"Intelektinės nuosavybės vagystė –
nebūtinai tik prekių ženklų klastotė. Valstybinis patentų biuras (VPB)
atkreipia dėmesį, kad neteisėtai būna pasisavinamas ir konkretaus gaminio
dizainas. Specialistai pataria, ką apie kūrinių apsaugą reikėtų žinoti
smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Digna Zinkevičienė, VPB Prekių ženklų ir dizaino skyriaus
vedėja, atkreipia dėmesį, kad intelektinės nuosavybės sąvoka apima ir išradimus
ar gaminių dizainus, pavyzdžiui, rankinės modelį ar kėdės formą. Taip pat ir
kitus protinės ar kūrybinės veiklos rezultatus, taigi – ne tik prekių ženklus.
Siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę, pasitelkiami du
įrankiai: prekių ženklai ar gaminio dizainas yra saugomi juos įregistruojant, o
išradimai – patentuojant.
„Šie įrankiai leidžia teisinėmis
priemonėmis ginti teises, apsaugant savo turimus registruotus intelektinės
nuosavybės objektus nuo kopijavimo ir nepageidaujamo naudojimo, padeda kovoti
su nesąžininga konkurencija, prisideda prie verslo augimo ir sėkmės. Taip pat
tai gali būti viena iš sąlygų lengvesniam investicijų pritraukimui, nes
išimtinėmis teisėmis apsaugotas kūrinys yra patrauklesnis“, – pranešime spaudai
cituojama D. Zinkevičienė.
VPB primena, kad verslas gali pasinaudoti ES mažų ir
vidutinių įmonių (MVĮ) fondo finansavimu – gauti paramą apsaugoti intelektinei
nuosavybei. 2023 m. finansine parama pasinaudojo daugiau kaip 1.100 įmonių.
Daugiau apie ES MVĮ fondo
finansavimą skaitykite čia.
Panašus
ar nukopijuotas dizainas
Jeigu verslas sukuria naujas gaminio ar jo dalies vaizdą, jį
gali apsaugoti, registruodamas kaip dizainą. Dizaino įstatyme dizainas
apibrėžiamas, kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir,
ar jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos,
tekstūros ir, ar medžiagos.
Svarbu ir tai, ar yra naudojamas panašus gaminio dizainas į
jau įregistruotą. D. Zinkevičienė nurodo, kad dizaino įstatyme numatyta, kad
registruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę šį dizainą naudoti, tad tik
jis gali leisti arba drausti kitiems asmenims gaminti, siūlyti parduoti,
pateikti į rinką.
„Ar dizainas yra nukopijuotas, ar visgi originalus, lemiamą
įtaką turi tai, kokias gaminio vaizdo savybes lemia jo techninė funkcija, o
kokias – dizainerio laisvė kuriant dizainą. Pavyzdžiui, verslininkas, mezgantis
megztukus, turi suprasti, kurie megztuko dizaino elementai yra dizainerio
fantazijos vaisius ir paverčia šį gaminį besiskiriančiu nuo kitų, o kurie
tiesiog būdingi visiems tokios kategorijos gaminiams. Tarkime, tarpas galvai
įkišti yra techninė megztuko funkcija, tačiau šalia esančios apykaklės forma,
dydis, dekoratyvūs elementai, raštai ar faktūra jau yra originalūs dizaino
elementai“, – paaiškina D. Zinkevičienė.
Ji nurodo, kad, pavyzdžiui, greitosios mados kūrėjai dažnai
nesirenka registruoto dizaino apsaugos, nes tokie kūriniai aktualūs trumpą
laiką, bet greitajai madai gali būti taikoma neregistruoto Bendrijos dizaino
apsauga, sauganti nuo tiesioginio kopijavimo.
Ir
prekių ženklams, ir receptūroms
Gaminys gali būti apsaugotas ir keliais intelektinės
nuosavybės apsaugos būdais: pažymint gaminį registruotu prekių ženklu,
registruojant gaminio išorinį vaizdą kaip dizainą (net iki 100 to paties
dizaino pavyzdžių vienoje paraiškoje) ir patentuojant išradimą.
Prekių ženklas yra skirtas identifikuoti konkretaus
gamintojo prekes ar paslaugų teikėjo paslaugas ir atskirti jas nuo kitų
gamintojų prekių ar paslaugų teikėjų. Prekių ženklų įstatyme numatyta, kad
prekių ženklą gali sudaryti įvairiausi žymenys: žodžiai, asmenų vardai,
pavardės, meniniai pseudonimai, juridinių asmenų pavadinimai, šūkiai, raidės,
skaičiai, piešiniai, emblemos, erdvinės formos, spalvos, garsas ar judesys.
„Visi žinome bent po keletą prekių
ženklų, kuriuos vos pamatę suprantame, kokie tai bus gaminiai, kokia bus jų
kokybė, savybės. Sėkmingo gaminio prekių ženklas yra įmonės reputacijos,
reklamos priemonė. Toks ženklas gali tapti prekių ženklų klastotojų, siekiančių
pasinaudoti jau sukurta gaminio reputacija ir neatidžiam vartotojui pasiūlyti
savo gaminį, taikiniu. Turima registruota teisė į prekių ženklą leis
nesudėtingai įrodyti savo teises ir jas apginti, taip išgelbėjant įmonės
investicijas į gaminio kūrimą ir populiarinimą“, – nurodo D. Zinkevičienė.
Kai yra sukuriamas naujas pasauliniu lygiu gaminys ir jis
yra neakivaizdus atitinkamos techninės srities specialistams, jis ar jo gamybos
būdas gali būti patentuojamas kaip išradimas. Išradimo patentą galima ir
licencijuoti – tai gali palengvinti ir komercinių partnerių paiešką, o tokią
apsaugą galima pasitelkti ir maisto produktų receptams.
„Labai dažnai smulkieji verslininkai
gamina įvairius maisto produktus, kurių receptą ar paruošimo būdą būna
sugalvoję patys. Tokios originalios ir dar niekam kitam nepriklausančios
receptūros taip pat gali būti patentuojamos kaip išradimai, patento paraiškoje
aprašant tiek gaminio sudėtį, tiek ir jo gamybos būdą“, – nurodo Vita
Kiriliauskaitė, VPB Išradimų skyriaus vedėja.
Patentas suteikia išimtinę teisę į
išradimą. Tik patento savininkas, ar kitas asmuo patento savininko sutikimu,
turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti išradimą bei neleisti
konkurentams gaminti, parduoti patentu apsaugotų gaminių.
Kada
pasirūpinti apsauga
VPB primena, kad dizaino, prekių
ženklo ar išradimo teisine apsauga verta pasirūpinti dar prieš pateikiant
gaminį rinkai. Laiku to nepadarius nesąžiningi konkurentai gali pasisavinti ne
tik neapsaugotą intelektinę nuosavybę, bet ir teisę į ją, pirmesni už tikrąjį
kūrėją kreipdamiesi į VPB dėl jos apsaugos.
Kartais pasirodo informacijos apie
idėjų vagystes, kai pasisavinamos kažkieno kito mintys ir idėjos realizuojamos.
Tačiau idėja negali būti saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis tol, kol nėra
išreikšta kokia nors objektyvia forma: sukurtas prototipas, išradimas, įmonės
logotipas, dizainas ar kitas kūrinys, nurodo Ieva Katinė, VPB Teisės ir
tarptautinių reikalų skyriaus patarėja.
„Pačios idėjos negalima registruoti ar patentuoti, ji taip
pat nėra saugoma autorių teisėmis. Tačiau visgi yra teisinių priemonių apsaugoti
idėją. Tiesa, idėjos apsaugai galima taikyti komercinių paslapčių ar
konfidencialios informacijos teisinę apsaugą. Tokiu atveju suinteresuotos
šalys, prisidėjusios prie idėjos atsiradimo, sudaro sutartį, kurioje nustato,
kokia informacija yra konfidenciali, bei susitaria dėl konfidencialumo
įsipareigojimų“, – teigia I. Katinė.
Ji rekomenduoja prieš atskleidžiant
idėją kitiems įvertinti, ar idėja yra tinkamai apsaugota teisinėmis
priemonėmis. Jeigu nėra, patariama idėjos neatskleisti kitiems asmenims ir neskelbti
viešai, kol idėja nėra realizuota kokia nors objektyvia forma ir tinkamai
apsaugota, nes apie teisinę savo protinės ar kūrybinės veiklos rezultatų
apsaugą reikia galvoti visada.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą