„Būsto išlaidoms augant, vyriausybės taikosi į stambius investuotojus
BŪSTO IŠLAIDOS turtingame pasaulyje sparčiai auga. Amerikoje ir Australijoje kainos per pastaruosius 12 mėnesių išaugo beveik 20%, o nuomos kainos taip pat auga. Praėjusiais metais kainos Naujojoje Zelandijoje pakilo daugiau nei 2 000 NZ dolerių (1 400 JAV dolerių) per savaitę. Išlaidos didžiuosiuose miestuose auga daugelį metų, o tai skatina pigaus skolinimosi ir naujų namų stygiaus derinys. Pandemija pablogino padėtį; karantinai padidino didesnių namų paklausą, o darbo jėgos ir medžiagų trūkumas apribojo būsto pasiūlą. Bandydamos sumažinti išlaidas, vyriausybės išmeta įvairiausias idėjas šiai problemai spręsti.
Vienas iš politikos krypčių apima pagalbą pirmą kartą perkantiems pirkėjams ir nuomininkams, tuo pačiu atgrasant kitus būsimus namų savininkus. Pavyzdžiui, Ispanija nori išvaryti jaunus žmones iš savo tėvų namų ir siūlo jiems beveik 300 dolerių per mėnesį nuomai. Pietų Korėjoje prezidentas Moon Jae-inas įvedė daugiau nei 20 skirtingų taisyklių, įskaitant griežtesnes skolinimo taisykles ir baudžiamuosius mokesčius brangiems namams.
Kitur pareigūnai daugiausia dėmesio skiria užsienio pirkėjų atgrasymui. Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau per savo perrinkimo kampaniją rugpjūtį pažadėjo dvejiems metams uždrausti nerezidentams įsigyti būstą. Naujosios Zelandijos draudimas užsieniečiams pirkti būstus įsigaliojo 2018 metais po to, kai Silicio slėnio sunkiasvoris Peteris Thielis įsigijo prieštaringai vertinamą rančą. Vis dėlto, nors ši politika sėkmingai atbaido užsieniečius, jos nepasižymėjo įperkamumo ženklu. Namų kainos Naujojoje Zelandijoje pakilo net ir išsekus užsienio pirkėjų pirkimams. Pono Moono pastangomis taip pat nepavyko pažaboti staigių kainų kilimo. Jo prezidentavimo laikotarpiu butų kainos Seule išaugo daugiau, nei trečdaliu.
Tai gali paaiškinti, kodėl Pietų Korėjoje dėmesys buvo nukreiptas į tiekimą. Šiais metais vyriausybė pristatė planą sostinėje pastatyti 83 tūkst. būstų. Amerika pažadėjo subsidijuoti statybas. Honkongo pareigūnai, dėl 2019 m. prasidėjusių antivyriausybinių protestų kaltinantys neįperkamą būstą, nori sumažinti išlaidas, pastatydami naują miestą netoli teritorijos sienos su žemynine Kinija. Projekte galėtų gyventi net 2,5 mln. žmonių – trečdalis Honkongo gyventojų. Tačiau Didžiosios Britanijos patirtis rodo, kaip sunku gali būti išplėsti būsto pasiūlą. Vyriausybė norėjo atnaujinti planavimo taisykles, kad būtų atverta daugiau žemės namų statybai. Tada baimė dėl vietovėje jau gyvenančių rinkėjų atsako ir nesutarimai valdančiojoje konservatorių partijoje paskatino permąstyti.
Susidūrusios su paklausos valdymo nesėkmėmis ir politiniais sunkumais, plečiant pasiūlą, kai kurios vyriausybės kreipiasi į tikslesnį tikslą – stambius savininkus. Spalio mėnesį Ispanijos kairiųjų koalicija susitarė dėl būsto įstatymo, kuriuo siekiama pažaboti investicinius fondus. Naujieji teisės aktai nustato nuomos kontrolę savininkams, turintiems daugiau, nei dešimt nekilnojamojo turto objektų. Pakeitimai, kurie įsigalios antroje 2022 m. pusėje, yra smūgis tokioms įmonėms, kaip „Blackstone“, privataus kapitalo milžinui, kuris yra didžiausias Ispanijos būstų išnuomotojas.
Ispanija yra tik paskutinė šalis, pasiūliusi apribojimus dideliems nekilnojamojo turto investuotojams. Panašūs metodai atsirado Airijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Amerikoje prezidentas Joe Bidenas nori apriboti namų tipus, kuriuos gali turėti dideli investuotojai. Kanados centriniai bankininkai planuoja išanalizuoti investuotojų vaidmenį, augant kainoms. Rugsėjo mėn. vykusiame referendume Berlyno gyventojai ėmėsi energingų žingsnių ir balsavo už didžiųjų žemės savininkų, tokių, kaip Vonovija ir Deutsche Wohnen, nusavinimą. (Rezultatas yra neįpareigojantis, o galimos teisinės nesėkmės reiškia, kad jis gali niekada netapti realybe.)“ [1]
· · · 1. "Patch-up job; House prices." The Economist, 20 Nov. 2021, p. 72(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą