„Dauguma verslo lyderių visą gyvenimą nesukuria tarptautinio incidento. Elonas Muskas šį mėnesį tai padarė du kartus.
Pirmiausia jis sukėlė Ukrainos pyktį dėl Walterio Isaacsono biografijos apreiškimų, kad jis atsisakė aktyvuoti savo palydovinę paslaugą „Starlink“ dėl Krymo, taip sužlugdydamas Ukrainos ataką prieš Rusijos karinį jūrų laivyną.
Po kelių dienų Taivanas jį kritikavo už tai, kad Kinijos Liaudies Respublika į savarankišką salą žiūri taip pat, kaip į JAV žiūri į Havajus: „Taivanas nėra #KLR dalis ir tikrai neparduodamas! jos Užsienio reikalų ministerija pranešė Muskui priklausančiame X, anksčiau vadintame Twitter.
Tai buvo tik keli šio mėnesio Musko diplomatinės darbotvarkės klausimai, įskaitant susitikimus su Izraelio, Turkijos ir Vengrijos vadovais.
Musko tarptautinė įtaka kelia įdomią problemą JAV. Pasaulyje, kuriame geopolitinė lyderystė vis labiau priklauso nuo technologijų, Muskas turėtų būti vienas iš svarbiausių JAV turtų. Ir vis dėlto jis yra de facto nepriklausomas veikėjas.
Žinoma, šimtmečius komercija maišėsi su valstybine veikla. 1700-aisiais Rytų Indijos kompanija tapo savarankiška valstybe, kolonizavusia Indiją, siekiant pelno. „Didysis princas priklausė nuo mano malonumo; prabangus miestas atsidūrė mano malonėje“, – britų parlamentui sakė jo pajėgoms vadovavęs Robertas Clive'as.
Arčiau namų Williamas Randolphas Hearstas paskatino JAV į karą su Ispanija iš dalies tam, kad parduoti laikraščius. Henris Fordas, karštas izoliacijos šalininkas, bandė apsaugoti JAV nuo abiejų pasaulinių karų. 1940 metais „Ford“ vetavo sutartį dėl naikintuvų variklių, kurių Britanijai reikėjo kovai su nacistine Vokietija, gamybos.
Šaltojo karo metu Armandas Hammeris naudojo savo valdžią Occidental Petroleum, siekdamas puoselėti susilaikymą tarp Sovietų Sąjungos ir JAV. George'as Sorosas panaudojo turtus, uždirbtus iš lažybų prieš kai kurių šalių valiutas, siekdamas demokratijos ir žmogaus teisių kitose šalyse.
Muskas savo įtaka skolingas ne naftos, kapitalo ar privačių armijų kontrolei, o ekonominiam konkurencingumui, nacionaliniam saugumui ir viešajai nuomonei gyvybiškai svarbioms technologijoms.
NASA ir Pentagonas, norėdami patekti į kosmosą, labai priklauso nuo Muskui priklausančio „SpaceX“.
Po to, kai Rusija anksti 2022 m. vasario mėn. įvykių valandomis išmušė kitas Ukrainos palydovines paslaugas, ukrainiečiai dėkoja už tai, kad Muskas aprūpino „Starlink“ terminalus, atkūrė ryšį mūšio lauke ir padėjo Ukrainai išvengti pralaimėjimo. (Muskas teigė, kad „Starlink“ nebuvo aktyvuota virš Krymo, kad nebūtų „aiškiai prisidėjęs prie didelio karo ir konflikto eskalavimo“.)
„Tesla“ nėra vienintelis elektromobilių gamintojas pasaulyje, tačiau jis yra pažangiausias ir prestižiškiausias. Suprantama, kad nacionaliniai lyderiai mano, kad „Tesla“ gamyklos priegloba yra šios pramonės ateitis. Štai kodėl Kinija 2019 m. leido jai Šanchajuje atidaryti visiškai Teslai priklausančią dukterinę įmonę, pirmą kartą užsienio automobilių gamintojui, ir teisingai lažindamasi, kad „Tesla“ buvimas paskatins vietinius prekės ženklus. Štai kodėl Saudo Arabija kalbasi su „Tesla“ apie investiciją, pranešė „The Wall Street Journal“. Muskas pavadino pranešimą klaidingu.
Galiausiai, nors Musko pirkimas X buvo labai kenksmingas finansiškai, jis buvo aktyvus politiškai, suteikdamas jam teisę nuspręsti, kas bus išgirstas, sustiprintas, filtruojamas ar uždraustas įtakingiausioje pasaulyje socialinės žiniasklaidos platformoje.
Tik JAV galėjo sukurti tokį verslininką, kaip Muskas, kuris paauglystėje emigravo iš Pietų Afrikos į Kanadą, o paskui į JAV. „JAV tiesiogine prasme yra žmogaus tyrinėjimo dvasios distiliacija“, – sakė jis Isaacsonui. Ir, galbūt, tik JAV jis galėjo turėti tiek daug politinės autonomijos. Muskas beveik nuolat konfliktuoja su valstybe. Kinijoje ar Rusijoje, kur valdžia teka iš vieno žmogaus, tai kainuotų jūsų verslą, laisvę arba abu. JAV, kur valdžia yra pasklidusi tarp skirtingų šakų ir partijų, Muskas klesti.
Daugiau pasekmių, nei Musko nepriklausomybė nuo JAV vyriausybės, yra jo pažeidžiamumas Kinijos atžvilgiu.
Isaacsonas rašo, kad Kinijos ir Kalifornijos įpareigoti gamyklų uždarymai, siekiant užkirsti kelią Covid-19, „pakurstė jo antivalstybinę seriją“. Tačiau Musko viešas pyktis sulaukė tik Kalifornijos; blokavimą jis pavadino fašistiniu, o atsakingą pareigūną – neišmanėliu. Nieko panašaus jis viešai nesakė apie Kiniją, net kai praėjusiais metais 22 dienoms buvo uždaryta Teslos Šanchajaus gamykla.
Musko pagarba Kinijai apima ir buvusį „Twitter“. Isaacsonas rašo, kad netrukus po pirkimo Muskas žurnalistui Bari Weiss pasakė, kad platforma turės būti atsargi dėl „žodžių, kuriuos ji vartojo apie Kiniją, nes gali kilti grėsmė Teslos verslui“.
Nereikėtų išskirti Musko už tai, kad sukabino ragus su Amerikos politikais, o atsargiai žiūri į Pekiną; Tą patį daro daugelio įmonių vadovai – nuo Walto Disney iki JPMorgan Chase.
Skirtumas, žinoma, tas, kad tautų likimas daug labiau priklauso nuo to, kuri turi geriausią technologiją, nei geriausią banko paskolą ar animacinį filmą.
Musko įtaka tarptautiniams santykiams sumažės, jei sumažės jo įtaka technologijoms. Konkurentai sunkiai dirba, bandydami susilpninti „SpaceX“ rinkos dalį ir „X“ socialinėje žiniasklaidoje. Kalbant apie elektromobilius, dabar, kai Kinijos prekės ženklai pasivijo, tikimasi, kad „Tesla“ bus išstumta iš Kinijos rinkos panašiai, kaip ir kitos užsienio bendrovės, kai Pekinas neberado jas naudingomis. Muskas gali būti mažiau pažeidžiamas Kinijai, kai nebeturės pardavimų ten, kad juos apsaugotų.“ [1]
1. U.S. News -- Capital Account: Musk Freelances on the World Stage. Ip, Greg.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Sep 2023: A.2.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą