„PEKINAS – elektromobilių augimas padalija pasaulinę automobilių rinką į dvi dalis: vieną, kuri palankiai vertina Kinijoje pagamintus automobilius, o kitą – efektyviai juos atmeta.
Praėjusį pavasarį „Nissan“ vadovų grupė glaudėsi bendrovės būstinėje Jokohamoje, Japonijoje, žiūrėdama į pasaulio žemėlapį. Žemėlapyje pasaulis buvo pažymėtas keturiomis spalvomis: raudona, skirta šalims, kurios blokuoja transporto priemonių eksportą iš Kinijos; geltona – šalims, kurios rizikuoja jas sustabdyti ateityje; pilka, skirta šalims, kurios ateityje gali įvesti tam tikrus apribojimus; ir žalia – šalims, kuriose nėra apribojimų ar tokios tikimybės.
Pratybos buvo skirtos išsiaiškinti, ar „Nissan“ turi galimybių eksportuoti Kinijoje pagamintus automobilius, įskaitant elektrines transporto priemones, net augant geopolitinei įtampai. Vadovai nustatė, kad maždaug 60% šalių pateko į tai, ką bendrovė įvertino kaip „žalią“ arba „pilką“. Įskaitant „geltonąsias“ šalis, rodikliai buvo dar didesni.
„Kai pažvelgsite į žemėlapį, matote, kad 80 % rinkos turi aplinka, kurioje ji galėtų priimti Kinijoje pagamintus automobilius“, – sakė Masashi Matsuyama, vadovaujantis „Nissan“ Kinijos investicijų padaliniui.
„Nissan“ atsisakė pasakyti, kurios šalys patenka į kurią spalvų kategoriją.
„Nissan“ nusprendė įgyvendinti savo eksporto planą. Lapkritį automobilių gamintojas pranešė, kad 2025 m. pradės gabenti transporto priemones iš Kinijos, įskaitant elektrinius ir įkraunamus hibridus, tačiau tikslios tų automobilių paskirties dar neatskleidė. „Nissan“ yra geroje kompanijoje: „Ford“, „Tesla“ ir BYD padidino eksportą iš Kinijos. Jų veiksmai pabrėžia, kaip geopolitika pertvarko automobilių pramonę, skatina automobilių gamintojus atnaujinti jų strategijas, pagal kurias jie gamina ir parduoda automobilius.
Pasaulio automobilių sektoriaus schizma vyksta panašiai skilimui tokiose srityse, kaip telekomunikacijų pramonė ir internetas, nes pasaulis tampa vis labiau poliarizuotas tarp dviejų didžiausių ekonominių galių.
Vis daugiau pasaulio automobilių gamintojų svarsto galimybę padidinti eksportą iš Kinijos, kur automobilius, ypač elektromobilius, pagaminti paprastai yra pigiau, bet tik į tam tikras paskirties vietas. Tikėtina, kad nedaugelis pateks į JAV rinką, tačiau tokios vietos kaip Pietryčių Azija ir Viduriniai Rytai yra sparčiai augančios rinkos.
Tuo tarpu Kinijos automobilių gamintojai steigia gamyklas Europoje, kur jiems gresia antisubsidijų tyrimas, ir Meksikoje, galbūt, norėdami iš ten eksportuoti į tokias rinkas, kaip JAV ir apeiti kai kuriuos tarifus.
Pasaulio ir Kinijos automobilių gamintojai taip pat tampa atsargesni dėl to, iš kur jie gauna tam tikras technologijas ir komponentus ir į kokias rinkas tie automobiliai su tokia technologija ir dalimis gali atsidurti, kad ateityje išvengtų sankcijų ar apribojimų.
„Volkswagen“, didžiausias užsienio automobilių gamintojas Kinijoje, planuoja Kinijoje išlaikyti tam tikras Kinijoje sukurtas technologijas, tokias, kaip lustai ir programinė įranga, susieta su autonominiu vairavimu, kad apribotų geopolitinės įtampos pasekmes. Neseniai ji turėjo sustabdyti tūkstančių prabangių automobilių, kuriuose yra sankcionuota kiniška dalis, importą į JAV.
Šiais metais Kinijoje pareigūnai paragino didžiuosius Kinijos automobilių gamintojus tiekti daugiau lustų iš vietinių tiekėjų, teigia su šiuo klausimu susipažinę žmonės.
Vartotojams gali atsirasti atotrūkis tarp dviejų blokų: viename regione vis labiau dominuoja pigesnių pažangių technologijų EV, pagaminti Kinijoje, ir kitame regione, greičiausiai, įskaitant JAV, kur brangesni automobiliai ir lėtesnis elektromobilių pritaikymas.
„Mažai tikėtina, kad naujos technologijos vystysis tokiu pat tempu brandžiose rinkose, tokiose, kaip JAV, kurios taps vis labiau izoliuotos, o naujos technologijos bus parduodamos tik aukščiausiomis kainomis“, – sakė Šanchajaus įmonės „Automobility“ generalinis direktorius Billas Russo.
JAV elektromobilių paklausai mažėjant, kai kurios automobilių įmonės atideda planus išleisti elektromobilius. Kinijoje, didžiausioje pasaulyje elektromobilių rinkoje, daugelis įmonių vis dar daug investuoja, net kai rinka tampa perpildyta ir daugelis gamintojų dirba nuostolingai.
Pramonės vadovai teigia, kad Kinijos elektros transformacija vyksta, atsižvelgiant į tai, kad elektromobiliai ir kitos baterijomis varomos transporto priemonės jau sudaro trečdalį pardavimų, nors pardavimų augimas sulėtėjo. Kinija verčia jos automobilių gamintojus ir dalių tiekėjus eiti į pasaulį ir daugiau eksportuoti.
Kai kuriuose regionuose didėja baimė, kad pasaulį užplūs pigesnis Kinijos importas. Praėjusiais metais Kinija aplenkė Japoniją ir tapo didžiausia automobilių eksportuotoja, į užsienį gabenusi apie penkis milijonus transporto priemonių. Didžiausios kryptys buvo Meksika, Australija ir Saudo Arabija.
Kiniški automobiliai JAV matomi retai, nes JAV jau taiko papildomus 25% muitus iš Kinijos importuojamoms transporto priemonėms. Vasario mėn. prezidentas Bidenas įsakė Prekybos departamentui pradėti tyrimą dėl užsienyje pagamintos programinės įrangos automobiliuose, siekiant sustabdyti Kinijos elektromobilių potvynį, kai jie pradeda žengti į JAV rinką.
2023 m. Europa buvo didžiausia Kinijoje pagamintų elektrinių transporto priemonių gavėja, kuriai teko apie 40 % eksportuotų už 34 mlrd. dolerių, rodo Atlanto tarybos duomenys.
Praėjusiais metais Europos Sąjunga pradėjo antisubsidijų tyrimą Kinijos elektrinių transporto priemonių gamintojams. Kovo pradžioje Europos Komisija pranešė radusi pakankamai įrodymų, kad transporto priemonės buvo subsidijuojamos, ir ėmėsi veiksmų, kad pasirengtų tarifų taikymui atgaline data.
Kinija Europos tyrimą pavadino protekcionistiniu, o JAV paragino nustoti diskriminuoti Kinijos įmones.
Daugelis didžiausių Kinijos eksportuotojų yra vietinės įmonės, tokios, kaip „Chery Automobile“ ir BYD, kuri aplenkė „Tesla“, kaip didžiausia pasaulyje elektromobilių pardavėja ir turi ambicingų planų padidinti eksportą.
Pasauliniai automobilių gamintojai savo gamyklas Kinijoje taip pat nori laikyti eksporto centrais, nes Kinija yra arti tokių rinkų, kaip Pietryčių Azija ir Viduriniai Rytai.
„Tesla“ eksportuoja savo Šanchajuje pagamintus automobilius į regionus, įskaitant Azijos ir Ramiojo vandenyno regionus. Kinijos keleivinių automobilių asociacijos duomenys parodė, kad praėjusiais metais į užsienį buvo išsiųsta apie 344 000 transporto priemonių, ty 27% daugiau, nei 2014 m. „Ford“, kuri kovoja su mažėjančiais pardavimais Kinijoje, taikosi į Pietryčių Aziją ir Ameriką. Ji pranešė, kad praėjusiais metais iš Kinijos eksportavo daugiau, nei 100 000 transporto priemonių.
Tailande tradiciškai dominuojančių Japonijos automobilių gamintojų, įskaitant „Toyota“ ir „Nissan“, rinkos dalis 2023 m. sumažėjo iki 78 %, palyginti su 85 % prieš metus, nes Kinijos prekės ženklai sušlavė didžiąją dalį elektromobilių pardavimų, rodo Toyota Thailand paskelbti duomenys.
Žvelgiant iš viso pasaulio vartotojų pusės, Kinijos automobilių gamybos technologija yra pakankamai stipri, kad būtų priimta visame pasaulyje, sakė „Nissan“ Matsuyama. „Mes norime tai panaudoti savo pasaulinei strategijai“, – sakė jis." [1]
Jei mes, Vakarai, nepatirsime kiniškų automobilių konkurencijos, mūsų elektromobiliai niekada nebus pakankamai geri pasaulinei rinkai. Tai reiškia, kad automobilių pramonę Vakaruose naikina kvaili politiniai sprendimai. Amerikos automobilių gamintojai sukūrė pramoninę galią pergalei Antrajame pasauliniame kare. Sunaikindami automobilių pramonę, naikiname mūsų karinį potencialą.
1. Geopolitical Tensions Create Schism in Global Auto Market. Kubota, Yoko. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Mar 2024: B.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą