Prekių ženklo, dizaino ir idėjos apsauga: kada registruoti, ką patentuoti, o kada nesipasakoti

"Intelektinės nuosavybės vagystė – nebūtinai tik prekių ženklų klastotė. Valstybinis patentų biuras (VPB) atkreipia dėmesį, kad neteisėtai būna pasisavinamas ir konkretaus gaminio dizainas. Specialistai pataria, ką apie kūrinių apsaugą reikėtų žinoti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Digna Zinkevičienė, VPB Prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėja, atkreipia dėmesį, kad intelektinės nuosavybės sąvoka apima ir išradimus ar gaminių dizainus, pavyzdžiui, rankinės modelį ar kėdės formą. Taip pat ir kitus protinės ar kūrybinės veiklos rezultatus, taigi – ne tik prekių ženklus.

Siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę, pasitelkiami du įrankiai: prekių ženklai ar gaminio dizainas yra saugomi juos įregistruojant, o išradimai – patentuojant.

„Šie įrankiai leidžia teisinėmis priemonėmis ginti teises, apsaugant savo turimus registruotus intelektinės nuosavybės objektus nuo kopijavimo ir nepageidaujamo naudojimo, padeda kovoti su nesąžininga konkurencija, prisideda prie verslo augimo ir sėkmės. Taip pat tai gali būti viena iš sąlygų lengvesniam investicijų pritraukimui, nes išimtinėmis teisėmis apsaugotas kūrinys yra patrauklesnis“, – pranešime spaudai cituojama D. Zinkevičienė.

Top of Form

Bottom of Form

Top of Form

Bottom of Form

VPB primena, kad verslas gali pasinaudoti ES mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) fondo finansavimu – gauti paramą apsaugoti intelektinei nuosavybei. 2023 m. finansine parama pasinaudojo daugiau kaip 1.100 įmonių.

Daugiau apie ES MVĮ fondo finansavimą skaitykite čia.

Panašus ar nukopijuotas dizainas

Jeigu verslas sukuria naujas gaminio ar jo dalies vaizdą, jį gali apsaugoti, registruodamas kaip dizainą. Dizaino įstatyme dizainas apibrėžiamas, kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir, ar jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir, ar medžiagos.

Svarbu ir tai, ar yra naudojamas panašus gaminio dizainas į jau įregistruotą. D. Zinkevičienė nurodo, kad dizaino įstatyme numatyta, kad registruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę šį dizainą naudoti, tad tik jis gali leisti arba drausti kitiems asmenims gaminti, siūlyti parduoti, pateikti į rinką.

„Ar dizainas yra nukopijuotas, ar visgi originalus, lemiamą įtaką turi tai, kokias gaminio vaizdo savybes lemia jo techninė funkcija, o kokias – dizainerio laisvė kuriant dizainą. Pavyzdžiui, verslininkas, mezgantis megztukus, turi suprasti, kurie megztuko dizaino elementai yra dizainerio fantazijos vaisius ir paverčia šį gaminį besiskiriančiu nuo kitų, o kurie tiesiog būdingi visiems tokios kategorijos gaminiams. Tarkime, tarpas galvai įkišti yra techninė megztuko funkcija, tačiau šalia esančios apykaklės forma, dydis, dekoratyvūs elementai, raštai ar faktūra jau yra originalūs dizaino elementai“, – paaiškina D. Zinkevičienė.

Ji nurodo, kad, pavyzdžiui, greitosios mados kūrėjai dažnai nesirenka registruoto dizaino apsaugos, nes tokie kūriniai aktualūs trumpą laiką, bet greitajai madai gali būti taikoma neregistruoto Bendrijos dizaino apsauga, sauganti nuo tiesioginio kopijavimo.  

Ir prekių ženklams, ir receptūroms

Gaminys gali būti apsaugotas ir keliais intelektinės nuosavybės apsaugos būdais: pažymint gaminį registruotu prekių ženklu, registruojant gaminio išorinį vaizdą kaip dizainą (net iki 100 to paties dizaino pavyzdžių vienoje paraiškoje) ir patentuojant išradimą.

Prekių ženklas yra skirtas identifikuoti konkretaus gamintojo prekes ar paslaugų teikėjo paslaugas ir atskirti jas nuo kitų gamintojų prekių ar paslaugų teikėjų. Prekių ženklų įstatyme numatyta, kad prekių ženklą gali sudaryti įvairiausi žymenys: žodžiai, asmenų vardai, pavardės, meniniai pseudonimai, juridinių asmenų pavadinimai, šūkiai, raidės, skaičiai, piešiniai, emblemos, erdvinės formos, spalvos, garsas ar judesys.

„Visi žinome bent po keletą prekių ženklų, kuriuos vos pamatę suprantame, kokie tai bus gaminiai, kokia bus jų kokybė, savybės. Sėkmingo gaminio prekių ženklas yra įmonės reputacijos, reklamos priemonė. Toks ženklas gali tapti prekių ženklų klastotojų, siekiančių pasinaudoti jau sukurta gaminio reputacija ir neatidžiam vartotojui pasiūlyti savo gaminį, taikiniu. Turima registruota teisė į prekių ženklą leis nesudėtingai įrodyti savo teises ir jas apginti, taip išgelbėjant įmonės investicijas į gaminio kūrimą ir populiarinimą“, – nurodo D. Zinkevičienė.  

Kai yra sukuriamas naujas pasauliniu lygiu gaminys ir jis yra neakivaizdus atitinkamos techninės srities specialistams, jis ar jo gamybos būdas gali būti patentuojamas kaip išradimas. Išradimo patentą galima ir licencijuoti – tai gali palengvinti ir komercinių partnerių paiešką, o tokią apsaugą galima pasitelkti ir maisto produktų receptams.

„Labai dažnai smulkieji verslininkai gamina įvairius maisto produktus, kurių receptą ar paruošimo būdą būna sugalvoję patys. Tokios originalios ir dar niekam kitam nepriklausančios receptūros taip pat gali būti patentuojamos kaip išradimai, patento paraiškoje aprašant tiek gaminio sudėtį, tiek ir jo gamybos būdą“, – nurodo Vita Kiriliauskaitė, VPB Išradimų skyriaus vedėja.

Patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą. Tik patento savininkas, ar kitas asmuo patento savininko sutikimu, turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti išradimą bei neleisti konkurentams gaminti, parduoti patentu apsaugotų gaminių.

Kada pasirūpinti apsauga

VPB primena, kad dizaino, prekių ženklo ar išradimo teisine apsauga verta pasirūpinti dar prieš pateikiant gaminį rinkai. Laiku to nepadarius nesąžiningi konkurentai gali pasisavinti ne tik neapsaugotą intelektinę nuosavybę, bet ir teisę į ją, pirmesni už tikrąjį kūrėją kreipdamiesi į VPB dėl jos apsaugos.

Kartais pasirodo informacijos apie idėjų vagystes, kai pasisavinamos kažkieno kito mintys ir idėjos realizuojamos. Tačiau idėja negali būti saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis tol, kol nėra išreikšta kokia nors objektyvia forma: sukurtas prototipas, išradimas, įmonės logotipas, dizainas ar kitas kūrinys, nurodo Ieva Katinė, VPB Teisės ir tarptautinių reikalų skyriaus patarėja.

„Pačios idėjos negalima registruoti ar patentuoti, ji taip pat nėra saugoma autorių teisėmis. Tačiau visgi yra teisinių priemonių apsaugoti idėją. Tiesa, idėjos apsaugai galima taikyti komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos teisinę apsaugą. Tokiu atveju suinteresuotos šalys, prisidėjusios prie idėjos atsiradimo, sudaro sutartį, kurioje nustato, kokia informacija yra konfidenciali, bei susitaria dėl konfidencialumo įsipareigojimų“, – teigia I. Katinė.

Ji rekomenduoja prieš atskleidžiant idėją kitiems įvertinti, ar idėja yra tinkamai apsaugota teisinėmis priemonėmis. Jeigu nėra, patariama idėjos neatskleisti kitiems asmenims ir neskelbti viešai, kol idėja nėra realizuota kokia nors objektyvia forma ir tinkamai apsaugota, nes apie teisinę savo protinės ar kūrybinės veiklos rezultatų apsaugą reikia galvoti visada.”