Giluminio cinizmo vertybinė politika

 

"„Moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelsime tolygiai teisiniams, suprasdami, kad politinei atsakomybei prisiimti pakanka ir moralinių priežasčių.“ Ne, čia ne mano mintys prieš pilnatį. Tai ištraukta iš valdančiosios koalicijos sutarties.

Tačiau, kaip sako klasika, popierius viską iškenčia. Netgi visokias surašytas vertybes, o gyvenimas teka savo vaga. Ta tėkmė visokias keistas sąvokas, tokias kaip „atsakomybė“ ar „moralė“, tyliai plukdo ir skandina niekam nepasiekiamuose akivaruose. Lieka vienintelės vertybės – nauda ir pinigai. Ciniška, bet naudinga ir komfortiška.

Griebkime šviežutėlę, dar kvepiančią milijonais, istoriją.

Viešumoje kilus pasipiktinimui dėl 160 mln. eurų permokos, kurią vartotojams turės grąžinti „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), bendrovė penktadienį pareiškė, kad žmonėms bus grąžinta visa suma, ir netgi 40 mln. eurų didesnė, o tai jau daroma per sumažintą tarifo dedamąją nuo 2022 metų. Tiesa, vartotojams lėšų gali tekti laukti daugiau nei dešimtmetį. Reguliuotojas užsiminė, kad permoka buvusi dar didesnė.

„Po Valstybės kontrolės paskelbtos ataskaitos kilo nemažai atgarsių ir, mūsų vertinimu, dalis informacijos yra klaidinanti. Dėl reguliavimo tvarkos pokyčių nuo 2016 metų susidarė skirtumas, kuris bus grąžintas vartotojams“, – spaudos konferencijoje sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

„Susidaro įspūdis, kad ESO susirinko pinigus iš gyventojų ir juos netinkamai panaudojo. Tai netiesa. Bendrovė grąžins visus pinigus per skirstymo tarifą“, – tikino jis.

Verčiu į nevertybinę liaudišką kalbą. ESO surinko 160 mln. eurų per daug, nors neturėjo to daryti, bet jų net nepasivargino investuoti į apipuvusius laidus ir po didesnės audros ar sniego tūkstančiai vartotojų toliau sėdi be elektros.

Nes, žinote, tinklai paseno, ir jei mokesčių mokėtojai neduos eurų, nieko nebus. Vietoj to perviršį sėkmingai išsimokėjo dividendais. Pažadėjo grąžinti per N metų. Teoriškai. Tačiau kas gali paneigti, kad po metelių kitų tiesiog bus pakoreguotas tarifas ir tuos šimtus milijonų vartotojai „grąžins mokėdami patys sau“.

Kitas klausimas – o kaip tos rekordinės palūkanos, kurias bankai lupa nuo visų, kas tik išdrįsta eurų pasiskolinti? ESO jas irgi priskaičiuos kaip grąžintinas sumas? Nuo šimtų milijonų būtų gana riebios sumos.

Atsakymų nėra ir vargu ar bus. Nors nuostoliai „kosminiai“, tačiau nė vienam iš atsakingųjų net plaukelis nuo galvos nenuslinko. Nei ESO ar „Igničio“ vadovams, nei energetikos ministrui, nei kuriai nors iš galybės kontroliuojančiųjų institucijų.

Negi suksi galvą dėl tokių smulkmenų? Suprask, patys vartotojai buvo kalti, kad mokėjo nežinia kam ir nežinia kiek. Kaip ir per garsų čekiukų skandalą – keletas politikų atsistatydino, kiti viešai apsiverkė, tačiau net kalbos nebuvo apie tai, kad kuri nors iš kontroliuojančiųjų institucijų, kurios privalėjo pamatyti masinį pinigų plovimą, bus bent pabartos.

Toks jausmas, kad Vyriausybei nelabai ir įdomu, kas vyksta ministerijos ir pavaldžiose bei kitose valstybinėse įstaigose. Nes vargo jas prižiūrėti daug, o naudos mažai. Jei kas nori įsitikinti, atsiprašau už grubumą, nuosavu užpakaliu, tai įvažiuokite iš Lenkijos ar Latvijos į Lietuvą nuosavu automobiliu.

Vien iš kratymo suprasite, kurioje šalyje esate. Tėvynė jus pasitiks duobėmis ir asfalto provėžomis, nors pinigų keliams remontuoti iš vis brangstančių degalų akcizų turėtume skirti pakankamai. Nugriuvo vienas kitas tiltas? Nieko baisaus, valdžios kortežai ten nevažinėja.

Viename iš prekybos centrų įsikūrusiame išskirtinių automobilių salone paklausiau pardavėjo, kas perka šimtus tūkstančių eurų kainuojančius sportinius automobilius, kurie labai gražiai pabrėžia savininko turtą, pavyzdžiui, Gedimino prospekte.

– Paprastai nelietuviai, nes nuvažiuoti iš Vilniaus į Palangą mūsų duobėta autostrada tokia mašina praktiškai neįmanoma, – kiek nuvylė pardavėjo atsakymas.

Visuotinis atsakomybės nei prieš valdžią, nei prieš Dievą nebuvimas plečiasi. Visuomenę gerokai sukrėtė ir teismo sprendimas garsioje byloje, kur vienas garsus valdininkas, eurus masiškai konservavęs stikliniuose induose, praktiškai išėjo sausas iš vandens ir galės švęsti pergalę kur nors šiltuose kraštuose.

Priminsiu, tai byla, kurioje vien oficialiai sukosi šimtai tūkstančių eurų, o buvo nuteistas vienas žmogus. Tikėkime, kad jis vienas buvo taip užvaldęs Kauno savivaldybę, jog galėjo pats priimti visus įmanomus sprendimus ir suderinti visus interesantus dominančius klausimus.

Kauno apygardos teismas pirmadienį buvusį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, jam skyrė 65 tūkst. eurų baudą ir 7 metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje. Jis kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, 2021–2022 m. laikotarpiu savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovo kyšius, kurių bendra suma – 260 tūkst. eurų.

Tiesa, atimtas bus ir kyšis. Tik, panašu, kad šiuos pinigus V. Šiliauskui sumokėti bus vienas juokas – jis oficialiai deklaravęs šimtatūkstantines lėšas, be to, yra tikras nekilnojamojo turto magnatas, visoje Lietuvoje valdo daugiau nei maždaug 150 žemės sklypų. Mokslininkai kelia klausimą, kodėl šiuo atveju jam nebuvo taikytas išplėstinis turto konfiskavimas. Prokuratūra teigia turto tyrimą atlikusi ir nenustačiusi, kad jis viršytų teisėtas V. Šiliausko pajamas.

Ar nors kam nors dėl to nukris koks plaukelis nuo galvos, ar koks sprendimo priėmėjas praras pusę eilinio priedo ar premijos prie algos? Klausimai retoriniai. Mūsų valstybėje taip neįprasta.

Reikia dar druskos ant žaizdos? Prašau. Kelios dienos iki naujos Vyriausybės žengimo į sostą, atsiprašau, į pareigas. Ištrauka iš seno interviu „Savaitės“ televizijos laidoje apie buvusios Vyriausybės nuodėmes ir garsųjį kotletą, kurį pavaldžios įmonės sąskaita suvartojo Jaroslavas Narkevičius, tuometis susisiekimo ministras. Būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė tada buvo negailestinga.

– Ar aš teisingai suprantu – norite užtikrinti, kad ministro J. Narkevičiaus situacija jūsų Vyriausybėje tiesiog negali pasikartoti ir neturi pasikartoti?

– Manau, ministro J. Narkevičiaus situacija – tikrai gana akivaizdus atvejis. Turbūt ministro Narkevičiaus situacija, aš tikiuosi, nepasikartos Vyriausybėje nuo pat pradžios, nes pirmas klausimas vis dėlto, kaip ministras Narkevičius pateko į Vyriausybę su savo kompetencija ir, sakykim, gebėjimu apskritai tokią poziciją užimti?

Tai, kas vyko toliau, be jokios abejonės, buvo ne viena proga, kai ministras galėjo pasitraukti, – jis nepasitraukė.

Norėčiau tikėtis, kad jeigu man tektų vadovauti Vyriausybei, tai bet kuris Vyriausybės narys, pakliuvęs į ką nors panašaus (ko tikrai nenorėčiau sulaukti, bet neatmeskime nieko pasaulyje ir nieko gyvenime), tikrai susiprastų bei pasitrauktų pats ir nereikėtų jo varu varyti nei prezidentui, nei ministrui pirmininkui, nei visam Seimui kartu surėmus pečius.

Už šias vertybines nuostatas rinkėjai ir balsavo."