„Kai prieš dvi savaites aktyvistai ir diplomatai pirmą kartą susirinko Dubajuje į JT klimato viršūnių susitikimą (COP28), JT aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato kaitos, šansai pasiekti reikšmingą susitarimą atrodė menki. Karas grįžo į Artimuosius Rytus, o geopolitinė tvarka buvo suskaidyta. Viršūnių susitikimo šeimininko pasirinkimas: šalis – Jungtiniai Arabų Emyratai, viena iš pirmaujančių pasaulio petrovalstybių – ir jos pirmininkas Sultanas al-Jaberis, nacionalinės naftos bendrovės vadovas, pagrasino renginį paversti milžiniškomis žaliojo plovimo pratybomis.
Vietoj to, jis nepaisė pesimistų. Pirmą kartą pasaulis sutiko atsisakyti anglies, naftos ir gamtinių dujų, kurios yra pagrindinės visuotinio atšilimo priežastys. 198 JT pagrindų konvencijos dėl klimato kaitos šalys susitarė dėl teksto, kuriame raginama pereiti nuo iškastinio kuro „energetikos sistemose, teisingai, tvarkingai ir nešališkai“.
Kai kurie bus nusivylę padarytais kompromisais. Europiečiai tikėjosi sutikti visiškai atsisakyti iškastinio kuro, o iškastinio kuro gamintojai atsisakė prisijungti. Mažos salų šalys teigia, kad jų balsai nebuvo išgirsti. Susitarime teigiama, kad bus palaipsniui mažinama tik „nekompensuota“ anglies energija, paliekant galimybę deginti nešvariausią kurą tol, kol jo emisijos bus surenkamos šaltinio vietoje. Nepaisant to, susitarimas yra svarbus ir realus žingsnis į priekį.
Raginimas palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro buvo ekonomiškai neįgyvendinamas ir politiškai naivus. COP veikia bendru sutarimu, o tai reiškia, kad didžiosios petrovalstybės turėjo veto teisę bet kokiam sandoriui. Be to, tikėtina, kad iškastinis kuras išliks energijos derinio dalimi ateinančius dešimtmečius. Netgi optimistiškos prognozės numato didelį naftos ir dujų vaidmenį, subalansuotą technologijomis, pašalinančiomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, pagal scenarijus, pagal kuriuos pasaulis iki 2050 m. pasieks grynąjį nulį. Nors švari energija padarė didžiulę pažangą, mažai tikėtina, kad ji išstums iškastinį kurą iki to laiko iki galo.
Klimato diplomatija taip pat pasirodė esanti stipresnė, nei tikėjosi pesimistai. Ponas al-Jaberis norėjo užtikrinti savo šaliai sėkmingą derybų procesą, nei iškreipti procesą, kad būtų palankesnis jos ekonominiams interesams. Ankstyvas 50 naftos kompanijų, įskaitant pono al-Jaberio firmą, pažadas sumažinti metano – stiprių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – išmetimą rodo, kad naftininkas, vedantis šou, turėjo tam tikrų pranašumų.
Amerikos ir Kinijos susitarimas prieš viršūnių susitikimą padėjo sukurti pagrindą. Tai reiškė, kad du didžiausi teršėjai ir geopolitiniai konkurentai kartu siekė, kad susitarime būtų atkurta kalba apie iškastinį kurą, o tai padėjo nukreipti nepaklusnias naftos šalis susitarimo link. Netgi kitų metų aukščiausiojo lygio susitikimo vietos pasirinkimas – Baku – buvo harmonijos simbolis. Armėnija palaikė Azerbaidžano siekį, kai dvi kariaujančios kaimynės siekia taikos.
Tačiau pasaulinis susitarimas yra tik vienas mažas žingsnis. Kur kas didesnis ir sunkesnis bus puslapyje esančius žodžius paversti veiksmais realiame pasaulyje. Sandoris siunčia signalą naftos bendrovėms, ypač turtingose šalyse, kad joms gali būti sunkiau užsiimti verslu, pavyzdžiui, dėl teisinių iššūkių, susijusių su žvalgybos licencijomis.
Tačiau priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas galiausiai priklausys nuo to, ar jis taps nekonkurencingas. Mokesčiai teršėjams kartu su tikslinga subsidija švarioms technologijoms gali tai padaryti turtingame pasaulyje.
Neturtingoms šalims reikės pagalbos. Aukščiausiojo lygio susitikimas iš esmės apėjo šį sudėtingą klausimą. Besivystančios šalys, turinčios iškastinio kuro atsargų, tvirtino, kad nesąžininga tikėtis, kad jos atsisakys vieno iš nedaugelio pajamų šaltinių, negavusios tam pagalbos. Anot Energetikos pereinamojo laikotarpio komisijos, ekspertų grupės, norint anksti atsikratyti anglies energijos, turtingasis pasaulis per likusį dešimtmetį turės skirti apie 25–50 mlrd. dolerių dotacijų ir kitokio lengvatinio finansavimo neturtingoms šalims, kad anksti nutraukti anglies turto naudojimą.
Tai suteikia foną nuožmiai kovai. Projektai neturtingose šalyse yra daug brangesni, nei turtingose šalyse, nes privatus sektorius reikalauja priemokos, kad kompensuotų susijusią riziką. Tačiau turtingos šalys stengsis apriboti savo finansinius įsipareigojimus besivystančiam pasauliui. Atotrūkio įveikimas, kur kas daugiau, nei diplomatinis atsitraukimas Dubajuje, lems, ar atėjo iškastinio kuro eros pabaigos pradžia." [1]
· · ·1. "What to make of the deal struck at COP28." The Economist, 13 Dec. 2023, p. NA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą