Tačiau Kinija to laikėsi. Lapkričio mėn. vyriausybė paskelbė planą, raginantį iki 2025 m. pradėti masinę humanoidų gamybą. Šalies meilė robotams neapsiriboja tais, kurie gali vaikščioti ir kalbėti.
Pasak Tarptautinės robotikos federacijos, pramonės organizacijos, praėjusiais metais pusė visų pasaulyje įdiegtų pramoninių robotų buvo sumontuoti Kinijoje. Dabar tai yra penkta labiausiai automatizuota šalis pasaulyje, vertinant pagal robotų skaičių vienam darbuotojui. Motyvuojama pasididžiavimo ir neatidėliotinų demografinių iššūkių, Kinija siekia tapti robotų supervalstybe.
Daugelis šalyje naujai įdiegtų robotų yra mechaninės rankos, kurias galima užprogramuoti virinti, gręžti ar surinkti komponentus gamybos linijoje. Tačiau praėjusiais metais Kinija taip pat pagamino daugiau, nei 6 mln. „tarnybinių robotų“, kurie padeda žmonėms atlikti užduotis, išskyrus pramonės automatizavimą. Tokios mašinos laksto po sandėlius, krausto dėžes. Kitos valo viešbučius. Pietinio Guangdžou miesto restorane maistą gamina ir patiekia robotai.
Kai kurie iš jų gali atrodyti gudrūs, tačiau Xi Jinpingo vadovaujamai komunistų partijai robotai yra rimtas reikalas. Pareigūnai mano, kad Kinija atsiliko ir buvo pažeminta Vakarų valstybių XIX amžiuje iš dalies dėl to, kad ji nepriėmė technologinių revoliucijų, vykstančių kitur. Dabar Kinija siekia išlikti žaidimo priekyje.
Nors anksčiau pareigūnai naudojo plieno gamybą, kaip ekonominės pažangos matuoklį, šiandien jie žiūri į įdiegtų robotų skaičių, sako Danas Wangas iš Hang Seng banko.
Įspūdingą Kinijos ekonomikos augimą pastaraisiais dešimtmečiais lėmė trys pagrindiniai veiksniai: sparčiai didėjanti darbo jėga miestuose, didelis kapitalo padidėjimas ir augantis našumas. Tačiau šiandien naujos infrastruktūros reikia mažiau. O darbingo amžiaus gyventojų – nuo 15 iki 64 metų amžiaus – mažėja. Prognozuojama, kad iki 2050 m. jis sumažės daugiau, nei 20 proc. Šių metų pradžioje vyriausybė paskelbė 100 profesijų, kurioms trūksta darbo jėgos, sąrašą. Iš jų 41 su gamyba susijusios pareigybės. Kadaise šiuos darbus dirbo daugybė jaunų ir pigių darbuotojų; dabar atlyginimai didesni, o darbuotojų mažiau.
Dėl to ponas Xi savo prioritetu iškėlė Kinijos produktyvumo didinimą. Vyriausybė mato, kad robotai vaidina svarbų vaidmenį šiose pastangose. Daugelį metų tai paskatino pramonę iš daug darbo reikalaujančios versti į robotais aprūpintą. Provincijos išleido milijardus dolerių, kad padėtų gamintojams tokiu būdu atnaujinti. Kinijos patirtis pandemijos metu sustiprino šią mąstyseną. Dėl nesibaigiančių uždarymų gamyklos buvo uždarytos, o Vakarų įmonės persvarstydavo savo tiekimo grandines. Kai 2022 m. buvo panaikinta visa kontrolė, COVID-19 banga vėl sutrikdė verslą, nes darbuotojai susirgo. Su robotais sveikata nekelia rūpesčių.
Daugelis iššūkių, su kuriais susiduria gamyklos, taikomi ir žemės ūkiui. Vidutinis Kinijos ūkininkas yra per 50 metų. Mažai jaunų žmonių nori užimti jų vietą laukuose. Šalys, kurios susiduria su panašiomis problemomis, dažnai importuoja maistą arba pigią darbo jėgą. Tačiau Kinija yra paranojiška dėl aprūpinimo maistu ir nesidomi imigracija. Robotai galėtų būti atsakymas. Kai kuriuos žemės ūkio aspektus, pavyzdžiui, karvių melžimą, galima gana lengvai automatizuoti. Kiti yra sudėtingesni, bet atrodo įmanomi nedideliu mastu. Pietvakarinis Čengdu miestas sukūrė nepilotuojamą daržovių ūkį, kuris teoriškai galėtų užauginti dešimt derlių per metus.
Laikui bėgant, robotai gali pakeisti senstančius darbuotojus. Jie taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį jais rūpinantis. Kinijoje per mažai specialistų, prižiūrinčių jos 8,1 mln. globos namų gyventojų. 2021 m. paskelbtame Nacionalinės sveikatos komisijos plane buvo raginama plėtoti išmanią pagyvenusių žmonių priežiūrą. Dalis jų yra siekiamybė, pavyzdžiui, silpniems žmonėms aprūpinimas elektroniniais egzoskeletais, kad padėtų jiems judėti. Tačiau paprastesni robotai galėtų padėti seniems žmonėms išsimaudyti ar atsistoti. Kinijos technologijų milžinai sprendžia šį iššūkį. 2022 m. iFlytek, didelė dirbtinio intelekto įmonė, pareiškė norinti nusiųsti robotus į senjorų namus, kad galėtų pasiūlyti draugystę ir sveikatos valdymą. Anot vietos žiniasklaidos, globos namų Šanchajuje gyventojus džiugina robotas, besisukantis aplinkui, dainuodamas revoliucines jų jaunystės dainas.
Vyriausybę pradžiugintų tai, jei Kinijos robotikos pramonė taptų savarankiškesnė. Vietos įmonės vis dar pasitiki užsienio kompanijomis dėl dalių ir praktinės patirties. Kinija dėl rimtos priežasties bijo būti uždaryta iš Vakarų rinkų. Amerika užkirto kelią Kinijos įmonėms pirkti pažangius puslaidininkius ir jiems gaminti naudojamą įrangą (robotams reikia lustų, bet dažniausiai ne pačių pažangiausių). Taigi, vyriausybė bandė paskatinti robotikos tyrimus. Rugpjūčio mėn. Pekino miestas paskelbė apie 10 mlrd. juanių (1,4 mlrd. dolerių) fondą robotams kurti.
Tokios pastangos duoda tam tikrą poveikį. Praėjusiais metais 36 % Kinijoje įdiegtų pramoninių robotų buvo pagaminti namuose, o 2013 m. – 25 %. Didelė Kinijos įmonė „Shenzhen Inovance Technology“ gamina robotus, kurie naudojami LED lemputėms ir mobiliesiems telefonams gaminti. Ji gali per penkerius metus gauti visus reikalingus komponentus iš Kinijos įmonių, sako jos pirmininkas Zhu Xingmingas.
Vis dėlto daugumai Kinijos robotikos įmonių savarankiškumas vis dar yra toli. Tai yra dalis priežasčių, kodėl vyriausybė skatina humanoidų vystymąsi. Artimiausiu metu jie gali būti nelabai praktiški ar įperkami. Tačiau pareigūnai tikisi, kad jų gamybos procesas sukurs vietinę tiekimo grandinę.
Vienas dalykas, dėl kurio vyriausybė neturi jaudintis, yra didelis pasipriešinimas jos planams. Apklausos rodo, kad dauguma kinų mano, kad robotai sukurs daugiau darbo vietų, nei sunaikins. Atrodo, kad Kinija yra technooptimistų šalis. Žinoma, padeda tai, kad nepriklausomos profesinės sąjungos yra uždraustos. [1]
O mes Lietuvoje pakelsime pridėtinės vertės mokestį iki debesų ir pirksime tankus. Kadangi tankus dronų laikais siųsti į mūšį kvaila, tai tie tankai važinės aplink Lietuvos senelių namus ir gros rusiškas revoliucines dainas iš tų senelių jaunystės. Senelių širdelės apsals, jie pamirš valgyti, išmirs, sutaupysime, nemokėdami jiems pensijų. Negalime pasakyti, kad dabar jiems daug mokame, bet nemiršta, šunsnukiai, reiškia, pensijos dar per didelės.
· · ·1. "China's quest to become a robot superpower." The Economist, 20 Dec. 2023, p. NA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą