Guldykim visas bobas į apkasus, ir viskas. Nors ten mums gulėti minkščiau bus...

 

Lietuva su niekuo nekonfliktuoja, ji tik stebi konfliktą ir visomis išgalėmis siekia padėti Ukrainai. Konflikto šešėlis smarkiai veikia valdžios sprendimus. Sparčiai auga gynybos išlaidos ir siūloma jas dar labiau didinti. Daug kur matomi tykantys pavojai, vieni realūs, kiti lakios vaizduotės, paranojos ir ksenofobijos vaisius.

Viešojoje erdvėje ir ne tik tarp politikų įsitvirtino vieninga, besąlygiškai Ukrainą palaikanti nuostata, kuri veikia beveik kaip cenzūros forma, trukdanti reikšti abejones ir skirtingas nuomones.

Nors konfliktas tęsiasi pusantrų metų, o politikai apie konfliktą kalba lyg pavojus tik už vartų, jie nepajėgūs ar nenori priimti esminių sprendimų. Tebesvarstomas tiesioginis šaukimas, ar jis galios merginoms ir t. t.

 Moterys vaidina vis didesnį vaidmenį politikos, verslo ir visuomenės gyvenime, proporcingai daugiau jų lanko aukštąsias mokyklas, negu vaikinų, lieka vis mažiau kliūčių joms siekti ir įgyvendinti savo tikslus.

Jei yra lygios teisės, turėtų būti lygios pareigos. Šių dienų merginos nėra XIX a. kaimo drovios kaimietės, nekonfliktuojama kaip kariauta per pirmuosius du pasaulinius karus. Nors pėstininkų ir šarvuočių vaidmuo, kaip rodo konfliktas Ukrainoje, nepaprastai svarbus, vis didesnį vaidmenį įgyja dronai, elektroninės ir kibernetinės operacijos, itin greitas informacijos surinkimas ir perdavimas, leidžiantis naikinti priešo dalinius ir laimėti taktinį pranašumą. Daugelis merginų šitokias užduotis gali įvykdyti niekuo ne prasčiau, negu vaikinai. Ignoruoti pusę savo jaunimo tokiai mažai šaliai, kaip Lietuvai yra prabanga.

Šaukimas turi būti visuotinis ir ta prasme, kad visi tinkamo amžiaus turi tarnauti, ypač elito vaikai, kurie daugelyje šalių geba išvengti karinės tarnybos. Prezidentai Billas Clintonas, George‘as Bushas, Donaldas Trumpas, taip pat viceprezidentas Dickas Cheney‘is sąmoningai ir sėkmingai vengė tarnybos Vietnamo karuose. Privilegijuotieji turi bent minimaliai pelnyti būsimą sotų gyvenimą.

Nebus lengva įgyvendinti visuotinį šaukimą: reikės sukurti reikalingą infrastruktūrą, gydytojų komisijas, nustatyti šaukimo tvarką. Užtruks ne vienus metus, veikiau dešimtmetį. Bet iššūkiai tik didės, jei politikai nesiteikia priimti reikalingų sprendimų. Teisinga, lygiavertė ir įtraukioji karinė tarnyba turėtų sustiprinti pilietiškumą, skatinti didesnį solidarumą ir bendro įsipareigojimo jausmą, o tai Lietuvai būtų naudingiau negu keli šarvuočiai „Abrams“. Tolesnis delsimas yra nepateisinimas.

Negalima priekaištauti vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei neveiklumu. Kaip šių dienų Don Kichotas, A. Bilotaitė be pertraukos tęsia konfliktą su įsivaizduotais priešais, neteisėtais migrantais, kuriuos laiko Aliaksandro Lukašenkos talkininkais, pavojingais, nors ir neginkluotais hibridinių atakų kariais.

 2021 m. vasarą migrantai specialiais reisais atskrisdavo į Minską, o baltarusių pareigūnai juos palydėdavo iki Lietuvos sienos, padėdavo jiems ją peržengti. Bet padėtis buvo greitai sukontroliuota.

Praeitą savaitę per vieną dieną į Lampedūzos salą atplaukė daugiau kaip 6 tūkst. žmonių. Ar jie irgi vykdo hibridinę ataką? Kieno nurodymu? Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos?

Nesunku suprasti, kodėl pavieniai asmenys, šeimos, mažos grupės siekia patekti į Europą per Lietuvą – kelias per Baltarusijos miškus gerokai saugesnis, negu kelionė prigrūsta valtimi per Viduržemio jūrą, ypač šeimoms. A. Bilotaitė nenori to pripažinti, toliau ciniškai demonizuoja migrantus. Lietuva turi neginčytiną teisę saugoti savo sienas, bet apgręžimo politika prieštarauja Europos Sąjungos (ES) direktyvoms, tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija pastatyta maždaug 550 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio vielinė tvora. Daugiau kaip 100 kilometrų siena eina upėmis, ežerais, pelkėmis, kur stebima vaizdo kameromis, kitomis techninėmis priemonėmis, bet tvoros nėra. Praeitą savaitė A. Bilotaitė pasiūlė pelkėtose teritorijose statyti fizinę infrastruktūrą, kuri galėtų būti ir koncertina. Ko gero, reikia džiaugtis, kad ji nesiūlė pelkėse įrengti kulkosvaidžių, kurie paleistų gumines kulkas į einančius ar bėgančius dvikojus ir lėtai šliaužiančius keturkojus.

 Galutinio sprendimo nepriimta, nauja tvora yra perteklinė, o pinigai gali būti panaudojami racionaliau, pvz., didinant matematikos pamokų skaičių, nes deramo lygio nepasiekė 25,2 proc. dešimtokų, ir užtikrinant, kad daugiau negu kas ketvirtas mokinys mokykloje turėtų mokymui skirtą kompiuterį. Gal esu naivus, bet laikau vaikų mokymą gerokai svarbesniu negu bėglių medžioklė pelkėse.

Tyla gaubia nuožmų elgesį su migrantais. Tyli bažnyčių vadovai, nors neturėtų tylėti, nes visi esame Dievo vaikai. Tyli ir žydų bendruomenė, nors jos protėviams dažnai buvo uždaromos sienos. Tyli vyskupai, veikiausiai nuogąstaudami, kad migrantų gynimas dar labiau smukdytų jau ir taip mažėjantį Bažnyčios palaikymą. Bet populiarumo vaikymasis nepateisina nusigręžimo nuo principų.

Praeitą savaitę Seimas didele dauguma palaikė prezidento Gitano Nausėdos pataisas dėl griežtesnių bausmių už nusikaltimus valstybei, numatant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai. Pataisas laikau dar kita apgulties mentaliteto išraiška. Rusijos šnipų tikrai yra, ir tarp neseniai priglaustų ukrainiečių bei baltarusių. Kalėjimas iki gyvos galvos yra aukščiausia bausmė ES, nes mirties bausmė draudžiama. Kai kurie mano pažįstami teisino Gitano Nausėdos siūlymą – griežtesnės bausmės labiau atbaido galimus nusikaltėlius. Bet tyrimai rodo, kad veiksmingiausia atgrasymo priemonė – greitas nusikaltimo išaiškinimas ir nenaudėlio nubaudimas. Bet Valstybės saugumo departamentas ir kitos žvalgybos tarnybos yra itin neveiksmingos, beveik nieko nesugavo ir nenuteisė, nors aktyviai dalyvavo Algirdo Paleckio linčo teisme. Juolab neįsivaizduoju, kas ir kaip organizuotų perversmą prieš valstybę ar kolaboruotų su okupantu. Jei pataisos būtų galutinai patvirtintos, jos veikiausiai neturėtų jokio realaus poveikio, apsaugant valstybę nuo grėsmių, nors leistų kai kuriems politikams vaizduotis kietais tėvynės gynėjais. Mūsų įstatymai šiais klausimais turėtų atitikti ES šalių normas.

Sveikas protas dar galutinai nepasitraukė iš kovos lauko. Valstybės gynimo taryba artimiausiu metu neketina svarstyti krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko nebūdingai kvailo siūlymo pasitraukti iš kasetinių šaudmenų susitarimo. Nereikėtų lengvabūdiškai prisidėti, silpninant sutartis, kurios draudžia naudoti tam tikrus, kvailiausius, ginklus."