Lietuviai, rusai ir lenkai

Rusai užpuolė lenkus ir atėmė iš jų Vilnių. Atidavė Vilnių valdyti Landsbergiams ir kitiems KGB (Rusijos saugumo) pakalikams. [1] Landsbergiai ir kiti KGB pakalikai tuo pasinaudojo ir perkėlė jų žemes iš kaimų į Vilnių, užgrobdami lenkų žemes Vilniuje [2]. Ironija tame, kad dabar visuotinai nekenčiami Landsbergiai bando vėl prasimušti į valdžią Lietuvoje, lodami ant ... jų geradarių rusų.

1. "Pats V.Landsbergis gūdžiausiais sovietinės okupacijos metais lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Indijoje, Anglijoje ir Australijoje. Artima draugyste su Landsbergių šeima gyręsis menininkų kuratorius KGB organizacijoje Vladas Gulbinas (Tiščenka) pasakojo, kad šioms kelionėms talkindavo aukščiausi jo KBB viršininkai."

2. "Konservatoriams įsikišus į žemės grąžinimo reformą ir leidus perkėlinėti žemes iš vienos vietos  į kitą, buvo nepataisomai sujaukta pati reforma – sklypai pagal pažintis, korupcinius ryšius ir valdžios rangą neadekvačiai savo vertei buvo keliami iš provincijos į didmiesčius, kur jie pabrangdavo kelias dešimtis kartų.
Be to, žemės perkėlimu suskubo pasinaudoti tuometiniai valdantieji ir pats jų lyderis – Vytautas Landsbergis. Garsioji tvartelio byla tęsėsi kelerius metus, kai Landsbergis ginčijosi su jo močiutei anksčiau priklausiusioje sodyboje gyvenančia šeima.
Tuo tarpu V. Landsbergio žmona Gražina Landsbergienė ėmėsi organizuoti atsiimamos žemės sklypo 1 ha ir 12 arų perkėlimą iš Anykščių į Vilnių. Sklypas Vilniuje jai  buvo atiduotas 1999 m. didesnis negu buvęs Anykščiuose – neva perkeliant į Vilnių sumažėjo jo vertė. Iš tikrųjų, sklypas Vilniuje buvo įvertintas simboline 3072 Lt kaina. Toje vietoje dabar įsikūręs garsusis sostinės Bendorėlių rajonas. Manoma, kad Landsbergių sklypas galėjo brangti dešimtis kartų.

Šios konservatorių „žemės kilnojimo“ reformos pasekmes gyventojai jaučia ligi šiol. Daugelis Lietuvos žmonių taip ir neatgavo jiems priklausiusios žemės, nes į tuos sklypus „susikraustė“ gudresni persikėlėliai. Vilniaus, Kauno, Palangos, kitų paklausių vietovių žemės savininkai buvo išstumti grąžinamos žemės ieškoti kitose vietovėse. Žmonės teisėtai ligi šiol reikalauja jiems priklausančio turto, bet daugelis taip ir liko apgauti be nieko."

Prapuola dar viena galimybė naudotis vergų darbu

"Darbuotojams, kurie atvyks laikinai dirbti į Lietuvą, turės būti mokamas Lietuvoje taikomas darbo užmokestis, įskaitant padidintą apmokėjimą viršvalandžių atveju, už darbą naktį, poilsio ar švenčių dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol buvo taikomas minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas, tačiau įsigaliojus pokyčiams reikės užtikrinti vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje vietoje mokėjimą. 

Aukščiau nurodytais darbo kodekso pakeitimais įgyvendinama Direktyva (ES) 2018/957, kuria siekiama suvienodinti komandiruojamų ir vietos darbuotojų darbo užmokestį bei kitas sąlygas, todėl tikėtina, kad netrukus panašias sąlygas iš Lietuvos komandiruojamiems darbuotojams pradės taikyti ir kitos valstybės narės."

Todėl ir lietuviškos darbo jėgos dempingui Norvegijoje bei kitur ateina toks pat galas.

Kodėl tiek daug infekcijų ateina iš Kinijos?

Be abejo todėl. kad kinų tiesiog yra daug. Bet kinų prietarai irgi yra čia svarbūs.

"Aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos, raginančios nuolatinį draudimą, palankiai vertina laikiną Kinijos vyriausybės draudimą vežti ir parduoti laukinius gyvūnus po 2019-nCoV viruso atsiradimo (žr. Go.nature.com/3b9kqcx). Tačiau Kinijos kultūrinė laukinės gamtos produktų paklausa gali reikšti, kad visuotinis draudimas būtų nesuderinamas su realybe.

Visi draudimai yra prieštaringi, nes jie gali paskatinti  nekontroliuojamą ir brangiai kainuojančią nelegalią prekybą, kurią palaiko augančios viduriniosios klasės augančios pajamos ir socialinė padėtis (DWS Challender et al. Front. Ecol. Environ. 17, 199–200; 2019). Sudėtinga Kinijos kultūra yra egzotinių laukinės gamtos daiktų, tokių kaip pangolino žvynai, tigro kaulai ir raganosio ragai, pagrindas. Taip pat žvėrienos mėsa yra laikoma  sveiku maistu ir turtingumo rodikliu. Rinkos, kuriose parduodama tokia produkcija, yra pagrindinės kandidatės perduoti naujus virusus.

Šis sudėtingas klausimas turi būti sprendžiamas, įgyvendinant iniciatyvas, kurios atgraso nuo vartojimo, pavyzdžiui, protingai nukreiptas švietimo kampanijas, kuriomis siekiama diskredituoti įsitvirtinusius kultūrinius įsitikinimus." [1]

Ir, aišku, pardavinėti lietuviškus sūrelius į Kinija, nors kinai jų ir nemėgsta, yra klaida.

1. Nature 578, 217 (2020 m.)

Kaip tapti tokiais laimingais, kaip skandinavai

"Beveik visi žavisi šių Skandinavijos (Šiaurės) šalių modeliu. Tokiose šalyse kaip Švedija, Danija, Norvegija ir Suomija yra didelis ekonominis produktyvumas, didelė socialinė lygybė, didelis socialinis pasitikėjimas ir aukštas asmeninės laimės lygis.

Progresyvūs veikėjai (kaip mūsų G. Nausėda) sako, kad taip yra todėl, kad šios Šiaurės šalys turi dosnias gerovės valstybes. Kai kurie liberalai pabrėžia, kad šios šalys vertina beveik visus laisvosios rinkos atvirumo rodiklius. Imigracijos restrikcionistai pažymi, kad dar visai neseniai jos buvo etniškai homogeniškos visuomenės.

Tačiau Šiaurės šalys etniniu požiūriu buvo vienalytės ir 1800 m., kai jos buvo baisiai skurdžios. Pasakykit G. Nausėdai, kad jų greitas ekonominis augimas prasidėjo iškart po 1870 m., t.y. dar prieš jų gerovės valstybių sukūrimą. Tai, kas iš tikrųjų padėjo Šiaurės šalims, buvo fenomenalios švietimo politikos rezultatas.

XIX amžiaus šių Šiaurės šalių elitas padarė tai, ko  nesugebėjome padaryti per tiek dešimtmečių nepriklausomoje Lietuvoje. Šis elitas suprato, kad norint, jog jų šalys klestėtų, reikės sukurti tikrai sėkmingas „liaudies mokyklas“ mažiausiai išsilavinusiems. Šis elitas suprato, kad visą gyvenimą trunkantį mokymąsi teks paversti natūraliu visuomenės gyvenimo pagrindu.

Šiaurės šalių elitas į mokymąsi žiūri kitaip, nei mes. Vokiškas žodis, kuriuo jie apibūdino savo mokymosi metoda, „Bildung“ net neturi atitikmens lietuviškai. Tai reiškia visišką asmens moralinį, emocinį, intelektualinį ir pilietinį virsmą. Tai yra grindžiama mintimi, kad žmonės sugebės susitvarkyti su kylančia industrine visuomene ir prisidėti prie jos tik tuo atveju, jeigu jiems bus prieinamas sudėtingesnis vidinis gyvenimas.

Šiandien lietuviai dažnai mano, kad toks mokymasis yra specializuotų įgūdžių rinkinių perdavimas - ar mokinys gali skaityti, užsiimti matematiką, prisiminti biologijos faktus. „Bildung“ sukurtas taip, kad pakeistų visą mokinių požiūrį į pasaulį. Jis skirtas padėti suprasti sudėtingas sistemas ir pamatyti ryšius tarp dalykų - tarp savęs ir visuomenės, tarp santykių bendruomenėje, šeimoje ir mieste.

Kaip Lene Rachel Andersenas ir Tomas Bjorkmanas išsakė savo knygoje '' Šiaurės paslaptis '', '' Bildung yra būdas, kuriuo individas bręsta ir prisiima vis didesnę asmeninę atsakomybę prieš šeimą, draugus, bendrapiliečius, visuomenę, žmonija, Žemės rutulį ir globalų mūsų rūšies paveldą, kartu mėgaudamasis vis didesnėmis asmeninėmis, moralinėmis ir egzistencinėmis laisvėmis. ''

Tam Šiaurės šalių pedagogai daug dirba, kad ugdytų kiekvieno studento ryšį su tauta. Iki XIX amžiaus dauguma europiečių save apibūdino kaip vietinius, o ne nacionalinius individus. Tačiau Šiaurės šalių programa paskatino studentus didžiuotis, tarkime, jų Danijos istorija, folkloru ir paveldu.

''Tai, kuo žmogus nedegė savo jaunomis dienomis, su tuo jam nebus lengva dirbti kaip vyrui '', - rašė Christopheris Arndtas Bruunas. Štai kodėl idėja yra sukurti studento galvoje platesnio priklausymo ratą - nuo šeimos iki miesto iki tautos - tokį jausmą ir norą prisiimti bendrą atsakomybę už visa tai.

Šiaurės šalių pedagogai taip pat sunkiai dirba, kad ugdytų ne tik studentų paramą tautos gyvenimui, bet ir vidinį sąmoningumą. t. y., jie padeda studentams pamatyti jėgas, kurios visada rutuliojasi juose pačiuose - emocijas, potraukius, žaizdas ir norus. Jei galime pamatyti tas pajėgas ir jų sąveiką tarsi iš šalies, galime būti jų šeimininkais, o ne jų vergais.

Todėl Šiaurės šalių elito intuicija yra tokia, kad, augant žmonėms, jie turi išsaugoti galimybę pereiti vystymosi fazes, pamatyti save ir pasaulį per vis sudėtingesnius lęšius. Mažas vaikas gali aklai paklusti autoritetui - mama, tėtis, mokytoja. Tuomet jis internalizuojasi ir atitinka grupės normas. Po to jis išmoksta kurti savo normas, remdamasis savo vertybėmis. Tada jis išmoksta pamatyti save, kaip mazgą tinkle, ir taip išmoksta abipusiškumo bei holistinio mąstymo. 

Taigi, „Bildung“ tikslas yra padėti žmonėms judėti per nepatogius  perėjimus iš vieno regėjimo į kitą.

Atrodo, kad tas švietimo postūmis tikrai turi ilgalaikę įtaką kultūrai. Nesvarbu, ar tai Stokholme, ar Amerikos Mineapolyje, skandinavai linkę juokauti apie tai, kaip juos visada slegia atsakomybės jausmas. Jie turi žemiausius korupcijos procentus pasaulyje. Jie turi savitą santykį tarp asmeninės laisvės ir bendruomenės atsakomybės.

Toks aukštas socialinis pasitikėjimas yra ne tai, kas savaime atsiranda. Pasitikėjimas atsiranda tada, kai žmonės yra spontaniškai atsakingi už vienas kitą kasdienėje gyvenimo sąveikoje, kai visuomenės institucijos veikia gerai visiems, o ne tik kūmų ir giminių tinklui, kaip dabar Lietuvoje. 

O Lietuvoje šis socialinis pasitikėjimas mažėja dešimtmečiais. Jei vien tik privilegijuoti vaikai pateks į geriausias Landsbergienes mokyklas, socialinio abipusiškumo nebus. Jei tos mokyklos neišugdys tautos meilės, atsakomybė nebus kiekvieno turtingojo pasirinkimas. 

Jei turite prastą švietimo sistemą, kuri nepadeda mokiniams pamatyti, kiek reikšmingi yra tinklai tarp žmonių, nepadeda mokiniams pamatyti, net taip, kaip mokytojai mato, jūs baigsite visuomenėje, kurioje žmonės nemato vienas kito akimis.

Pažvelgę į Šiaurės šalių „Bildung“ modelį, suprantate, kad mūsų problema yra ne tik tai, kad mes netreniruojame tinkamų darbo įgūdžių turinčių žmonių. Tai, kad neturime tinkamo, visą gyvenimą trunkančio, vystymosi modelio, kad įgalintume sąmonę, kurios žmonėms reikia klestėti sudėtingoje visuomenėje."

Ką rinkti į Seimą?

"Jau 4 metai eina ir valstiečiai/lenkai kiek aferų prasuko? Nei vienos, išskyrus vieną didelę nuodėmę – miškų naikinimas, tą dar paskatino (galimai nubyra...) Vietoj to stabdo arba pasiknisa po Landsbergiu ožinių aferomis, kaip geležinkelis ar va, lenkams pasiūlius paviešint KGB sąrašus, Seime ožinius isterija ištiko. Kiekvieną kadenciją ožiniai gavę valdžią būtinai kokią milijardinę aferą prasukdavo: 

1. Mažeikių nafta 

2. Leo afera 

3. Atominę sunaikino, gavo Astravą 

4. Dujų laivas 

5. Snoro, Ūkio bankai

6. Valdovų rūmai, stadionas 

7. Skalūnai būtų buvę tragedija Lietuvai, nes užtektų dar sykį žemės drebėjimo, kaip buvo Kaliningrade ir nuodai pasileistu po Lietuvos gruntinius vandenis, tai sustabdė tik nukritusi dujų kaina, čia nelyginamai baisiau net už miškų kirtimą  

Ir sarašas be pabaigos, prisiminiau gal stambiausias.

 O kuo valstiečiai/lenkai gali pasigirt? Lenkas kotletą surijo!!! Karbaukis iš savo pinigų Gretai džipą ir kailinius nupirko!!! MELAVO!!! O juk turėjo visus lovos reikalus ožinių propagandai atskleist – NEIŠSISUKINĖDAMAS!!!! Ožinių Broileris ir tai spėjo prasukt 20 mln. dar suveikta su sklypais, o jei jie būtų valdžioj? Ir jūs diplomuoti avinėliai būtmėt išrinkę koncervus ir liberalus vietoj valstiečių, jeigu ne tas nelemtas E.Masiulio pagavimas su MG Baltic prieš pat rinkimus, ir dabar turėjo valdyt E.Masiulis su Broileriu, ir kas pakiauksėtų, kad jie tokie ar anokie? Diplomuoti avinėliai sakytų sąmokslo teorijos čia prieš mūsų garbius politikus :)

Taip ir rinkot kostiumuotus banditus 30 metų, tik vieną kitą prigauna, BET susiprotėjo nemaža dalis lietuvių prieš 3 metus ir to dėka valstiečiai pirmi, ar tauta susiprotės dar sykį?"

 Tikra teisybė.

Kaip šiandieną dirba JAV antimonopolinės tarnybos

"JAV Federalinė prekybos komisija (F.T.C.) antradienį pareiškė, kad ji įpareigojo „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir „Microsoft“ perduoti informaciją apie ankstesnius įsigijimus, praplečiant savo apžvalgą apie didžiųjų technologijų kompanijų galią.

Nagrinėdamas mažesnius sandorius, F.T.C. signalizavo, kad konkrečiai žvelgia į technologijų pramonės praktiką, vadinamą „žudikišku įsigijimu“, kuris, mažesnių konkurentų teigimu, buvo naudojamas, siekiant užgniaužti konkurenciją. Pagal šią strategiją didžiosios technologijų kompanijos perka besikuriantį konkurentą, kad apsaugotų savo dominavimą ir užkirstų kelią mažesnei įmonei išaugti į didesnę grėsmę.

'' Nerimą kelia tai, kad didelės bendrovės, tokios kaip „Facebook“, atliko šimtus įsigijimų, kurie buvo skirti sunaikinti augimo pumpurą įmonėms, kurios galėjo būti svarbios konkurentės ir novatorės, kurios galėjo pakeisti paradigmą “, - sakė A. Douglasas Melamedas, Stanfordo teisės mokyklos profesorius ir buvęs antimonopolinis pareigūnas Teisingumo departamente." [1]

1.Kang, Cecilia, and David McCabe. "F.T.C. Aims To Take Look Down Gullet Of Big Tech." New York Times, 12 Feb. 2020, p. B1(L).

Mokėjimas už pirkinius kortele ar telefono pagalba gali padidinti mūsų skolas

Bankai, parazituojantys Lietuvoje, nori, kad mes atsisakytume grynųjų pinigų visai. Tada visą darbą daro kompiuteriai, bankų pajamos tampa grynas pelnas. Bet, atsisakius grynųjų, mums žymiai sunkiau kontroliuoti mūsų išlaidas. Kai kuriems net neįmanoma. Kas suvaldys tų bankų plėšikavimą?