Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2023 m. gruodžio 26 d., antradienis

Po smurto Serbijoje tiek Maskva, tiek Serbija kaltina Vakarus

  „Rusijos ambasadoriaus Serbijoje pateikti kaltinimai buvo naujausios Maskvos pastangos sužlugdyti diplomatinę kampaniją, kuria siekiama išvilioti Serbiją iš Rusijos orbitos.

 

     Po ginčijamų visuotinių rinkimų Serbijos neramiuose vandenyse žvejojanti Rusija pirmadienį apkaltino Vakarus surengus antivyriausybinius gatvių protestus Serbijos sostinėje Belgrade, kurie sekmadienio vakarą peraugo į smurtą.

 

     Rusijos ambasadoriaus Serbijoje Aleksandro Botsano-Harčenkos teiginiai dėl Vakarų sąmokslo buvo naujausios Maskvos pastangos sužlugdyti iki šiol bevaisę JAV ir Europos diplomatinę kampaniją, kuria siekiama išvilioti Serbiją iš Rusijos orbitos ir nutraukti tradiciškai tvirtus santykius šių dviejų slavų ir stačiatikių krikščionių tautų.

 

     Anksčiau taikūs gatvių protestai Belgrade dėl, opozicijos teigimu, suklastotų visuotinių rinkimų gruodžio 17 d., sekmadienį virto bjauriais po to, kai protestuotojai bandė šturmuoti sostinės miesto tarybos pastatą ir buvo pasitikti riaušių policijos pareigūnų ašarinių dujų salvėmis.

 

     Rusijos ambasadorius interviu televizijai sakė, kad yra „nepaneigiamų įrodymų“, kad „riaušes“ kurstė Vakarai. Tai pakartojo Serbijos lyderio prezidento Aleksandro Vučičiaus teiginius, kad jo vyriausybę užpuolė išorės jėgos, siekiančios „spalvotosios revoliucijos“ – terminą, kurį Rusija sugalvojo apibūdinti populiariems maištams, kuriuos ji visada laiko Vakarų sąmokslu.

 

     „Tai buvo bandymas smurtiniu būdu perimti Serbijos Respublikos valstybines institucijas“, – vyriausybę palaikančiai televizijai „Pink TV“ sakė V. Vučičius, kaltinimus rinkimų pažeidimais pavadinęs jo politinių oponentų „melu“.

 

     Nėra įrodymų, kad Vakarų vyriausybės kurstė praėjusią savaitę vykusius gatvių protestus prieš V. Vučičių ir, jo oponentų nuomone, pavogtus Belgrado rinkimus.

 

     Pirmadienį protestai prieš rinkimus tęsėsi. Universiteto studentų vadovaujama demonstracija pritraukė tik nedidelį dalyvių skaičių, tačiau blokavo eismą centrinėje Belgrado gatvėje iki vyriausybės būstinės.

 

     Praėjusį pirmadienį rinkimų stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ataskaitoje teigiama, kad Serbijos rinkėjams buvo suteiktas platus kandidatų pasirinkimas ir kad „iš esmės buvo gerbiama žodžio ir susirinkimų laisvė“.

 

     Tačiau, kaip teigiama, valdančioji partija mėgavosi „kreiptomis žaidimo sąlygomis“, nes „spaudimas rinkėjams, taip pat ryžtingas prezidento įsitraukimas ir valdančiosios partijos sisteminiai pranašumai pakenkė visam rinkimų procesui“.

 

     Vučičiaus valdančioji Serbijos pažangos partija nugalėjo opoziciją per šį mėnesį vykusį parlamento balsavimą, bet Belgrado miesto tarybos rinkimuose jai sekėsi prasčiau, nes opozicija patyrė nedidelį pralaimėjimą, kurį opozicija priskyrė rinkėjams, kurie, jų teigimu, buvo nelegaliai atgabenti į sostinę iš kitų šalių šalies teritorijų ir iš kaimyninių Kosovo bei Bosnijos.

 

     Opozicija pripažino pralaimėjimą, balsuojant dėl naujojo Parlamento.

 

     Tačiau ji pažadėjo panaikinti, jos nuomone, suklastotą Belgrado savivaldos rinkimų rezultatą ir pastarąją savaitę kasdien rengė protestus gatvėse.

 

     Vakarų šalys, bijodamos deginti tiltus su V. Vučičiu, buvo prislopintos rinkimų kritikoje. JAV ambasadorius Serbijoje Christopheris R. Hillas praėjusią savaitę paragino šalį pašalinti rinkimų sistemos „trūkumus“, tačiau pabrėžė, kad „JAV vyriausybė tikisi tęsti mūsų darbą su Serbijos vyriausybe“ ir jį „pilniau užbaigti“, įjungiants į Vakarų tautų šeimą“.

 

     Serbija 2009 metais pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą, tačiau jos paraiška strigo daugelį metų. Nuo įvykių Ukrainoje pradžios praėjusių metų vasarį, V. Vučičiui buvo daromas vis didesnis spaudimas iš Vakarų.

 

     Ponas Vučičius atsisakė prisijungti prie Europos sankcijų Rusijai ir parodė tik nerimtą susidomėjimą išspręsti ilgalaikį ginčą dėl Kosovo, buvusios Serbijos teritorijos, kuri 2008 m. pasiskelbė nepriklausoma valstybe, statuso. Kosovas, kuriame daugiausia gyvena etniniai albanai, buvo atskirtas, jo ryšiai su Serbija nutrūko po 1999 m. NATO bombardavimo kampanijos prieš Belgradą ir kitus miestus, dėl kurių net daugelis proeuropietiškų serbų labai įtaria Vakarų ketinimus.

 

     Blogas kraujas pamažu susilpnėjo tarp Serbijos ir Vakarų, kurie kaltino Kosovą, o ne V. Vučičių, padidinus įtampą po rugsėjį įsiplieskusio smurto daugiausia serbų teritorijose Kosovo šiaurėje. Tokia pozicija paskatino Europos politikų ir apžvalgininkų, kurie laiko V. Vučičių pagrindine grėsme taikai Balkanuose, kaltinimus dėl Belgrado „pamaloninimo“.

 

     Užuot suteikę Vučičiui daugiau laisvės atsiriboti nuo griežtos linijos serbų nacionalistinių jėgų, glaudžiai susijusių su Rusija, kaip tikėjosi Vašingtonas, pastarieji rinkimai, atrodo, tik priartino jį prie Maskvos.

 

     Po sekmadienio vakarą Belgrade įvykusių susirėmimų Serbijos ministrė pirmininkė Ana Brnabič, artima V. Vučičiaus sąjungininkė, padėkojo Rusijos saugumo pajėgoms už pasidalijimą informacija, rodančia Vakarų ranką opozicijos protestuose.

 

     „Tikriausiai jis nebus populiarus tarp Vakarų šalių, bet šįvakar ypač jaučiu, kad svarbu ginti Serbiją ir padėkoti Rusijos saugumo tarnyboms, kurios turėjo šią informaciją ir pasidalino ja su mumis“, – sakė p. Brnabič.“ [1]

 

Skubiai statykime dar vieną puikų muziejų Lietuvoje. Ten gyvens tie smurtaujantys Serbijos studentai, persirengę Serbijos karaliais, karalienėmis, prezidentais ir ministrais. Mes, Lietuvos mokesčių mokėtojai, mokėsime už jų karališką išlaikymą. Baltarusijos opozicijai jau tai darome, darykime visiems, kuriems spalvotoji revoliucija nepavyksta.


1.  After Violence in Serbia, Moscow Blames the West: [Foreign Desk]. Higgins, Andrew.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 26 Dec 2023: A.7.

Komentarų nėra: