Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2023 m. gruodžio 31 d., sekmadienis

Penkių valandų taisyklė ir kuo ji naudinga dirbtinio intelekto amžiuje

"Gyvename į mokymąsi visą gyvenimą orientuotoje ekonomikoje, kurioje kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra bene pagrindinės sėkmės sąlygos, ypač vis plačiau naudojant dirbtinio intelekto (DI) sistemas. Tačiau, kaip rasti laiko mokytis – daugumai žinomų žmonių padėjo penkių valandų taisyklė.

 

Penkių valandų taisyklę išpopuliarino Michaelas Simmonsas, bendrovės „Empact“ įkūrėjas. Koncepcija labai paprasta: nesvarbu, kaip labai sėkmingi žmonės yra užsiėmę, jie visada skiria bent valandą per dieną – arba penkias valandas per darbo savaitę – mokymuisi. Ir tai jie daro metai iš metų.

 

M. Simmonsas šią idėją pasiskolino iš Benjamino Franklino, garsiojo JAV politiko, mokslininko, išradėjo, verslininko ir daugelyje kitų sričių garsios XVIII a. asmenybės. Jis nuolat skirdavo laiko mokymuisi.

 

B. Franklinas atsikeldavo anksti ryte ir skaitydavo bei rašydavo. Išsikeldavo asmeninius tikslus ir sekė savo rezultatus. Jis įsteigė amatininkų ir prekybininkų klubą, kurio nariai susirinkdavo kartu siekti asmeninio tobulėjimo. Mokslininkas taip pat eksperimentavo su naujai sužinota informacija, o kiekvieną rytą ir vakarą užduodavo sau kelis klausimus ir juos mėgindavo sau atsakyti.

 

Šiandien penkių valandų taisyklę praktikuojantys žinomi žmonės padalijo procesą į tris dalis.

Skaitymas

 

Verslo portalas „Entrepreneur“ rašo, kad milijardieriai, tarp kurių Markas Cubanas, JAV verslininkas ir Danas Gilbertas, krepšinio klubo Klivlando „Cavaliers“ savininkas, kasdien nuo vienos iki trijų valandų skaito.

 

Elonas Muskas suvokė, kaip konstruoti raketas, o tai paskatino „SpaceX“ įkūrimą, skaitydamas. Jackas Ma, vienas iš Kinijos technologijų ir e. prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjų, sako, kad „Skaitantieji, palyginti su to nedarančiais, dažniau žino kitų pramonės šakų strategijas ir taktiką“.

 

Jei negalite skaitymui kasdien skirti valandos, pradėkite nuo 20–30 min.

 

„Visada su savimi turiu knygą, kad laukdamas susitikimo pradžios ar eilės pas gydytoją, užuot naudojęsis išmaniuoju telefonu, galėčiau skaityti,“, – pasakoja Johnas Ramptonas, verslininkas, investuotojas, portalo „Entrepreneur“ autorius.

Apmąstymas

 

Kita penkių valandų taisyklės dalis – refleksija. Apmąstyti tai, ką naujo sužinojote ar labiausiai rūpimus klausimus galima tiesiog sėdint ir žiūrint į horizontą arba užsirašant. Pavyzdžiui, Sara Blakely, apatinį trikotažą gaminančios įmonės „Spanx“ įkūrėja, ilgą laiką rašė dienoraštį.

 

Susitelkimas į praeitį suteikia galimybę pasimokyti iš klaidų, taip pat įvertinti, kas buvo padaryta teisingai.

 

„Kalendoriuje pasižymėkite laiką, kuris bus skirtas apmąstymams. Pastebėjau, kad ideali trukmė 15–20 minučių po pietų. Pradėkite nuo mažų žingsnelių: skirkite penkias ar dešimt minučių per dieną“, – dalijasi J. Ramptonas.

 

Autorius pataria užduoti sau du ar tris klausimus, skirtus konkrečiai situacijai. Pavyzdžiui, jei dalyvavote konferencijoje, paklauskite: „Kokios išsakytos mintys man atrodo svarbiausios?“ ir „Kaip tai galiu pritaikyti savo versle?“.

Eksperimentas

 

Trečioji ir paskutinė dalis – greitas eksperimentavimas. B. Franklinas ir T. Edisonas tapo žymiais išradėjais ir mąstytojais dėl to, kad eksperimentavo. Turime „Gmail“, nes bendrovė „Google“ leido darbuotojams išbandyti naujas idėjas.

 

Eksperimentai tokie naudingi todėl, kad matote faktus, o ne prielaidas. Taip pat parodo, kas veikia. Galite mokytis iš savo klaidų ir gauti grįžtamąjį ryšį iš kitų.

 

„J. Ma rekomenduoja išmoktas žinias pritaikyti realiame gyvenime. Pavyzdžiui, perskaitę knygą apie komandinį darbą, ilgai nelaukę imkitės naujo projekto, kad išmėgintumėte tai, ką sužinojote“, – rašo „Entrepreneur“ autorius."


 

Komentarų nėra: