Premjerė skelbia apie specialų fondą gynybai iš didesnių mokesčių finansuoti

"Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą rinkti lėšas gynybai, o šio fondo finansavimo šaltinis bus didesni mokesčiai, įvedami būtent siekiant labiau finansuoti krašto apsaugą.

 

„Finansų ministerija kaip tik ruošia darbine tvarka specialaus fondo įstatymą, kuris galėtų tas lėšas ir akumuliuoti“, – žurnalistams po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.

 

„Tada Vyriausybė jau teiktų pasiūlymą Seimui tokį fondą pirmiausia įsteigti ir numatyti jo finansavimo šaltinius“, – pridūrė ji.

 

Anot premjerės, taip daroma siekiant įtikinti politikus, kad sutarti ir įvesti didesni mokesčiai bus iš tikrųjų nukreipti krašto apsaugos finansavimui.

 

I. Šimonytės teigimu, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – papildomo pelno mokesčio tarifo.

 

„Turime keletą tokių siūlymų, daugiau mažiau su kuriais – nesakysiu, kad dėl to kažkas yra laimingas – bet galima gyventi. Arba bent jau nemažai žmonių tą konstatavo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

 

„Pirmiausia kalbama apie pelno mokesčio papildomą priedą, kuris galėtų keliauti gynybos finansavimui“, – pridūrė ji.

Mokesčių dėlionė

 

Politikai, verslo ir profsąjungų atstovai dėl būdų papildomai finansuoti gynybą susitiko trečiąkart.

 

Premjerė teigė, kad daugiau tokių susitikimų daryti neplanuojama, o Vyriausybė per kelias savaites parengs konkretų siūlymą.

 

„Girdėdami konkretesnius kolegų pasisakymus dėl to, kas galėtų būti priimtina, (...) judėsime į priekį, – teigė I. Šimonytė. – Jei parlamente jiems paramos nebus, matyt, prie tų klausimų reiks grįžti kažkada vėliau.“

 

Premjerė neatskleidė, kuriems pasiūlymams politikai ir socialiniai partneriai griežtai prieštaravo, ji taip pat teigė nė vieno siūlymo kol kas neatmetanti.

 

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio kėlimo politikai iš esmės nepalaikė.

 

„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

 

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė pasisakantis už 2 proc. punktais didesnį pelno mokesčio tarifą stambiam verslui.

 

Standartinis tarifas dabar siekia 15%.

 

S. Skvernelis taip pat teigia pasiūlęs papildomą finansavimą gynybai surinkti iš padidintų alkoholio ir tabako akcizų. Šiam siūlymui sakė pritariantis ir opozicinės Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus.

 

Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Dovilė Šakalienė tvirtino nesuprantanti, kodėl svarstant apie papildomus lėšų gynybai šaltinius vengiama kalbėti apie skolinimąsi iš gyventojų, vadinamąsias gynybos obligacijas.

 

„Nelabai suprantu dėl tų pačių obligacijų. Jei Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką yra išperkamos už kelis šimtus milijonų, kodėl nebūtų galima skirti gynybai?“ – svarstė socialdemokratė.

 

„Apie tai net nenorima kalbėti“, – pridūrė ji.

 

Politikės teigimu, dalis gyventojų būtų pasirengę pirkti obligacijas su 0% palūkanomis.

Nori išgirsti karinį patarimą

 

Papildomų lėšų gynybai reikia Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą.

 

Neseniai pareigas pradėjęs eiti krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

 

„Tai atliepia karo Ukrainoje pamokas, atliepia didelį oro gynybos sistemų poreikį, kuris yra NATO valstybėse“, – sakė ministras.

 

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad L. Kasčiūno pristatyti pakeitimai prieštarauja kariniam patarimui, kuris buvo šiemet pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

 

„Jis (L. Kasčiūnas – BNS) kitaip įsivaizduoja diviziją, trumpina terminus įsigijimo, kitaip mato sunkinimą. (...) Norėčiau išgirsti karinį patarimą, Lietuvos kariuomenės vado poziciją dėl krašto apsaugos ministro siūlymo, kaip tai atlieptų operacinius planus, kurie patvirtinti NATO viršūnių susitikimo metu“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

 

Anot jo, tik paaiškėjus, kad Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės prioritetai yra suderinti, galima būtų kalbėti apie finansavimą minėtiems įsigijimams.

 

Visgi politikas teigė, jog „valstiečiai“ nepalaikys nei PVM, pelno ar gyventojų pajamų mokesčių didinimo.

 

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šią savaitę teigė, kad ministro siūlymai dėl oro gynybos įsigijimų spartinimo papildo esamus poreikius ir neprieštarauja ankstesniems pajėgumų vystymo planams.

 

Neskubėti su mokestinėmis iniciatyvomis ragino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

 

Pasak jos, kol kas nėra tokio pasiūlymo, kuris „rytoj galėtų eiti į Seimą“.

 

„Sutarimas turėtų būti kuo platesnis“, – kalbėjo parlamento vadovė.

 

L. Kasčiūnas teigia, kad dėl siūlomų keisti prioritetų papildomo finansavimo gynybai poreikis nekistų ir siektų apie 3% bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

 

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5% iki 3% bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pasitarime kovą pristatė keturias alternatyvas.

 

4 Lietuvos gynybos finansavimo alternatyvos

392 mln. Eur/m.

 

    Iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas.

    Peržiūrėjus progresinius GPM tarifus, papildomai būtų surenkama 64 mln. Eur, individualios veiklos apmokestinimą priartinus prie darbo santykių – 187,3 mln. Eur, atsisakius kai kurių pelno mokesčio lengvatų – 18,7 mln. Eur.

    Siūloma 1 proc. punktu, iki 16%, padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl to būtų papildomai surenkama 122 mln. Eur.

    Priėmus šiuos pakeitimus per metus būtų papildomai surinkta 392 mln. Eur.

 

 

 

420 mln. Eur/m.

 

    1 proc. punktu, iki 22%, padidinti PVM tarifą – tai papildomai generuotų 298 mln. Eur.

    1 proc. punktu, iki 16%, padidinti pelno mokestį – iš to biudžetas gautų 122 mln. Eur.

    Priėmus šiuos pakeitimus būtų papildomai surinkta 420 mln. Eur per metus.

 

398,4 mln. Eur/m.

 

    Pelno mokesčio tarifą padidinus 2 proc. punktais, iki 17%, būtų gauta 244 mln. Eur pajamų.

    Lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms padidinus 5 proc. punktais, iki 10%, būtų gauta papildomai 36,2 mln. Eur.

    Šildymo PVM lengvatos centralizuotam šildymui panaikinimas papildomai duotų 68,8 mln. Eur.

    Atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat ir sveikatos sektoriuje, dėl to būtų gauta 18,7 mln. Eur.

    Pakeitus verslo liudijimų apmokestinimą būtų surinkta 30,7 mln. Eur.

    Atsisakyti lengvatos, kai sveikatos įstaigų pajamos už paslaugas, finansuojamas iš PSDF lėšų ir paslaugų gavėjų lėšomis, neapmokestinamos pelno mokesčiu.

    Tokios pat lengvatos siūloma atsisakyti, kai draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei sutarties trukmė yra bent 10 metų arba jei išmoka išmokama sulaukus pensijos amžiaus, neapmokestinamos pelno mokesčiu.

    Priėmus šiuos pakeitimus tikimasi papildomai surinkti 398,4 mln. Eur.

 

394 mln. Eur/m.

 

    Finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis sumažinant joms tenkančią GPM dalį.

    Ddidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15% iki 17% – būtų surenkama 244 mln. Eur.

    Priėmus šiuos pakeitimus per metus būtų papildomai surinkta 394 mln. Eur."

Geriausias komentaras: 

Mauras ↪ ABAA

 

"Liberai jei pastebėjote sėmingai pasidalino vaidmenimis: ekonominės dešinės šv.rinkos ir džiunglių įstatymų propaguotojai libertarai, žmogaus teisių kairės ir alkoholio pramonės-kanapių radikalai - pas Šimašių, nuosaikieji-švelnieji kalbėtojai su stambaus verslo interesų stumdytojais po kilimu - pas Čmilytę į libsajudį."