„Ačiū
Baltarusijai. Ačiū Baltarusijai“, – sakė 28 metų Rebas Ali, vienas iš tų, kurie
buvo perkelti į prieglobstį. „Graži Baltarusija“.
Baltarusijos
pareigūnai tvirtina, kad humanitarinę katastrofą sukėlė Europos Sąjungos
atsisakymas laikytis tarptautinės teisės ir suteikti žmonėms, bėgantiems nuo
karo ir nevilties, teisę bent jau prašyti prieglobsčio, kai tik jie atvyks į
Lenkiją, kuri yra bloko narė.
Lenkija,
trokšdama, kad migrantų kančios nebūtų matomos viešumoje, uždarė savo sienos
pusę, užkertant kelią pagalbos darbuotojams, žurnalistams ir net gydytojams.
Antradienį šimtai migrantų bandė veržtis į Lenkiją, bet Lenkijos pasienio
pajėgos panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad juos sugrąžintų.
Po chaoso
nacionalistinė valdančioji partija Lenkijoje siekė tai pavaizduoti, kaip didelę
pergalę.
„Ačiū kariams, kad
sustabdė šios dienos puolimą“, – antradienį „Twitter“ parašė gynybos ministras
Mariuszas Blaszczakas. „Lenkija vis dar saugi. Visi šiuo metu pasienyje
tarnaujantys kariai gaus specialius finansinius apdovanojimus.
Jis sakė, kad nors
slėgis pagrindinėje perėjoje per naktį atlėgo, buvo bandoma kirsti daug kitų
250 mylių ilgio sienos taškų.
„Situacija prie
Baltarusijos sienos nebus greitai išspręsta“, – trečiadienį interviu Lenkijos
nacionaliniam transliuotojui „Radio One“ sakė gynybos ministras. „Turime
ruoštis mėnesius, jei ne metus.
Bendras migrantų
skaičius prie sienos skaičiuojamas nuo 2000 iki 4000, daugelis jų yra iš
Sirijos, Irako ir kitų Artimųjų Rytų dalių. Lenkija dabar yra dislokavusi
daugiau, nei 15 000 karių, prisijungusių prie daugybės pasieniečių ir policijos
pareigūnų.
31 metų Balia
Ahmed prieglobsčio sandėlyje buvo su dviem vaikais – 8 ir 10 metų – ir savo vyru. Ji sakė,
kad labai jaudinosi dėl buvimo ten, nes bijojo būti deportuota, tačiau jautė,
kad neturi kitos išeities.
„Mano vaikai
sušalo ir netrukus mirs“, - sakė ji.
Konfrontacija prie
Lenkijos ir Baltarusijos sienos yra daug dalykų – artėjanti humanitarinė krizė,
geopolitinė priešprieša ir dar vienas migracijos sunkumų įrodymas.
Tačiau tai taip
pat tapo kova dėl naratyvo valdymo.
Baltarusija nori, kad
pasaulis pamatytų situaciją. Lenkija, susitelkusi blokuoti
migrantus, bando apriboti žiniasklaidos nušvietimą, todėl antradienį buvo
sulaikytas „New York Times“ fotografas.
Lenkijos
nacionalistinė vyriausybė draudžia žurnalistams dirbti „raudonosios zonos“
pasienio zonoje, kur migrantai bando patekti į šalį iš Baltarusijos. Ji taip pat
sutelkė daugiau, nei 15 000 kareivių, policijos pareigūnų ir pasienio agentų, o
tai, kaip lyderiai vaizduoja, yra didžiulės pastangos užtikrinti šalies
saugumą.
Antradienio vakarą
„Times“ fotografas Maciekas Nabrdalikas ir du kolegos bandė dokumentuoti
rytinės sienos militarizavimą, kai juos ilgiau, nei valandą sulaikė lenkų
kariai. Jiems buvo uždėti antrankiai, apžiūrėtos kameros, apžiūrėta mašina.
Daugiau, nei
savaitę P. Nabrdalikas važinėjo pasienyje, norėdamas dokumentuoti pajėgų sukaupimą,
ir nors policijos pareigūnai dažnai jį stabdydavo, prašydami pateikti asmens
tapatybė dokumentus, tačiau leido jam dirbti tol, kol jis nebuvo raudonojoje zonoje.
Antradienį sutemus trys fotografai patraukė į karinę stovyklą prie mažo Wiejki
kaimo, vos už kelių mylių nuo sienos.
„Ji yra arti
draudžiamos zonos, bet už zonos ribų“, – sakė ponas Nabrdalikas. „Priėjome prie
vartų, prisistatėme ir pasakėme, kad fotografuosime lauke, o tik norėjome
įspėti. Tai visiškai legalu Lenkijoje“.
Kai fotografai
ruošėsi išvykti, daugiau nei tuzinas ginkluotų kareivių juos apsupo, šaltu oru
įsakė ištuštinti kišenes ir nusirengti paltus, o paskui surakino antrankiais.
Tada kariai ištuštino J. Nabrdaliko automobilį ir apžiūrėjo jų kameras.
„Pasakiau jiems,
klausykite, mes esame žurnalistai, tai, ką jie dabar daro, yra Lenkijos
įstatymų pažeidimas“, – sakė ponas Nabrdalikas.
Policija atvyko
daugiau, nei po valandos ir tonas pasikeitė, – sakė J. Nabrdalikas. Policijos
pareigūnai pasiūlė žibintuvėlį, kuris padėtų jiems surinkti daiktus iš kelio
pusės, o galiausiai jiems buvo leista nuvažiuoti.
Vokietijos
kanclerė Angela Merkel vadovauja siekdama rasti diplomatinį išeitį iš migrantų
krizės prie rytinių Europos Sąjungos sienų, kalbasi su Baltarusijos prezidentu
Aleksandru G. Lukašenka ir pablogina kai kurių jos sąjungininkių Europoje nuotaiką.
A. Merkel, kuri
trečiadienį susiskambino jau antrą kartą šią savaitę su ponu Lukašenka yra pirmoji
ES vadovė. ar NATO šalis per daugiau, nei metus turinti tiesioginį ryšį su
valdovu, kurį Vakarai vadina neteisėtu.
Jos telefono
skambučiai nepasiteisino nei su Lenkija, kuri migrantų telkimąsi prie savo
sienos apibūdino kaip Baltarusijos išpuolį, nei su Baltijos šalimis, kurios
visos yra prie rytinių NATO ir ES sienų. Jie apkaltino Vokietijos lyderį
aplenkus juos ir sužaidus į A. Lukašenkos bei jo pagrindinio sąjungininko
Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino rankas.
Lenkijos
prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį kalbėdamas Juodkalnijoje pareiškė, kad
jo šalis „nepriims jokių susitarimų, pasiektų virš mūsų galvų“.
Nepatenkintos buvo
ir Lietuvos bei Latvijos vyriausybės, kurios, kaip ir Lenkija, ribojasi su
Baltarusija ir bando sulaikyti migrantus, rašo
Europos žiniasklaida.
Tačiau A. Merkel
atstovas spaudai Stefanas Seibertas sakė, kad jos susitikimai vyko „glaudžiai
derinant su Europos Komisija ir gavus preliminarią informaciją iš svarbių
partnerių regione“.
Tai nėra tas pats,
kas sakyti, kad ji kalba ES vardu, bet Maskva atrodė pasiruošusi tai
interpretuoti taip. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus S. Peskovas
trečiadienį apie A. Merkel kontaktus sakė: „Labai svarbu, kad tarp ES atstovų
užmegztas kontaktas su Baltarusijos vadovybe“.
Kremlius sako, kad Vakarai
turėtų tiesiogiai su ja susisiekti, kad išspręstų migrantų priešpriešą.
A. Merkel biuras
trečiadienį paskelbė be detalių pokalbio su A. Lukašenka aprašymą, kuriame
tik pasakė, kad ji „pabrėžė būtinybę suteikti humanitarinę pagalbą ir grąžinimo
galimybes nukentėjusiems žmonėms“, dirbant su Jungtinėmis Tautomis ir Europos
sąjunga.
A. Lukašenkos
biuras nuėjo kur kas toliau, teigdamas, kad abu lyderiai „sutarė, kad problema
bus sprendžiama Baltarusijos ir ES lygmeniu, o abi pusės paskirs pareigūnus,
kurie nedelsdami pradės derybas, kad išspręstų esamas problemas.“ –
pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra.
Buvo neaišku, bet
spėliojama, kokius svertus A. Merkel galėjo bandyti panaudoti su V. Putinu ar
A. Lukašenka. Ji ilgą laiką buvo įtakingiausia Europos Sąjungos lyderė, tačiau
dabar ji taip pat yra luoša antis, kuri užima pareigas tik tol, kol Vokietijoje
bus suformuota nauja valdančioji koalicija.
Baltarusijos
dujotiekio operatorius sulėtino naftos srautą į Lenkiją, teigiama trečiadienį
paskelbtame Rusijos pranešime, kuriame teigiama, kad tai susiję su neplanuotu remontu.
Naujienų agentūros
„Tass“ pranešimas iškėlė mintį, kad energija gali būti naudojama, kaip ginklas
Baltarusijos ir Europos Sąjungos konfrontacijoje. Keli pagrindiniai Europos
ekonomikai svarbūs naftos ir gamtinių dujų vamzdynai teka per tą pačią sieną,
kur jau kelias savaites plūsta migrantai ir spaudžia patekti į Lenkiją bei
Europos Sąjungą.
Tačiau didelės
svarbos energijos tiekimo sulėtėjimo tikimybė atrodė menka, nes Rusija, tvirta
Baltarusijos sąjungininkė, atmetė ankstesnius vyriausybės grasinimus, kad ji
gali išjungti energijos tiekimą.
Naftos gamybos
sulėtėjimas praėjusią savaitę sekė griežtą Baltarusijos lyderio Aleksandro
G. Lukašenkos grasinimą sustabdyti gamtinių dujų tiekimą.
„Mes tiekiame
šilumą Europai, o jie mums grasina sienos uždarymu“, – sakė A. Lukašenka.
"O jei blokuosime gamtinių dujų tranzitą?"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą