„Jie yra pagaminti iš plastiko arba putplasčio, sveria vos kelis kilogramus ir dažnai paleidžiami tiesiog kariui išmetus juos į orą, tarsi mėtant Javelin.
Lėtai vykstančio kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas metu, kontrpuolimo, kuri kartais priklausydavo nuo menkiausių pranašumų, pigių, dažniausiai parduodamų bepiločių orlaivių parkas suteikia tokį pranašumą ukrainiečiams.
Bepiločiai orlaiviai pradėjo daryti įtaką viename sustingusio konflikto kampe, interviu sakė kariai, vadai ir pilotai, nes skirtingos jų medžiagos ir kintantys dažniai gali išvengti priešo trukdymo sistemų. Tai leido jiems toliau ieškoti priešo artilerijos pozicijų ir kelių milijonų dolerių kainuojančių oro gynybos sistemų, tuo pačiu rizikuodami prarasti lėktuvų, kurių vienetas kainuoja vos kelis tūkstančius dolerių.
Pasak jų, vienoje iš dviejų pagrindinių Ukrainos puolimo linijų pietuose Rusijos armija buvo priversta perkelti savo haubicas iš Ukrainos pabūklų nuotolio, nes bepiločių orlaivių pilotai pakankamai gerai prisitaikė, kad reguliariai išvengtų Rusijos elektroninių trukdžių sistemų ir patikimai juos pastebėjo anksčiau konflikto metu.
Mūšiai baigėsi mažais žingsneliais, o Ukrainos įžaidimas buvo didelis, nes prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito į JAV siekė išsklaidyti aklavietės jausmą ir paremti diplomatinę bei karinę paramą ilgesnei kovai. Turint pakankamai modernių ginklų, atoslūgis mūšio lauke pasisuks greičiau, tvirtino ponas Zelenskis.
Per kelis mėnesius nuo Ukrainos kontrpuolimo pradžios birželio mėn., Ukrainos pastangos įveikti Rusijos pajėgas pietuose buvo alinantis kruvinas pėstininkų mūšis, kurio pažanga kartais matuojama jardais. Daugeliu atžvilgių Rusija turi pranašumą ugnies galioje, dar ir kovodama iš gerai paruoštos gynybos pozicijų.
Tačiau nuo vasaros daugybė bepiločių orlaivių dizaino ir radijo dažnių patobulinimų leido Ukrainos pilotams, kurie iš pradžių prarado dešimtis bepiločių orlaivių per pirmąsias kontrpuolimo savaites pietuose, siųsti savo dronus toli už fronto linijos. - dreifuojant aukštai virš ūkių laukų ir kaimų, ieškant Rusijos artilerijos dalių, tankų ir kitų taikinių, net kai tie patys taikiniai medžioja ukrainiečius.
„O, pro šalį praskriejo raketa“, – ramiai pasakė vienas bepiločio orlaivio pilotas, kai tik už jardų nuo drono, kurį jis pilotavo skrydžio metu, praėjusią savaitę pasirodė baltų dūmų stulpas. – "Tai reiškia, kad skridome virš kažko įdomaus."
Pilotas, saugumo sumetimais paprašęs, kad jį atpažintų tik pagal savo slapyvardį Hacker, ir kiti jo padalinio nariai vėliau peržiūrės drono vaizdo įrašą ir ieškos užuominų, ką saugo oro gynyba – galbūt, Rusijos artilerijos poziciją, ar garnizoną.
Šiuo metu vienoje fronto linijos atkarpoje skraido tiek daug mažų bepiločių orlaivių, kad Ukrainos kariškiai skrydžius koordinuoja su dispečeriu, panašiu į oro eismo kontrolę.
„Jei rusai priartės, mes juos pamatysime“, – sakė dronų žvalgybos padalinio vadas leitenantas Ašotas Arutiunianas.
Po 19 mėnesių trukusių kovų konfliktas peraugo į daugiausia statiškus, bet kruvinus mūšius pirmyn ir atgal. Pastaruoju metu Ukrainos kariuomenė kovojo, siekdama pagilinti ir išplėsti du iškilimus, įstumtus į Rusijos gynybą šalies pietuose, ir veržtis į rytinį Bakhmuto miesto pakraštį.
M. Zelenskis viešai svarstė kontrpuolimo trūkumus, sakydamas, kad jo šalis per ilgai laukė vakarietiškų šarvuočių, o tai leido Rusijos pajėgoms įsitvirtinti ir nutiesti minų laukus. Tačiau kaip Ukraina pakeitė sausumos kovų taktiką, siųsdama mažus pėstininkų dalinius išvalyti apkasus prieš šarvuočius, bepiločių orlaivių daliniai taip pat prisitaikė.
Bepiločius orlaivius, pagamintus iš putplasčio ar plastiko, radaruose rasti sunkiau, nurodė žvalgybos komandos. Ukraina juos perka iš komercinių tiekėjų, kurie taip pat parduoda juos oro fotografams ar mėgėjams visame pasaulyje, kartu su tokiomis dalimis kaip radijo aparatai, fotoaparatai, antenos ir varikliai. Bepiločių orlaivių kariniai vienetai maišo ir derina dalis, kol randa kombinacijas, kurios gali skristi pro sudėtingą Rusijos oro gynybą.
Operatoriai taip pat persijungia tarp dažnių skrydžio viduryje arba skrenda arti žemės, kad išvengtų Rusijos dalinių, bandančių juos sekti. Skirtingai nuo kai kurių karinių bepiločių orlaivių, Ukrainos paprastesnės versijos skraido be GPS navigacijos – tai ir privalumas, ir trūkumas; be jo pilotai ir jų navigatoriai, norėdami rasti kelią, turi pasikliauti orientyrais ant žemės, pavyzdžiui, pastatais, keliais ar sankryžomis.
Ukrainos komandos teigė, kad mieliau renkasi skraidyti į kelias misijas su pigiais bepiločiais orlaiviais, nes žinojo, kad šiek tiek praras, o ne išleisti daugiau už nedidelius privalumus tam tikro tipo dronams. „Naudojame pigesnius sparnus“, – sakė leitenantas Arutiunianas.
„Konflikto doktrina keičiasi“, – sakė Pvt. Nacionalinio policijos padalinio vadas Jevhenas Popovas, kovojantis viename iš iškilimų. „Šimtus dolerių kainuojantys dronai naikina mašinas, kainuojančias milijonus dolerių“, – pridūrė jis.
Hakeris ir jo navigatorius, kuris naudojasi Gremlino slapyvardžiu, savo dronu skraidino, sėdėdami ant lapės duobės krašto po medžių lapų tankumi.
Gremlinas nurodė kelio taškus, aukštį virš jūros lygio ir kryptis. Hakeris skraidino, apsikabinęs kraštovaizdį, žemiau Rusijos trukdymo signalų ir virš plačių, tankių minų laukų, kurie blokavo Ukrainos pėstininkų ir šarvuočių veržimąsi, kasdien sunkiai sužeisdami karius.
Nors jie medžioja rusus, juos persekioja pačios priešo dronų komandos. Vienu metu virš ukrainiečių lapų prasiskverbė nežinomo drono ūžesys. Vadai įsakė visiems nejudėti. Rusijos dronai reguliariai skraido virš bepiločių orlaivių žvalgybos padalinių pozicijų, kelis šimtus jardų aukštyn, o pilotai yra prioritetinis taikinys.
Operatorius nukauna Rusijos daliniai, kurie trianguliuoja bepiločiams orlaiviams valdyti naudojamų antenų radijo signalus, o paskui iškviečia artileriją, oro bombardavimus arba vadinamuosius kamikadzės dronus, kurie sprogsta, sakė leitenantas Arutiunianas.
Tos dienos skrydžio metu, kai Ukrainos bepiločių orlaivių žvalgybos komanda veikė už mylios ar dviejų kilometrų, rusų aviacinė bomba su švilpimu ir griausmingu smūgiu smogė į taikinį, kurį beveik neabejotinai aptiko Rusijos dronas.
Rusijos kariuomenė taip pat skraido pritaikytais plataus vartojimo bepiločiais orlaiviais, tačiau ji labiau pasikliauja specialiai sukurtais kariniais bepiločiais orlaiviais, tokiais, kaip Orlan 10 – fiksuoto sparno aparatas, skirtas žvalgybai, ir brangiomis elektroninėmis sistemomis bei priešraketinės gynybos priemonėmis.
Per vasarą leitenanto Arutiuniano pilotai prarado keliolika bepiločių orlaivių, kurie buvo apakinti dėl trukdžių arba numušti. Improvizuodami skrydžio metu, jie su kiekvienu praradimu keitė savo įrangą, skrydžio trajektorijas ir dažnius.
Praėjusią savaitę toks požiūris pasiteisino.
Dieną anksčiau Hackeris savo plastiko putplasčio lėktuvą ir jo „GoPro“ kamerą skrido tiesiai virš dviejų sudėtingiausių Rusijos elektroninių sistemų – „Moscow-1“ ir „Borisoglebsky“. Kiekviena iš jų buvo kelių milijonų dolerių vertės aparatas, galintis nuskaityti radijo signalus ir trikampiuoti jų šaltinį, tačiau abi praleido Hackerio droną ir jo radijo signalą, kol buvo per vėlu.
Reaguodama į tai, Rusijos oro gynybos sistema į droną paleido dvi raketas, tačiau abi nepataikė.
Leitenantas Arutiunianas sakė, kad jam pavyko greitai iškviesti artilerijos ataką, kuri sunaikino abi sistemas.
Jo komandų sukurtas sprendimas – naudojant bepiločius orlaivius su mažai metalinių dalių ir dažnai keičiamus radijo dažnius – veikiausiai veiks kelias savaites, sakė leitenantas Arutiunianas, kol Rusijos pajėgos atliks savo pakeitimus ir suras būdą, kaip trukdyti signalams arba numušti Ukrainos dronus.
"Tuo tarpu," - jis pasakė - „Mes jau dirbame prie kažko kito.“ [1]
1. Kyiv's Budget Drones Prove Their Value in a Billion-Dollar Conflict: [Foreign Desk]. Kramer, Andrew E; Addario, Lynsey. New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 24 Sep 2023: A.10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą