Cobots take robotics to the next level

"The market for cobots recently grew by 31 percent worldwide. Manufacturers are addressing new target groups and offering productivity gains in the context of labor shortages. Because they are easier to put into operation, they are driving the democratization of robotics.

 

     A new cobot model came onto the market these days: The company Universal Robots, the top dog on the market, presented its latest product with a payload of 30 kilos in its portfolio for the first time. This means the manufacturer is on trend. 

 

Compared to classic industrial robots, the small robots, some of which operate without a protective fence, are becoming increasingly popular and are being equipped for a wider range of tasks. 

 

Recently, the purchase of the insolvent German cobot manufacturer Franka Emika by the Chinese company Agile Robots attracted a lot of attention in the industry. Overall, the market is rich in competitors, especially since practically all established robot manufacturers offer cobots.

 

     While ten to 15 years ago the marketing statements were ahead of the actual market situation, cobots have now arrived on the market. Their share  sold worldwide in 2022 was around ten percent of industrial robots or 55,000 units. This corresponds to growth of 31 percent compared to the previous year. In addition, continuous growth in this segment has been observed since 2017 (since the International Federation of Robotics began evaluating cobot sales).

 

     Definition of a cobot

 

     The term cobot is a colloquial portmanteau and is made up of “collaborative robot”, which means: a robot that works together with humans. However, the term is actually misleading. When it comes to the safe use of robots, all of them - cobots and classic industrial robots - have to go through the same risk assessment process in order to be operated in accordance with the rules. In essence, there are no collaborative robots, only collaborative applications. With the appropriate safety technology, this could also be implemented with a large industrial robot, provided it is still economically interesting.

 

     Initially, robots that had the new safety functions listed in ISO 10218, such as safe monitoring of speed and position or force limitation, were initially referred to as cobots. Only a few robots with specially certified safety controls were able to do this. Almost all manufacturers have now incorporated these safety functions into their standard controls. So the functions can be used or not.

 

     Cobots are usually modeled on the human arm in terms of construction and functionality, so they have a similar load capacity and reach (the fact that exceptions confirm the rule is demonstrated by the product mentioned at the beginning). For example, they can supplement a manual workstation. This makes them interesting for new tasks. In addition, cobots come with the promise of easier robot use and are therefore a central driver of the democratization of robotics. This means they reach the target group of medium-sized companies and those that produce in small batch sizes.

 

     Cobots are driving the democratization of robotics

 

     This target group needs robot systems that are easy to operate and designed for usability. This can include, for example, the fact that they can be programmed by hand. That's why many cobot manufacturers offer, in addition to the actual robot arm, a platform for software components, coordinated grippers or other peripheral devices from the ecosystem. All of this promises the integration of the robot system by the operator even without robotics expertise (and not by a specialized integrator, as was previously the case).

 

     This also includes a changed approach to initiating cobot projects. Classic automation projects are usually developed using the VDI guideline 2221. The selection of the robot that is suitable for the task only takes place when the automation project has been fully developed. For applications with cobots, the sequence is often slightly different: a problem (a need for automation) is identified, then the cobot is purchased and only then is it seen how the application can be implemented with it and its peripherals such as the appropriate gripper. This is actually a paradigm shift that can currently be observed here.

 

     There are no safe robots, only safe robot applications

 

     As indicated above, safety measures are just as central to cobot operation as they are to any classic robot. Currently, the cost of risk assessment for cobots operating without a safety fence is approximately twice as long because there is still a lack of standardized measures.  A lot of research work is already being done here. For example, we are developing the “Computer-Aided Risk Assessment” (CARA), which supports companies with the help of a partially automated risk assessment.

 

     With ISO TS 15066, concrete force and pressure limits for collaborative operation were introduced for the first time in 2016. With the revision of the ISO 10218 standard, it has the character of a standard for the first time. In addition, many newly gained experiences from practical application flow into the document. The standard makes it clear: any robot, no matter how safe it may be, can become a risk due to a dangerous component (standard example: cobot should handle sharp knives) ("start with the part", proclaimed a robotics expert the necessary procedure for a risk assessment). So even with cobots there are only safe robot applications and not robots that are safe in themselves.

 

     Cobots for welding

 

     One application in which the right balance between cost-effectiveness (usually due to a suitable cycle time) and safety has already been found is cobot-based welding. The labor shortage is blatant, especially in small companies in this industry, and more automation is a must for many in order to maintain or even increase their productivity. Welding robots then often take over the simpler work, and the skilled workers can use their experience to take on the more complex and attractive tasks.

 

     An important component for the success of the welding cobots: easy commissioning and operation. For example, together with our two industrial partners Trumpf and Lorch, we have developed a sensor add-on for welding cobots and have already brought it onto the market through licenses. The sensor add-on makes it possible to use welding cobots to easily program the weld seam. The cobot simply needs to be positioned at the start of the weld seam, then it follows the weld seam independently and automatically thanks to the upstream sensor. The software calculates the welding path as well as the torch orientation and position in real time during the process. The robot can start its task within a few seconds.

 

     Overall, we can conclude: Cobots may soon be available to everyone, yes, but best with systematic planning and if the desired key performance indicators harmonize with the concrete, secure application implementation." [1]

 

1. Cobots bringen die Robotik auf die nächste Stufe. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Dec 19, 2023. Von Werner Kraus

Penkių valandų taisyklė ir kuo ji naudinga dirbtinio intelekto amžiuje

"Gyvename į mokymąsi visą gyvenimą orientuotoje ekonomikoje, kurioje kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra bene pagrindinės sėkmės sąlygos, ypač vis plačiau naudojant dirbtinio intelekto (DI) sistemas. Tačiau, kaip rasti laiko mokytis – daugumai žinomų žmonių padėjo penkių valandų taisyklė.

 

Penkių valandų taisyklę išpopuliarino Michaelas Simmonsas, bendrovės „Empact“ įkūrėjas. Koncepcija labai paprasta: nesvarbu, kaip labai sėkmingi žmonės yra užsiėmę, jie visada skiria bent valandą per dieną – arba penkias valandas per darbo savaitę – mokymuisi. Ir tai jie daro metai iš metų.

 

M. Simmonsas šią idėją pasiskolino iš Benjamino Franklino, garsiojo JAV politiko, mokslininko, išradėjo, verslininko ir daugelyje kitų sričių garsios XVIII a. asmenybės. Jis nuolat skirdavo laiko mokymuisi.

 

B. Franklinas atsikeldavo anksti ryte ir skaitydavo bei rašydavo. Išsikeldavo asmeninius tikslus ir sekė savo rezultatus. Jis įsteigė amatininkų ir prekybininkų klubą, kurio nariai susirinkdavo kartu siekti asmeninio tobulėjimo. Mokslininkas taip pat eksperimentavo su naujai sužinota informacija, o kiekvieną rytą ir vakarą užduodavo sau kelis klausimus ir juos mėgindavo sau atsakyti.

 

Šiandien penkių valandų taisyklę praktikuojantys žinomi žmonės padalijo procesą į tris dalis.

Skaitymas

 

Verslo portalas „Entrepreneur“ rašo, kad milijardieriai, tarp kurių Markas Cubanas, JAV verslininkas ir Danas Gilbertas, krepšinio klubo Klivlando „Cavaliers“ savininkas, kasdien nuo vienos iki trijų valandų skaito.

 

Elonas Muskas suvokė, kaip konstruoti raketas, o tai paskatino „SpaceX“ įkūrimą, skaitydamas. Jackas Ma, vienas iš Kinijos technologijų ir e. prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjų, sako, kad „Skaitantieji, palyginti su to nedarančiais, dažniau žino kitų pramonės šakų strategijas ir taktiką“.

 

Jei negalite skaitymui kasdien skirti valandos, pradėkite nuo 20–30 min.

 

„Visada su savimi turiu knygą, kad laukdamas susitikimo pradžios ar eilės pas gydytoją, užuot naudojęsis išmaniuoju telefonu, galėčiau skaityti,“, – pasakoja Johnas Ramptonas, verslininkas, investuotojas, portalo „Entrepreneur“ autorius.

Apmąstymas

 

Kita penkių valandų taisyklės dalis – refleksija. Apmąstyti tai, ką naujo sužinojote ar labiausiai rūpimus klausimus galima tiesiog sėdint ir žiūrint į horizontą arba užsirašant. Pavyzdžiui, Sara Blakely, apatinį trikotažą gaminančios įmonės „Spanx“ įkūrėja, ilgą laiką rašė dienoraštį.

 

Susitelkimas į praeitį suteikia galimybę pasimokyti iš klaidų, taip pat įvertinti, kas buvo padaryta teisingai.

 

„Kalendoriuje pasižymėkite laiką, kuris bus skirtas apmąstymams. Pastebėjau, kad ideali trukmė 15–20 minučių po pietų. Pradėkite nuo mažų žingsnelių: skirkite penkias ar dešimt minučių per dieną“, – dalijasi J. Ramptonas.

 

Autorius pataria užduoti sau du ar tris klausimus, skirtus konkrečiai situacijai. Pavyzdžiui, jei dalyvavote konferencijoje, paklauskite: „Kokios išsakytos mintys man atrodo svarbiausios?“ ir „Kaip tai galiu pritaikyti savo versle?“.

Eksperimentas

 

Trečioji ir paskutinė dalis – greitas eksperimentavimas. B. Franklinas ir T. Edisonas tapo žymiais išradėjais ir mąstytojais dėl to, kad eksperimentavo. Turime „Gmail“, nes bendrovė „Google“ leido darbuotojams išbandyti naujas idėjas.

 

Eksperimentai tokie naudingi todėl, kad matote faktus, o ne prielaidas. Taip pat parodo, kas veikia. Galite mokytis iš savo klaidų ir gauti grįžtamąjį ryšį iš kitų.

 

„J. Ma rekomenduoja išmoktas žinias pritaikyti realiame gyvenime. Pavyzdžiui, perskaitę knygą apie komandinį darbą, ilgai nelaukę imkitės naujo projekto, kad išmėgintumėte tai, ką sužinojote“, – rašo „Entrepreneur“ autorius."

 

Kinijos gamintojas BYD Vengrijoje stato naują elektromobilių gamyklą

   „Lenktynėse dėl naujos BYD vietos buvo sudaryta sutartis su Vengrija. Pasiektas susitarimas dėl pirmosios Europoje baterijomis varomų automobilių gamyklos, pranešė Kinijos gamintojas.

 

     Kinijos elektromobilių gamintoja BYD Vengrijoje stato pirmąją Europoje baterijomis varomų automobilių gamyklą. 

 

Bendrovė tai paskelbė. Taigi, BYD patvirtino Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung pranešimą. Lapkritį buvo pranešta, kad BYD priėmė vidinį sprendimą naudoti Vengriją kaip gamybos vietą, tačiau bendrovė to komentuoti tuo metu nenorėjo.

 

     Šiuo metu BYD yra sparčiausiai auganti elektromobilių gamintoja pasaulyje ir dabar lygiuojasi su Amerikos pasaulinės rinkos lydere Tesla.

 

     Dabar gamintoja nori įsitvirtinti ir Europoje.

 

     Tačiau iki šiol pardavimų skaičiai buvo žemi.

 

     Bendrovės teigimu, planuojama nauja BYD gamykla bus pastatyta Segedo mieste pietų Vengrijoje.

 

      Ji gamins elektromobilius Europos rinkai ir sukurs tūkstančius darbo vietų.

 

     Baigti ne anksčiau, kaip 2026 m

 

     Iš pradžių BYD nepateikė daugiau informacijos apie planuojamos gamyklos dydį. Turto valdytojo Bernstein automobilių analitikai penktadienį prognozavo, kad gamykla bus skirta per metus pagaminti apie 200 000 transporto priemonių ir tikriausiai bus baigta per dvejus ar trejus metus. Tačiau abejotina, ar gamybos aikštelė pradžioje bus pakankamai išnaudota. Tikimasi laipsniško gamybos didinimo.

 

     Ekspertai prognozuoja, kad BYD ilgainiui gali tapti svarbiu konkurentu, ypač stambiems gamintojams, tokiems, kaip „Volkswagen“, „Opel“ savininkas „Stellantis“ ir „Renault“ Europoje. BYD jau yra Kinijos vidaus rinkos lyderis.

 

     Kinijos gamintojas ėmėsi veiksmų praėjus keliems mėnesiams po to, kai Briuselis paskelbė, kad tirs vyriausybės subsidijas Kinijos elektromobilių gamintojams. Europos gamybos įrenginys galėtų padėti BYD išvengti baudžiamųjų tarifų iš Kinijos importuojamoms elektra varomoms transporto priemonėms.

 

     BYD jau keletą metų gamina elektrinius autobusus Vengrijos mieste Komarom.

 

     Kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, bandė pasikviesti BYD automobilių gamyklą, nes tikėjosi papildomų investicijų ir darbo vietų kūrimo. Saro krašte buvo vilties, kad kinai gali perimti gamyklą, priklausančią JAV gamintojui Ford, kurios ateitis neaiški.“ [1]

 

Kas tikitės pavogti Kinijos technologijas ir bandysite gauti darbo šioje gamykloje, paklauskite apie galimybę šluoti grindis. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Prezidentas Gitanas Nausėda yra tik tam tinkami. Jų užsienio politika Kinijos, Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu yra pasibaisėtinai nemokšiška. 

 

1. BYD baut neue Elektroauto-Fabrik in Ungarn. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online)Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Dec 22, 2023.

 

The Chinese manufacturer BYD is building a new electric car factory in Hungary

   "Hungary has been awarded the contract in the race for a new BYD location. An agreement has been reached on the first factory for battery-powered cars in Europe, the Chinese manufacturer announced.

 

     The Chinese electric car manufacturer BYD is building its first battery-powered car factory in Europe in Hungary. 

 

The company announced this. BYD thus confirmed a report in the Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung. This reported in November that BYD had made the internal decision to use Hungary as a production location. At the time, the company did not want to comment on this.

 

     BYD is currently the fastest-growing manufacturer of electric cars in the world and is now on a par with the American global market leader Tesla.

 

     Now the manufacturer also wants to gain a foothold in Europe.

 

     So far, however, sales figures have been low.

 

     According to the company, the planned new BYD factory will be built in the city of Szeged in southern Hungary.

 

      It will produce electric cars for the European market and create thousands of jobs, it said.

 

     Completion not before 2026

 

     BYD initially did not provide any further information on the size of the planned plant. Auto analysts at asset manager Bernstein predicted on Friday that the factory would be designed for annual production of around 200,000 vehicles and would probably be completed in two to three years. However, it is questionable whether the production site will be sufficiently utilized at the beginning. A gradual build-up of production is expected.

 

     Experts predict that BYD could become an important competitor in the long term, especially for volume manufacturers such as Volkswagen, Opel owner Stellantis and Renault in Europe. BYD is already a leader in its Chinese home market.

 

     The Chinese manufacturer's move comes a few months after Brussels announced it would investigate government subsidies for Chinese electric car makers. A European production facility could help BYD avoid the resulting punitive tariffs on electric vehicles imported from China.

 

     BYD has been producing electric buses in the Hungarian city of Komarom for several years.

 

     Several European countries, including Germany and France, had tried to locate the BYD car factory because they expected further investment and job creation. In Saarland there was hope that the Chinese could take over a factory owned by the US manufacturer Ford, whose future is uncertain." [1]

 

Who hopes to steal Chinese technology and try to get a job in this factory, ask about the opportunity to sweep the floor. Lithuanian Foreign Minister Gabrielius Landsbergis and President Gitanas Nausėda are only suitable for this. Their foreign policy towards China, Russia and Belarus is appallingly ignorant.

 

1. BYD baut neue Elektroauto-Fabrik in Ungarn. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online)Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Dec 22, 2023.