„Ekspertai teigia, kad po 30 atrofijos metų susitraukusiai Europos karinei pramonei bus sunku iki kovo aprūpinti ukrainiečiams milijoną artilerijos sviedinių.
Praėjusį kovą pažadas skambėjo taip pat patraukliai, kaip ir buvo ambicingas: Europos Sąjungos valstybės per metus Ukrainai pristatys milijoną 155 milimetrų šovinių.
Dabar, kritiniu konflikto momentu ir Ukrainai pritrūkus artilerijos sviedinių, kad galėtų pradėti savo kontrapuolimą, ekspertai, ginklų gamintojai ir net kai kurie vyriausybės pareigūnai reiškia vis didėjančias abejones. Pasak jų, susitraukęs Europos karinis sektorius gali tiesiog nesugebėti pakankamai greitai padidinti gamybos, kad būtų pasiektas milijono tikslas.
Nuo kovo mėnesio visos Europos vyriausybės pradėjo agresyviau vertinti ir papildyti amunicijos poreikius ne tik Ukrainai, bet ir savo karinėms atsargoms.
Gamintojai stato 155 milimetrų šovinius net iki sumokėjimo. O Europos Sąjungos pareigūnai paspartino mažiausiai aštuonias sutartis su šio žemyno gamintojais dėl tiekimo ir kompensavimo valstybėms, kurios kartu perka artilerijos šaudmenis, o ne dėl jų konkuruoja.
Tačiau nepaisant visų pastangų padidinti tiekimą nuo tada, kai Europos Sąjunga paskelbė apie savo tikslus, ginklų gamintojai susiduria su pažįstama problema: per 30 metų nuo Šaltojo karo pabaigos smarkiai atrofavosi, jie vis dar turi per mažai išteklių ir per daug. tiekimo grandinės kliūčių, kad iki termino būtų pristatytas vienas milijonas šovinių.
„Nežinau, iš kur atkeliauja šie šoviniai“, – sakė Norvegijoje įsikūrusios „Nammo“, gaminančios apie 25 procentus Europos amunicijos, generalinis direktorius Mortenas Brandtzaegas. "Pramonės pajėgumų nėra."
„Manau, kad neturėtume sakyti, kad tai neįmanoma“, – pridūrė jis. "Bet aš negaliu tiksliai suprasti, kaip dabar."
Europos Sąjungos atstovas Peteris Stano tvirtino, kad blokas daro, ką gali. „ES ketinimas aiškus: padėti“, – sakė jis elektroniniame laiške. „Tai yra tai, ką visi dalyvaujantys stengiasi daryti su geriausiais ketinimais."
Pernai kovą, kai Ukrainos kariai kasdien degindavo tūkstančius artilerijos sviedinių, kad išlaikytų rytinio Bakhmuto miesto kontrolę, Kijevo vyriausybė išsiuntė savo sąjungininkams prašymą dėl daugiau 155 milimetrų amunicijos, kuri iššaunama iš haubicų. Tai yra Ukrainos kariuomenės pagrindas.
Per kelias savaites Europos Sąjunga sutiko su 2,1 mlrd. Ji taip pat siekia padidinti gamybą senstančiose gamyklose visoje Europoje ir iki 2025 m. vidurio finansuoti už 532 mln. dolerių.
Rugpjūčio mėn. naujausi turimi skaičiai parodė, kad Europos Sąjungos valstybės ir Norvegija nuo vasario iki gegužės išsiuntė Ukrainai mažiausiai 223 800 artilerijos sviedinių – maždaug ketvirtadalį tikslo. Didžioji dalis amunicijos buvo iš karinių atsargų, už tai joms buvo atlyginta su 1,1 mlrd. dolerių.
Tačiau tai buvo gana lengva dalis, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo pagaminti iš paruoštų atsargų. Ekspertų teigimu, dabar šios atsargos yra per mažos, kad dauguma kariškių galėtų duoti daugiau.
Pagal programos sąlygas, norint gauti kompensaciją, daugelis likusių turų turi būti perkami iš Europos Sąjungoje ir Norvegijoje įsikūrusių gamintojų ir perkami pagal bendrus viešųjų pirkimų sandorius tarp šių valstybių.
Teoriškai, pasak ekspertų, Europos Sąjungos valstybės galėtų pirkti amuniciją iš už bloko ribų, įskaitant Didžiąją Britaniją, JAV ir Pietų Korėją – tris pagrindinius pasaulinius 155 milimetrų šovinių gamintojų ir eksportuotojų. Tačiau tai prieštarauja programos, kuria siekiama padidinti Europos gamybą, prasmę ir netektų finansinių paskatų iš 1 milijardo dolerių fondo bendriems pirkimams.
Be to, Pietų Korėja uždraudė jos ginklų siuntimą į Ukrainą, o Didžioji Britanija ir JAV bando atstatyti jų atsargas, NATO ragina savo nares padidinti išeikvotas atsargas, kaip apsaugos priemonę.
„Atsargos atgraso nuo galimos agresijos“, – šį mėnesį Londone sakydama kalbą sakė Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Pentagonas teigė, kad Amerikos gamintojai tikisi iki kito pavasario per mėnesį pagaminti 57 000 vienetų 155 milimetrų sviedinių. Net jei visa tai būtų parduota Europos Sąjungos šalims, o paskui išsiųsta į Ukrainą, vien tai atotrūkio neužtaisytų.
Prieš konfliktą Ukrainoje kai kurie pareigūnai ir ekspertai skaičiavo, kad Europos gamintojai kasmet pagamindavo 230 000 šovinių 155 milimetrų šovinių. (Ekspertai mano, kad Europos Sąjungoje pagaminama apie 650 000 visų tipų šovinių per metus.)
Tikimasi, kad šiais metais produkcija bus didesnė, net jei ji nepasieks tikslo išsiųsti į Ukrainą milijoną šovinių.
– Bus arti, – Dominykas Praėjusią savaitę Londone sakė Prancūzijos šaudmenų įmonės „Nexter Systems“ vykdomasis viceprezidentas Guillet.
Nesvarbu, ar Europos Sąjungos valstybės sugebės laikytis 2024 m. kovo mėnesio termino, ar ne, akivaizdu, kad ambicingas planas paskatino vyriausybes ir ginklų pramonę imtis veiksmų.
Kaip tik nuo kovo mėn. Brandtzaegas sakė, kad „Nammo“ gavo maždaug 1 milijardo dolerių vertės artilerijos užsakymus, palyginti su 300 000 dolerių vertės sutartimis, kurias bendrovė paprastai pasirašydavo per šešių mėnesių laikotarpį.
Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ prognozavo, kad iki 2024 m. pabaigos kasmet galės pagaminti 600 000 artilerijos sviedinių, palyginti su 450 000, kuriuos tikisi šiais metais. Šiais metais ji pasirašė keletą svarbių amunicijos kontraktų, įskaitant beveik 1,4 mlrd. dolerių, kad aprūpinti Vokietijos kariuomenę.
Šį mėnesį Vokietija paskelbė, kad išsiuntė Ukrainai pirmąją sutarties dalį dėl 300 000 kitų rūšių šovinių, daugiausia skirtų tankams, kurie numuša dronus ir kitus orlaivius, kuriuos ji vasarį užsakė iš Rheinmetall. Greitas posūkis parodė, kaip vikriai vyriausybė ir pramonė gali bendradarbiauti, kai yra spaudžiamos.
Tačiau dauguma naujai pasirašytų sutarčių nebus įvykdytos iki dešimtmečio pabaigos, o pramonės atstovai atsisakė nurodyti, kiek šaudmenų būtų galima pagaminti laiku, kad jie būtų pristatyti į Ukrainą, kad būtų laikomasi vienerių metų termino.
„Visi darome viską, kad pasiektume šį tikslą“, – sakė „Rheinmetall“ atstovas Oliveris Hoffmannas. Jis buvo vienas iš kelių pramonės vadovų, kurie teigė, kad reikia daugiau ilgalaikių kontraktų dėl šaudmenų, kad būtų galima ne tik sumokėti už gamybos atnaujinimą ir žaliavas, kurių paklausa visame pasaulyje, bet ir siekiant užtikrinti, kad gamyba tęstųsi, kai konfliktų poreikiai sumažės.
Nepaisant bauginančių šansų nepasiekti terminą, Europos pareigūnai vis dar ieško kitų būdų, kaip surinkti milijoną šovinių.
Estijos gynybos ministerijos aukščiausio rango karjeros pareigūnas Kusti Salmas, padėjęs sukurti planą, kurį galiausiai priėmė Europos Sąjunga, teigė, kad Europa negali pasikliauti vien tik pramone, kad padengtų beveik 750 000 raundų trūkumą, su kuriuo ji susidūrė.
„Jei galėjote tiekti 200 000 per metus, tai teisinga, kad negalite pasiekti vieno milijono per metus“, – praėjusį mėnesį duodamas interviu sakė ponas Salmas.
Jis sakė, kad valstybės ir gamintojai prašo šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, atidėti 155 milimetrų sviedinių pristatymą joms mainais už mažesnę kainą, atlaisvinant amuniciją Ukrainai.
Kitas galimas šaltinis yra senesnių ar kitaip nebeeksploatuojamų 155 milimetrų šovinių atsargų atnaujinimas karinėse atsargose. Tačiau ponas Brandtzaegas apskaičiavo, kad jos sudarė mažiau, nei 10 000 šovinių, tai yra nedidelė dalis to, ko reikia.
Ir nors iš pradžių europiečiai daugiausia dėmesio skyrė 155 milimetrų artilerijos sviediniams, pareigūnai gegužę pareiškė, kad į vieną milijoną Ukrainai gali būti skirta ir kitokio dydžio amunicija, įskaitant sovietmečio kalibro amuniciją, priklausomai nuo to, ko reikia mūšio lauke.
Mažesnės šalys taip pat dalyvauja. Pramonės pareigūnai sakė, kad Turkijos vyriausybei priklausanti įmonė MKEK šiemet pasirašė dvejų metų sutartį su Rumunija dėl 155 milimetrų sviedinių statybos. Bulgarijos gynybos ministras prognozavo, kad jo vyriausybė tieks dalį amunicijos Ukrainai. Graikijoje Europos Sąjunga įsipareigojo iki 80 mln. dolerių, kad patobulinti amunicijos gamyklą.
„Yra rizika, kad nepasieksime etapo, bet ilgalaikėje perspektyvoje manau, kad žingsniai žengiami tinkama linkme“, – sakė ponas Salmas. Jis sakė, kad vieno milijono tikslo nustatymas „buvo ambicingas, tačiau pasiekiamas“ ir būtinas norint paskatinti Europos Sąjungos valstybes ir ginklų pramonę didinti gamybą.
Vis dėlto, anot jo, „akivaizdu, kad tai per lėta laimėti konfliktą Ukrainoje“ [1].
1. Artillery Delivery Is Easier Said Than Done: [Foreign Desk]. Jakes, Lara.
New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 24 Sep 2023: A.9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą