"Nuo 2017 m. šeši startuoliai gavo Maisto ir vaistų administracijos leidimą naujų antibiotikų pardavimui. Visi šeši iškėlė bankroto bylą, buvo nupirkti arba uždaryti. Pasak Kevino Outtersono, vyriausybės finansuojamos grupės, skatinančios šios srities tyrimus, CARB-X vykdomojo direktoriaus, apie 80% iš 300 įmonėse dirbusių mokslininkų atsisakė antibiotikų kūrimo.
„Šios įmonės turėtų būti laimėtojos, bet kiekviena iš jų yra nelaiminga istorija“, - sakė Outtersonas.
Priežastis, bendrovės teigia: jos negalėjo parduoti savo gelbėjimo produktų, nes sistema, gaminanti vaistus nuo vėžio ir Alzheimerio ligos, tikisi, kad įmonės parduos pakankamai naujo gydymo arba ims pakankamai aukštą kainą, kad atlygintų investuotojams ir gautų pelną – bet ši sistema neveikia antibiotikams.
Nauji antibiotikai skirti naudoti retai ir trumpai, siekiant įveikti pavojingiausias infekcijas, kad bakterijos per greitai neišsivystų jiems atsparumo. Įmonės juos taikė 100 kartų didesne kaina, nei gydytojai dešimtmečius skyrė generinius antibiotikus, kurių dozė kainuoja kelis dolerius. Dauguma pardavė prastai.
"Antibiotikai yra, kaip gesintuvai. Jūs tikrai norite, kad šie vaistai būtų prieinami, bet dažniausiai nenorite jų vartoti. Tai yra paradoksas", – sakė infekcinių ligų specialistas daktaras Johnas H. Rexas.
„Nabriva Therapeutics“ šiais metais atleido 60 likusių darbuotojų ir ieško pirkėjo, praėjus ketveriems metams po to, kai FDA patvirtino antibiotiką „Xenleta“ nuo pneumonijos. Nabriva penkių dienų Xenleta gydymo kaina buvo daugiau, nei 1000 dolerių. Bendrieji antibiotikai, skirti gydyti žmonėms, kuriems pneumonija išsivysto ne ligoninėse, paprastai kainuoja mažiau, nei 100 dolerių. Mažiau, nei 100 iš 800 ligoninių, į kurias kreipėsi Nabriva, „Xenleta“ įsigijo.
„Viską lėmė išlaidos“, – sakė buvęs „Nabriva“ generalinis direktorius Tedas Schroederis.
Nauji antibiotikai turėtų gauti paramą, panašią į retų ligų gydymą, sakė Ryanas Cirzas, „Achaogen“ įkūrėjas, kuris 2019 m. pateikė bankroto bylą, praėjus mažiau, nei metams, po to, kai FDA patvirtino savo vaistą „Zemdri“ nuo komplikuotų šlapimo takų infekcijų.
1983 m. Retųjų vaistų įstatymas numato subsidijas, mokesčių lengvatas ir papildomus rinkos išskirtinumo metus vaistų gamintojams, kurie kuria gydymo būdus ligoms, kuriomis serga mažiau, nei 200 000 žmonių JAV. Teisės aktai parėmė Diušeno raumenų distrofijos genų terapiją ir šoninės amiotrofinės ligos gydymą. Vaistai nuo retųjų ligų dažnai kainuoja daugiau, nei 100 000 dolerių per metus. „Sarepta Therapeutics“ už vienkartinį raumenų distrofijos gydymą „Elevidys“ ima 3,2 mln. dolerių.
"Žmonės tai priima. Visa tai psichologinė situacija", - sakė Cirzas, dabar vadovaujantis kitam antibiotikų startuoliui "Revagenix". "Mes tiesiog pripratome prie tikrai pigių antibiotikų per tikrai ilgą laiką."
Kiekvienais metais apie 13 000 žmonių JAV suserga sunkia, vaistams atsparia, infekcija, kuriai įveikti buvo sukurtas Achaogeno vaistas Zemdri. Iki pusės žmonių, hospitalizuotų dėl tokių infekcijų, miršta. Jie yra tarp daugiau, nei 35 000 žmonių JAV, kurie kasmet miršta nuo vaistams atsparių bakterinių ar grybelinių infekcijų, kurių skaičius pastaraisiais metais išaugo.
Tais metais, kai buvo patvirtintas Zemdri, „Achaogen“ išleido beveik 200 mln. dolerių. „Achaogen“ akcijų kaina nukrito daugiau, nei 96% nuo patvirtinimo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigos.
2019 m. JK pradėjo prenumeratos modelį, skirtą mokėti vaistų gamintojams už naujus antibiotikus, atsižvelgiant į jų galimą vertę visuomenės sveikatai. JAV įstatymų leidėjai svarstė panašius teisės aktus. Balandžio mėn. Atstovų rūmuose ir Senate vėl pateikti dvišaliai projektai numatė 6 milijardus dolerių naujų antibiotikų, skirtų vaistams atsparioms infekcijoms gydyti, įsigijimui. Jie negavo balso.
„Atrodo, kad siekiama išgelbėti įmones, bet mes iš tikrųjų kalbame apie bandymą sutvarkyti patį antibiotikų srautą“, – sakė Pew Charitable Trusts Atsparumo antibiotikams projekto direktorius dr. Davidas Hyunas.
Dauguma didelių farmacijos kompanijų nekuria antibiotikų. Kai kurios uždarė arba atsisakė antibiotikų kūrimo programų. „Nėra pelningumo“, – sakė Hyunas.
„Entasis Therapeutics“, antibiotikų kūrėją, sukurtą iš „AstraZeneca“, 2022 m. įsigijo kontroliuojančioji bendrovė „Innoviva“. Dauguma „Entasis“ dirbusių mokslininkų nebekuria antibiotikų.
„Šių institucinių žinių ir patirties praradimas yra didžiausias praradimas šiai sričiai“, – sakė buvusi „Entasis“ biologijos vadovė Alita Miller. „Negalite tiesiog pradėti iš naujo su žmonėmis, kurie baigė mokyklą.“ [1]
1. Business News: Business Model Is Broken To Develop New Antibiotics. Mosbergen, Dominique.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Sep 2023: B.3.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą