Antradienį Škotijoje vykusiame COP26 klimato viršūnių susitikime JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pavadino šį pažadą svarbiu susitarimu, į kurį įtrauktos šalys, užimančios 85% pasaulio miškų. Tačiau išsami informacija apie tai, kaip toks teisiškai neįpareigojantis sandoris būtų vykdomas ir kaip būtų kontroliuojama, nebuvo išaiškinta.
„Miškų apsauga yra ne tik teisingas veiksmas kovojant su klimato kaita, bet ir teisingas mūsų visų klestinčios ateities kelias“, – sakė ponas Johnsonas.
Šis susitarimas buvo tiltas tarp turtingų pasaulio šalių ir skurdesnių besivystančių šalių.
Šis susitarimas taip pat yra žingsnis į priekį, atsižvelgiant į panašų įsipareigojimą išsaugoti pasaulinius miškus, priimtą 2014 m. per aukščiausiojo lygio susitikimą Niujorke. Tačiau Niujorko įsipareigojimas neapėmė Kinijos, Brazilijos ir Rusijos, kurios dabar pasirašė. Pareigūnų teigimu, šiam procesui labai svarbu įtraukti šias dideles, greitai augančias tautas.
Lėšos bus naudojamos padėti šalims atkurti miškus ir kovoti su klimato reiškiniais, pavyzdžiui, gaisrais. Jie taip pat padės vietiniams žmonėms apsaugoti savo žemę ir patobulins duomenų sistemas, skirtas stebėti neteisėtą medienos ruošą. Signatarai apėmė miško žemę, besitęsiančią nuo Rusijos iki Amazonės ir Kongo atogrąžų miškų. Miškai yra labai svarbūs norint pašalinti iš atmosferos anglies dioksidą ir padėti pažaboti visuotinį atšilimą.
Maždaug 12 milijardų JAV dolerių viešasis finansavimas projektui skiriamas iš 12 šalių ir bus suteiktas 2021–2025 m. Įsipareigojimas labai priklauso nuo privataus sektoriaus. 7,2 milijardo dolerių privačios investicijos į projektą apima 2 milijardus dolerių iš Amazon.com Inc. įkūrėjo Jeffo Bezoso žemės fondo.
„Per daug pasaulio šalių gamta iš anglies sugerėjos virsta anglies šaltiniu“, – pristatydamas iniciatyvą sakė J. Bezosas.
Daugiau nei 30 finansų bendrovių pasirašė įsipareigojimą neinvestuoti į prekėmis skatinamą miškų kirtimą. Tarp pasirašiusiųjų buvo didelis JK draudikas „Aviva PLC“.
Savaitgalį vykusiame didžiausių pasaulio ekonomikų G-20 susitikime nepavyko sumažinti atotrūkio tarp turtingų šalių, tokių, kaip JAV, ir Europos Sąjungos narių, kurios paprašė labiau teršiančių šalių, tokių, kaip Kinija ir Indija, paspartinti išmetamųjų teršalų mažinimą.
Į susitarimą dėl miškų naikinimo buvo įtrauktos ir turtingos, ir neturtingos šalys, įskaitant tokias tautas, kaip Brazilija ir Indonezija, kurios dažnai yra kritikų taikinys, sakant, kad šios vyriausybės nedaro pakankamai pastangų, kad apsaugotų savo miškus.
„Esame įsipareigoję apsaugoti šiuos svarbius anglies absorbentus ir mūsų gamtos kapitalą ateities kartoms“, – prieš antradienio pranešimą sakė Indonezijos prezidentas Joko Widodo.
Kai kurie išreiškė skeptišką požiūrį į pažadą, teigdami, kad jis turės būti tinkamai įgyvendintas ir vykdomas, kad jis turėtų realų poveikį. „Pasaulio lyderiai pirmiausia užsibrėžė tikslą iki 2030 m. nutraukti miškų naikinimą Niujorke 2014 m., tačiau nuo to laiko miškų kirtimas paspartėjo daugelyje šalių“, – sakė Chatham House tyrimų centro vyresnioji mokslinė bendradarbė Alison Hoare.
Vis dėlto susitarimas buvo pirmasis didelis laimėjimas JK COP pirmininkaujančiai valstybei narei, kurios tikslas – išnaudoti dvi savaites truksiantį renginį, kad būtų pasiekta daugybė šalutinių susitarimų, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tai apima anglies naudojimo mažinimą, perėjimo nuo degimo varikliu varomų automobilių prie elektromobilių paspartinimą ir daugiau pinigų, kuriuos galima duoti besivystančioms šalims, padėti joms pereiti nuo iškastinio kuro.
Jei dalelė šių pinigų bus pažadėta Lietuvai, o žemės palydovai tikrins realų miškų kirtimo mąstą, gal ir Lietuvoje miškų naikinimas bei medienos išvežimas sulėtės.
"Miškų naikinimas itin opi problema ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Šiuo metu Lietuva iš visų Baltijos šalių turi mažiausią miškų plotą, tuo tarpu 2018 m. Vyriausybė padidino metinę miškų kirtimo normą net 6 proc. Pastaraisiais metais miškų kirtimai sulaukia ypač didelio rezonanso – vyko protesto akcijos, netrūko pasipiktinimo socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Reaguodama į šią situaciją konservų ir liberalų valdžia nusprendė priimti Nacionalinį miškų susitarimą.“
1. World News: World Leaders Set Plan To Fight Deforestation
Colchester, Max. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Nov 2021: A.10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą