„Paryžius – tūkstančiai protestuotojų išėjo į gatves visoje Prancūzijoje reikalauti didesnių atlyginimų, kad galėtų susidoroti su didėjančiomis sąskaitomis už energiją ir didesne infliacija, didinant spaudimą Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kai naujausios sankcijos Rusijai tęsiasi be galo.
Streikuojantys mokytojai, sveikatos priežiūros ir geležinkelių darbuotojai ketvirtadienį surengė protesto demonstracijas dešimtyse Prancūzijos miestų. Paryžiuje streikai paralyžiavo dalį viešojo transporto sistemos, o kai kurios mokyklos liko uždarytos.
Protestai yra politinės sumaišties, su kuria susiduria E. Macronas ir kiti Europos lyderiai, ženklas, Europai svyruojant ant recesijos slenksčio. Europiečiai nerimauja dėl infliacijos, kurią skatino tiekimo grandinės problemos ir kiti veiksniai, kai pastaruoju metu Rusijai taikomos sankcijos dar labiau padidino skausmą.
Maskvos sprendimas nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai padidino elektros ir dujų kainas, todėl darbuotojai reikalavo padidinti atlyginimus, kad sušvelnintų smūgį. Geopolitinė įtampa tarp Vakarų ir Rusijos taip pat padidino naftos kainas.
Dauguma žmonių Prancūzijoje ir Europoje ir toliau palaiko sankcijas Rusijai. Tačiau E. Macronas ir kiti Europos lyderiai baiminasi, kad ekonominis stresas gali pakenkti visuomenės palaikymui šiai politikai arba ją remiančioms vyriausybėms, ypač atėjus žiemai ir didėjant dujų paklausai.
Belgijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje pastarosiomis savaitėmis žygiavo dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaudami padidinti atlyginimus, kad būtų kompensuota infliacija, didesnės valstybės paramos, vyriausybės įsikišimo į energijos rinką ir kai kuriais atvejais sankcijų Rusijai nutraukimo.
Šią savaitę Varšuvoje tūkstančiai lenkų policijos pareigūnų, pasieniečių ir ugniagesių knibždėte knibžda gatvėje palei ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio kabineto langus, reikalaudami padidinti atlyginimus, kad jie neatsiliktų nuo pragyvenimo išlaidų. Jų mitingas įvyko po to, kai Lenkijos mokytojų profesinė sąjunga surengė savo protestą, reikalaudama 20% padidinti atlyginimą.
Prancūzijoje sąjungos spalį surengė kelis protestus visoje šalyje prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas. E. Macrono vyriausybė išleido 71,6 milijardo eurų (71,7 milijardo dolerių), kad apsaugotų namų ūkius ir įmones nuo energijos krizės, teigia Briuselyje įsikūrusi ekspertų grupė Bruegel. Infliacija Prancūzijoje išlieka mažesnė, nei JAV ir daugumoje kitų Europos šalių. Vis dėlto kylančios energijos ir maisto kainos padarė didelę politinę žalą E. Macronui.
Daugiau nei devyni iš 10 prancūzų teigia, kad priemonės, kurių ėmėsi vyriausybė, siekdama sušvelninti infliacijos smūgį, yra nepakankamos arba neveiksmingos, rodo trečiadienį paskelbta Elabe apklausa, kurioje dalyvavo 1000 žmonių. Maždaug pusė apklaustųjų teigė, kad neseniai turėjo atšaukti atostogų planus dėl augančių pragyvenimo išlaidų, o daugiau, nei trečdalis, teigė nustojantys pirkti tam tikrus maisto produktus, rodo apklausa.
E. Macronas neteko daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje – žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose – birželį, kai sustiprėjo kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės jėgos. Jo partija ir jos sąjungininkai iškovojo daugiausiai vietų Nacionalinėje Asamblėjoje, tačiau jų neužteko, kad išlaikytų daugumą, kuri leido Prancūzijos lyderiui per pirmąją kadenciją nepaisyti opozicijos. Pastarosiomis savaitėmis E. Macrono vyriausybė sulaukė šešių nepasitikėjimo balsavimų po to, kai nusprendė pasinaudoti Prancūzijos konstitucijos 49 straipsniu, kad apeitų parlamentą ir priimtų 2023 m. biudžeto projektus.
Vyriausybė išgyveno kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio ir NUPES – kairiųjų partijų koalicijos – pateiktus balsavimus, nes konservatorių partijos „Les Republicains“ įstatymų leidėjai jiems nepritarė. [1]
1. World News: French Protests Urge Pay Raises As Prices Soar --- Fresh demonstrations are a new sign of the political turmoil facing European leaders
Bisserbe, Noemie.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 11 Nov 2022: A.12.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą