyba, Vokietija iš tikrųjų lenkia Kiniją, kai kalbama apie prekių gamybą vidaus rinkai. Šiose prognozėse daroma prielaida, kad investicijos į dirbtinio intelekto valdomas gamyklas daromos tiek Kinijoje, tiek Vokietijoje. „Logistikos išlaidos ir tarifai turi didesnį svorį, kai kitos išlaidos, tokios kaip darbo užmokestis ir energija, yra mažesnės labai produktyvioje ateities gamykloje“, – apie rezultatus aiškina Küpperis.

 

Apskritai BCG daro išvadą, kad daugiau Vakarų ir Šiaurės Europoje šiuo metu kuriama daugiau nei trilijono dolerių vertės pramonės vertė gali būti perkelta kitur. Šiuolaikinės gamyklos galėtų padėti išlaikyti daugiau nei 700 milijardų eurų regione. Ekspertai mato nedidelį ilgalaikį potencialą likusiai tekstilės ir elektronikos pramonei šioje pasaulio dalyje.

 

Mechanikos inžinerijos sektoriaus perspektyvos yra nevienareikšmės; šiuo metu ši pagrindinė Vokietijos pramonės šaka nelaikoma tokia rizikinga kaip kitos. „Tačiau prieš dešimt metų tą patį sakėme apie automobilių pramonę – ir matydami, kaip greitai viskas galiausiai pasikeitė Kinijoje“, – sako Küpperis.

 

Darant prielaidą, kad šios itin modernios gamyklos iš tiesų gali išlaikyti didelę pramonės dalį Vokietijoje, kyla klausimas: kokia nauda, ​​jei jose beveik nėra įdarbinta žmonių?

 

Konsultantas Küpperis atmeta šį prieštaravimą. Žmonės vis tiek dirbtų ir labai automatizuotose gamyklose. „Ir toliau bus darbo vietų netiesioginėse gamybos srityse, tokiose kaip techninė priežiūra“, – sako jis. Distopinės prognozės apie artėjantį masinį nedarbą yra nerealistiškos. „Žvelgdamas į 30 ar 40 metų į priekį, nesitikiu masinio nedarbo – visai ne.“ Vis dėlto aš visiškai tikiuosi, kad mes galime  patirti didelių struktūrinių perversmų.“

 

Kad šis perėjimas būtų sėkmingas, pagrindinė atsakomybė tenka įmonėms. Nepaisant to, konsultacinė firma taip pat mato politikos formuotojų pareigą palengvinti transformaciją. Pasak BCG, griežti Vokietijos darbo apsaugos įstatymai ypač trukdo sparčiai transformacijai. Jei su atleidimais ir išeitinėmis išmokomis susijusios išlaidos yra per didelės, restruktūrizavimas tampa nepelningas, o tai sukelia ilgalaikių ekonominių pasekmių.

 

Ekonomistai faktą, kad Jungtinės Valstijos nuo 1990 m. produktyvumu lenkia Europą, iš dalies sieja su lankstesne darbo rinka anapus Atlanto. Todėl raginimai sušvelninti darbo apsaugos įstatymus yra daugiau, nei standartinis darbdavių reikalavimas.“ [1]

 

Jei panaikinsite griežtus Vokietijos darbo apsaugos įstatymus ir kitas Europos socialinės apsaugos priemones, robotika sulauks tokios neigiamos reakcijos, kad JAV reakcija į dirbtinį intelektą atrodys kaip pasivaikščiojimas parke.

 

Vokietijos darbo įstatymų ir socialinės apsaugos tinklų panaikinimas sukeltų didelį visuomenės nepasitenkinimą robotika. Darbuotojai ir profsąjungos griežtai priešintųsi automatizavimui, kuris kelia grėsmę darbo saugumui. Šis socialinis sukrėtimas greičiausiai nustelbtų dabartinį visuomenės pasipriešinimą dirbtiniam intelektui Jungtinėse Valstijose.

 

Kodėl kiltų neigiama reakcija?

 

• Stiprios profsąjungos: Vokietijos darbuotojai turi galingas profsąjungas. Šios grupės gina darbo vietas ir kovoja su sparčiais pokyčiais.

• Socialinės apsaugos tinklas: Žmonės pasikliauja stabiliomis darbo vietomis sveikatos priežiūros ir pensijų srityse. Šio apsaugos tinklo praradimas kelia didelę baimę.

• Kultūrinė vertė: Vokietija vertina darbo vietų stabilumą ir sąžiningą darbą. Staigus darbo vietų praradimas griauna visuomenės pasitikėjimą.

 

Palyginimas su JAV

• Skirtingos taisyklės: JAV turi mažiau darbo apsaugos. Darbuotojai automatiškai tikisi mažesnio darbo saugumo.

• Technologijų priėmimas: Amerikos rinkos greičiau priima naujas technologijas. Visuomenės protestai prieš dirbtinį intelektą išlieka gana menki ir fragmentiški.

• Pykčio mastas: Panaikinus europietišką apsaugą, panaikinamas gyvenimo būdas. Dėl to kilęs pyktis būtų didžiulis.

 

Kaip sumažinti Vokietijos personalo išlaidas, jei visi žmonės lieka įdarbinti? Kaip sumažinti Vokietijos elektros energijos išlaidas, kai dirbtinis intelektas neveikia be didžiulių energijos kiekių, o likę energijos poreikiai išliks nepakitę? Kaip sumažinti Vokietijos medžiagų sąnaudas, kai turite per brangią energiją, kad galėtumėte gaminti medžiagas konkurencingai pasaulinėje rinkoje? Kaip padaryti, kad Vokietijos gamyklos būtų našesnės, nei Kinijos, naudojant kiniškus robotus tose gamyklose? Jūsų pačių sukurti robotai yra per brangūs ir per žemos kokybės, kad galėtumėte konkuruoti. Jei padarysite žmones skurdžiais, laukite fašistų sugrįžimo ir vėl pralaimėjimo kare.

 

 

1. Ist "Made in Germany" noch zu retten?: China und die USA laufen der deutschen Industrie den Rang ab, produziert wird im Ausland. Doch durch Künstliche Intelligenz kann der Trend gestoppt werden, sind Unternehmensberater überzeugt. So funktioniert ihre Rechnung. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 28 May 2026: 16. Von Johannes Pennekamp, Frankfurt

Mokymasis iš turtingųjų

„Vokiečių, kurių finansinis turtas viršija 100 mln. USD, skaičius per pastaruosius metus išaugo 1100 iki 5000. Šį skaičių nustatė BCG valdymo konsultantai, remdamiesi bankų duomenimis ir turto valdytojų informacija. Ši maža grupė valdo daugiau nei ketvirtadalį šalies turto – iš viso apie 3,4 trilijono USD, arba vidutiniškai 680 mln. USD vienam itin turtingam asmeniui.

 

Yra 700 000 asmenų, kurie valdo bent 1 mln. USD finansinio turto, ir jie valdo kitą ketvirtadalį viso turto. Savo analizėje BCG daro išvadą: „Turto koncentracija viršuje ir toliau didėja – tie, kurie turi daugiau kapitalo, gali plačiau diversifikuoti ir investuoti į didesnio pelningumo turto klases, tokias kaip akcijos ar privatus kapitalas.“ „Tai struktūriškai pagreitina turto kaupimą“, – sako BCG partneris Michaelas Kahlichas. Šis faktų aprašymas yra tikslus. Tačiau galimybė plačiai diversifikuoti turtą ir investuoti į didelio pelningumo turto klases nebėra išskirtinė milijonierių ir multimilijonierių privilegija. Užfiksuota 24 proc. grąža Praėjusiais metais akcijoms ir fondams buvo prieinama visiems. Biržoje prekiaujami fondai (ETF) yra prieinami be pardavimo mokesčių ir dažnai su mažesniais nei 0,1 procento metiniais mokesčiais, apimančiais Vokietiją, Europą ar net visą pasaulį. Didesnio diversifikavimo neįmanoma pasiekti. Tai nėra raketų mokslas. Tiems, kurie dar neturi didelio turto, kurį galėtų investuoti į akcijas, yra platus nemokamų taupymo planų pasirinkimas, prieinamas visomis įmanomomis konfigūracijomis.

 

Sutaupyti 50 ar 100 eurų per mėnesį visada reiškia atsisakyti vartojimo šiandien, tačiau tai įmanoma ir atsiperka.

 

Tai nepadarys jūsų multimilijonieriumi – tam paprastai reikia paveldėjimo ar sėkmingo verslo pradžios.

 

Tačiau tai padidina tikimybę patogiai išeiti į pensiją.

 

Teiginys, kad akcijos yra pervertintos, yra dar vienas pasiteisinimas, kuris kartojamas nuolat – nesvarbu, ar DAX prieš dvylika metų buvo 10 000 punktų, ar šiandien – 25 000 punktų. Nepastebima, kad šias akcijų kainas palaiko reali sėkmingų įmonių vertė – įmonių, kurios sėkmingai dirba visame pasaulyje ir dalijasi su vis didesniais žmonijos sluoksniais augančia gerove.

 

Skepticizmas kapitalo rinkų atžvilgiu, pastebimas Vokietijos politikoje, yra problema: tie, kurie yra informuoti ir imasi iniciatyvos tvarkyti savo finansus, didina savo turtą.

 

Priešingai, didžioji dauguma – 80 procentų – tų, kurie neturi akcijų ar fondų, atsilieka.

 

Šiai grupei priklauso beveik visi, kuriems didelio pelningumo taupymas būtų prasmingiausias – ypač tie, kurių pajamos ir santaupos yra mažesnės nei vidutinės, – užuot visą gyvenimą ir, svarbiausia, senatvėje pasikliovę valstybe ir jos įstatymų numatyta pensijų sistema.“ [1]

 

1. Von Reichen lernen. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 28 May 2026: 23.   Von Daniel Mohr

Learning from Wealthy

“The number of Germans with financial assets exceeding $100 million rose by 1,100 to 5,000 over the past year. This figure was determined by management consultants at BCG based on banking data and information from asset managers. This small group holds more than a quarter of the country's wealth—totaling around $3.4 trillion, or an average of $680 million per ultra-wealthy individual.

 

There are 700,000 individuals who possess at least $1 million in financial assets, and they hold the next quarter of the total wealth. In its analysis, BCG concludes: "Wealth concentration at the top continues to rise—those with more capital can diversify more broadly and invest in higher-yield asset classes such as equities or private equity." "This structurally accelerates wealth accumulation," says BCG partner Michael Kahlich. This description of the facts is accurate. Yet the opportunity to diversify assets widely and invest in high-yield asset classes is no longer the exclusive preserve of millionaires and multi-millionaires. The 24 percent return recorded last year for stocks and funds was available to everyone. Exchange-traded funds (ETFs) are available without sales charges and often with annual fees of less than 0.1 percent, covering Germany, Europe, or even the entire globe. You cannot get more diversification than that. It is not rocket science. For those who do not yet have a large fortune to invest in stocks, there is a wide range of commission-free savings plans available in every conceivable configuration.

 

Saving 50 or 100 euros a month always means foregoing consumption today, but it is feasible and pays off.

 

It won't make you a multi-millionaire—that usually requires an inheritance or a successful business startup.

 

However, it does make a comfortable retirement more likely.

 

The claim that stocks are overvalued is another excuse that is trotted out time and again—whether the DAX was at 10,000 points twelve years ago or at 25,000 points today. What gets overlooked is that these share prices are backed by the real value of successful companies—companies that do good business globally and share in the growing prosperity of ever-larger segments of humanity.

 

The skepticism toward capital markets found in German politics is a problem: those who are informed and take the initiative to manage their own finances grow their wealth.

 

In contrast, the vast majority—80 percent—who do not own stocks or funds are falling behind.

 

This group includes almost everyone for whom high-yield saving would make the most sense—specifically those with below-average incomes and savings—rather than relying on the state and the statutory pension system throughout their lives and, above all, in old age.” [1]

 

1. Von Reichen lernen. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 28 May 2026: 23.   Von Daniel Mohr