„Jungtinės Valstijos iš vienos pusės, o Kinija ir Rusija iš kitos pusės yra užrakintos naujose lenktynėse, kosmose ir Žemėje, dėl pagrindinio resurso: paties laiko.
Ir JAV pralaimi.
Pasaulinės padėties nustatymo palydovai tarnauja, kaip laikrodžiai danguje, o jų signalai tapo pagrindiniais pasaulio ekonomikos pagrindais – tokie pat svarbūs telekomunikacijoms, 911 paslaugoms ir finansiniams mainams, kaip ir vairuotojams bei pasiklydusiems pėstiesiems.
Tačiau šios paslaugos tampa vis labiau pažeidžiamos, nes kosmosas sparčiai militarizuojamas ir Žemėje atakuojami palydoviniai signalai.
Tačiau, skirtingai, nei Kinija ir Rusija, Jungtinės Valstijos neturi plano B civiliams gyventojams, jei tie signalai nutrūktų kosmose ar sausumoje.
Rizika gali atrodyti tokia nutolusi, kaip mokslinė fantastika. Tačiau tik praėjusį mėnesį JAV pareiškė, kad Rusija gali dislokuoti branduolinį ginklą kosmose, sutelkdama dėmesį į palydovų pažeidžiamumą. O Johnas E. Hytenas, oro pajėgų generolas, kuris taip pat ėjo Jungtinio štabo vadų vicepirmininko pareigas, o dabar jau išėjęs į pensiją, kai kuriuos palydovus kadaise pavadino „dideliais, storais, sultingais taikiniais“.
Jau daugelį metų daugėja apčiuopiamų grėsmių.
Rusija, Kinija, Indija ir JAV išbandė priešpalydovines raketas, o kelios didžiosios pasaulio valstybės sukūrė technologiją, skirtą signalams kosmose sutrikdyti. Vienas Kinijos palydovas turi roboto ranką, galinčią sunaikinti ar perkelti kitus palydovus.
Žemėje vyksta ir kiti išpuoliai. Rusijos įsilaužėliai nusitaikė į palydovinės sistemos antžeminę infrastruktūrą Ukrainoje ir nutraukė internetą, prasidėjus konfliktui. Daugėja išpuolių, tokių, kaip trukdymas, kuris užgožia palydovinius signalus, ir klaidinančių duomenų siuntimas, kurie nukreipia skrydžius ir klaidina pilotus toli nuo mūšio laukų.
Jei pasaulis prarastų ryšį su šiais palydovais, ekonominiai nuostoliai siektų milijardus dolerių per dieną.
Nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos pripažįsta pavojų, jos jau daugelį metų neturi patikimo alternatyvaus laiko ir navigacijos šaltinio civiliniam naudojimui, jei GPS signalai nutrūksta, nurodo dokumentai ir ekspertai. Transporto departamentas, vadovaujantis civiliniams laiko ir navigacijos projektams, tai ginčijo, bet nepateikė atsakymų į tolesnius klausimus.
2010 m. Obamos administracijos planas, pagal kurį ekspertai tikėjosi sukurti atsarginę palydovų kopiją, niekada nepasitvirtino. Po dešimtmečio prezidentas Donaldas J. Trumpas išleido vykdomąjį įsakymą, kuriame teigiama, kad palydovų signalų trikdymas ar manipuliavimas jais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau jis nepasiūlė alternatyvos ir nepasiūlė finansavimo infrastruktūrai apsaugoti.
Bideno administracija prašo privačių įmonių pasiūlymų, tikėdamasi, kad jos pasiūlys techninius sprendimus. Tačiau gali prireikti daug metų, kol šios technologijos bus plačiai pritaikytos.
Ten, kur Jungtinės Valstijos atsilieka, Kinija juda į priekį, sukurdama, jos teigimu, didžiausią, pažangiausią ir tiksliausią laiko nustatymo sistemą pasaulyje.
Remiantis planavimo dokumentais, valstybine žiniasklaida ir akademiniais dokumentais, ji stato šimtus laiko nustatymo stočių sausumoje ir po žeme nutiesia 12 000 mylių šviesolaidinių kabelių. Ši infrastruktūra gali teikti laiko ir navigacijos paslaugas, nepasikliaujant signalais iš Beidou, Kinijos alternatyvos GPS. Ji taip pat planuoja paleisti daugiau palydovų, kaip atsarginių signalų šaltinių.
„Turėtume pasinaudoti šia strategine galimybe ir dėti visas savo pastangas, kad kuo greičiau sukurtume pajėgumus, apimančius visas sritis – po vandeniu, žemėje, ore, kosmose ir giluminėje erdvėje“, – teigia Kinijos aviacijos ir kosmoso mokslo ir pramonės tyrėjai.
Kinija išlaikė ir atnaujino Antrojo pasaulinio karo laikų sistemą, žinomą, kaip Loran, kuri naudoja radijo bokštus laiko signalams perduoti dideliais atstumais. Patobulinta versija teikia signalus į rytines ir centrines šalies dalis, išplečiant jūroje iki Taivano ir kai kurių Japonijos dalių. Vykdomos statybos, siekiant išplėsti sistemą į vakarus.
Rusija taip pat turi ilgalaikę Loran sistemą, kuri tebenaudojama.
Pietų Korėja atnaujino savo sistemą, kad kovotų su radijo trukdžiais iš Šiaurės Korėjos.
Tačiau JAV 2010 m. nutraukė savo „Loran“ sistemos eksploatavimą, o prezidentas Barackas Obama pavadino ją „pasenusia technologija“. Nebuvo plano ją pakeisti.
Sausio mėnesį vyriausybė ir privačios įmonės išbandė patobulintą Loran versiją JAV pakrančių apsaugos bokštuose. Tačiau įmonės neparodė susidomėjimo valdyti sistemą be vyriausybės pagalbos, todėl pakrančių apsaugos tarnyba planuoja panaikinti visas aštuonias perdavimo vietas.
„Kinai padarė tai, ką mes Amerikoje sakėme darysime“, – sakė Dana Goward, Virdžinijos Atsparios navigacijos ir laiko nustatymo fondo prezidentė. „Jie ryžtingai siekia būti nepriklausomi nuo kosmoso“.
Ką veikia Jungtinės Valstijos?
Po D. Trumpo vykdomojo įsakymo maždaug tuzinas kompanijų pasiūlė variantų, įskaitant naujų palydovų paleidimą, šviesolaidinio laiko nustatymo sistemų nustatymą arba patobulintos Loran versijos paleidimą iš naujo. Tačiau į rinką pateko nedaug produktų.
Privati įmonė „Satelles“, bendradarbiaujanti su JAV nacionaliniu standartų ir technologijų institutu (N.I.S.T.) Kolorado valstijoje, sukūrė alternatyvų laiko šaltinį, naudodama palydovus, kurie jau skrieja maždaug 485 mylių aukštyje virš Žemės.
N.I.S.T. mokslininkai teigia, kad signalai yra tūkstantį kartų stipresni, nei iš GPS palydovų, kurie skrieja daugiau, nei 12 000 mylių, virš Žemės. Dėl to juos sunkiau užstrigti ar suklaidinti. Ir kadangi žemos Žemės orbitos palydovai yra mažesni ir labiau išsibarstę, jie yra mažiau pažeidžiami atakų erdvėje, nei GPS palydovai.
Pasak „Satelles“ generalinio direktoriaus Michaelio O'Connoro, palydovai laiko gauna iš stočių visame pasaulyje, įskaitant N.I.S.T įrenginį Kolorado valstijoje ir Italijos tyrimų centrą už Milano.
Kinija turi panašių planų iki 2035 m. atnaujinti savo erdvės ir laiko sistemą. Ji paleis palydovus, kad padidintų Beidou sistemą, o šalis planuoja paleisti į žemąją Žemės orbitą beveik 13 000 palydovų.
Kinija teigia, kad jos investicijas iš dalies motyvuoja susirūpinimas dėl amerikiečių atakos kosmose. Kinijos karo mokslų akademijos mokslininkai teigė, kad Jungtinės Valstijos „visomis jėgomis stengiasi“ sustiprinti savo kosminio kibernetinio karo pajėgumus, ypač po to, kai konfliktas Ukrainoje atnešė „gilesnį kosmoso kibernetinio saugumo kritinio pobūdžio suvokimą“.
JAV padidino savo išlaidas kosmoso gynybai, tačiau kariuomenės padalinys Space Force neatsakė į konkrečius klausimus apie šalies antipalydovinius sugebėjimus. Jame teigiama, kad kuriamos sistemos, skirtos apsaugoti tautos interesus, nes „kosmosas tampa vis labiau perpildyta ir ginčytina sfera“.
Atskirai nuo civilinio naudojimo, kariuomenė kuria GPS atsargines kopijas savo reikmėms, įskaitant ginklus, pavyzdžiui, tiksliai valdomas raketas. Dauguma technologijų yra įslaptintos, tačiau vienas sprendimas yra signalas, vadinamas M kodu, kuris, pasak Space Force, atsispirs trukdžiams ir veiks geriau karo metu, nei civilinis GPS. Tačiau jį kankino pasikartojantys vėlavimai.
Kariuomenė taip pat kuria padėties nustatymo, laiko nustatymo ir navigacijos paslaugą, kurią platins žemos Žemės orbitos palydovai.
Kitos atsakomosios priemonės žvelgia į praeitį. JAV karinio jūrų laivyno akademija vėl pradėjo mokyti jūreivius naviguoti pagal žvaigždes.
Kas atsitiks, jei JAV neras sprendimo?
Palydovinės sistemos – Amerikos GPS, Kinijos Beidou, Europos Galileo ir Rusijos Glonass – yra svarbūs laiko šaltiniai, o laikas yra daugelio navigacijos metodų kertinis akmuo.
Pavyzdžiui, Amerikos GPS sistemoje kiekvienas palydovas nešioja atominius laikrodžius ir perduoda radijo signalus su informacija apie savo vietą ir tikslų laiką. Kai mobiliojo telefono imtuvas paima signalus iš keturių palydovų, jis apskaičiuoja savo vietą pagal tai, kiek laiko užtruko, kol tie signalai jį pasiekė.
Automobiliai, laivai ir navigacijos sistemos orlaiviuose veikia vienodai.
Kita infrastruktūra taip pat priklauso nuo palydovų. Telekomunikacijų įmonės naudoja tikslų laiką savo tinklams sinchronizuoti. Energijos įmonėms reikia laiko iš palydovų stebėti tinklo būklę ir greitai nustatyti bei ištirti gedimus. Finansų biržos jį naudoja, sekdamos užsakymus. Greitosios pagalbos tarnybos jį naudoja, kad surastų žmones, kuriems jos reikia. Ūkininkai jį naudoja tiksliai sodindami augalus.
Pasaulis be palydovų signalų yra beveik aklas pasaulis. Nuolat apkrautuose keliuose greitosios pagalbos automobiliai vėluos. Sumažės mobiliųjų telefonų skambučiai. Laivai gali pasiklysti. Elektros tiekimo nutraukimas gali trukti ilgiau. Maistas gali kainuoti daugiau. Keliauti bus daug sunkiau.
Vis dėlto, JAV kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros teigimu, kai kurios svarbios civilinės sistemos buvo sukurtos remiantis klaidinga prielaida, kad palydoviniai signalai visada bus pasiekiami.
Toks pasitikėjimas gali turėti skaudžių pasekmių. Neseniai paskelbta Didžiosios Britanijos ataskaita parodė, kad savaitės trukmės visų palydovų signalų nutraukimas jos ekonomikai kainuotų beveik 9,7 mlrd. dolerių. Ankstesnėje ataskaitoje JAV ekonomikai per dieną tenka 1 milijardas dolerių, tačiau šis įvertinimas yra penkerių metų senumo.
„Tai panašu į deguonį, tu nežinai, kad jį turi, kol jo nebėra“, – sakė adm. Thad W. Allen, buvęs JAV pakrančių apsaugos komendantas, vadovaujantis nacionalinei patariamajai tarybai dėl vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo kosmose.
Kol kas abipusiai garantuoti nuostoliai atgraso nuo didelių išpuolių. Palydoviniai signalai perduodami siaura radijo dažnių juosta, todėl vienai šaliai sunku trukdyti kitos palydovų signalams, neišjungiant savo paslaugų.
P. Gowardo teigimu, 50 metų nemokamas GPS naudojimas „visus padarė įstrigusiais priklausomybėje“, sakoma jo pranešime iš „Resilient Navigation and Timing Foundation“. Pasak jo, vyriausybė nepadarė pakankamai, kad alternatyvos būtų prieinamos visuomenei.
„Tai tik žavėjimasis problema, - sakė jis, - ne problemos sprendimas“ [1]
Panašu, kad Prancūzijos prezidentas Macronas ir kai kurios Rytų Europos šalys, diskutuojančios, kaip pradėti Trečiąjį pasaulinį karą, nesupranta, kokiame pasaulyje ir kokiame amžiuje gyvena. Ko tikitės iš kai kurių bankininkų ir pupelių skaitiklių. Pasauliui pavojinga turėti tokius vadinamuosius lyderius. Šios šalys prarado išsilavinusią klasę. Kinijos Xi yra chemijos inžinierius. Jis žino, ką daro.
1. As Threats in Space Mount, U.S. Lags in Protecting Key Services. Selam Gebrekidan; Liu, John; Buckley, Chris; et al. New York Times (Online)New York Times Company. Mar 28, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą