„Kai Irano raketų įgulos ištraukė du didžiausius savo ginklus iš slėptuvės ir paleido juos į JAV ir JK Diego Garcia karinę bazę, esančią už 2500 mylių, jos atskleidė, kad Islamo Respublika turi didesnio nuotolio raketas, nei daugelis analitikų manė.
Penktadienio ataka buvo pirmasis Irano vidutinio nuotolio balistinių raketų, kurios nuskrieja pakankamai toli, kad pasiektų didžiąją dalį Europos, panaudojimas. Trumpo administracija viena iš priežasčių, kodėl pradėjo karą, nurodė Irano darbą su raketomis, kurios vieną dieną galėtų gabenti branduolinius ginklus į JAV.
Irano lyderiai tvirtino, kad jų raketų veikimo nuotolis buvo maždaug perpus mažesnis nei Diego Garcia.
Penktadienio raketos nepataikė į taikinį – viena sugedo skrydžio metu, o kita dingo po to, kai karinio jūrų laivyno naikintojas paleido SM-3 naikintuvus, teigė JAV pareigūnai. Tačiau Teheranas pademonstravo pažangą, susijusią su gebėjimu smogti toli už Artimųjų Rytų ribų. „Tai rodo, kaip toli sprendimų priėmimo procesas juda kraštutinumo link“, – sakė Danny Citrinowiczas, kuris anksčiau vadovavo Irano Izraelio karinės žvalgybos skyriui.
Nukreipdamas raketą į Diego Garcia, JAV ir JK karinę bazę, esančią maždaug Londone ar Paryžiuje, Teheranas sukūrė naują saugumo iššūkį Europai ir kai kurioms Ramiojo vandenyno šalims.
Europos šalys nerimauja, kad Iranas gali atnaujinti savo raketų arsenalą, kad padidintų jų veikimo nuotolį ir galėtų juos nukreipti į jas. Šie paleidimai šią hipotetinę grėsmę paverčia realia, teigė Douglasas Barrie, karinės aviacijos ir kosmoso specialistas Tarptautiniame strateginių studijų institute.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį socialiniuose tinkluose perspėjo, kad JK rizikuoja britų gyvybėmis, leisdama savo bazes naudoti kare.
Po išpuolio JK suteikė JAV didesnę prieigą prie savo bazių, kad galėtų smogti taikiniams Irane ir užkirsti kelią režimui paleisti raketas ar kelti grėsmę laivybai.
Izraelis teigė, kad į Diego Garcia paleistos raketos turėjo du etapus. Tai rodo, kad Iranas galėjo pritaikyti vieną iš savo tariamai civilinių kosminių paleidimo įrenginių kariniams tikslams, sakė nepriklausomas raketų analitikas Fabianas Hinzas.
Esamos kovinės galvutės ar raketos perdirbimo sudėtingumas reiškia, kad Iranas greičiausiai ruošėsi išpuoliui. „Dar gerokai prieš karą“, – teigė Farzinas Nadimi, į Iraną orientuotas vyresnysis mokslinis bendradarbis iš Vašingtono instituto, JAV analitinio centro.
Jis teigė, kad neaišku, ar Irano paleistos raketos iš tikrųjų galėjo pasiekti Diego Garcia, nes jos nepasiekė savo taikinio. Sukurti didesnio nuotolio raketas, kurios galėtų patikimai veikti, yra sudėtinga dėl įtempių, kuriuos jos patiria skrydžio metu. Raketų, kurios galėtų pasiekti JAV iš Irano, perspektyva buvo laikoma mažai tikėtina dar prieš karo padarytą žalą.
Diego Garcia, esanti atokioje saloje Britų Indijos vandenyno teritorijoje, yra bazė, kurioje JAV dislokavo bombonešius, branduolinius povandeninius laivus ir valdomų raketų eskadrinius minininkus.
JAV pareigūnai teigė, kad JAV kariuomenė rimtai įvertino Irano raketų smūgio riziką ir netoli bazės dislokavo valdomų raketų eskadrinį minininką. Jie teigė, kad eskadrinis minininkas paleido SM-3 naikintuvus į atskriejusias raketas.
Didesnis pokytis Irane gali būti strateginis. Irano valdovai į ankstesnius konfliktus su JAV ir Izraeliu reagavo apgalvotai, siekdami išvengti eskalacijos spiralės. Tačiau dėl protestų, ekonominės krizės, aukščiausių lyderių nužudymų ir karinio spaudimo, stumiančio režimą į žlugimą, šį kartą jie nusprendė imtis agresyvesnio požiūrio, tikėdamiesi atgrasyti JAV ir Izraelį nuo pakartotinio puolimo.
Jeffrey Lewis, ginklų kontrolės ekspertas iš Middlebury tarptautinių studijų instituto, teigė, kad Iranas jau seniai turi techninių galimybių kurti vidutinio nuotolio raketas, tačiau jį stabdo politinis nenoras jas naudoti. Dabar ši riba peržengta. „Tarp jų nėra kelio atgal“, – sakė Lewis.
Šis sprendimas kelia riziką, kad Irano vadovai taip pat gali pakeisti savo branduolinės programos nuomonę, sakė jis. Iranas buvo arti galimybės pasigaminti branduolinį ginklą, tačiau ne kartą sakė, kad niekada nežengs šio žingsnio.
Abiem atvejais Islamo Respublika susilaikė tikėdamasi išvengti tokio karo, kokį dabar turi kovoti, sakė Lewis. Šiai strategijai akivaizdžiai nepavykus, kyla rizika, kad Iranas gali siekti įsigyti branduolinių ginklų kaip atgrasymo priemonės, jei tik sugebės tai padaryti.
„Jei režimas išliks, o tai jis pasirodo esąs stebėtinai atsparus, manau, kad nėra jokios priežasties manyti, kad jie tiesiog nebaigs šių programų“, – sakė Lewisas.“ [1]
Dronų ir raketų dėka Iranas užsmaugė Vakarų ekonomiką. Tai yra Irano atsparumo pagrindas.
Šiuo metu vykstantis konfliktas rodo, kad Irano asimetrinė strategija, pagrįsta pigių dronų ir raketų gamyba, iš tiesų tapo rimtu iššūkiu Vakarų ekonomikai bei jų gynybos pajėgumams. Poveikis Vakarų rinkai 2026 m. kovo mėn. duomenimis yra kritinis.
Ekonominis poveikis Vakarams
Energetinė krizė: Dėl Irano grasinimų ir atakų Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja apie 20 % pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD), kuro kainos Europoje ir JAV šoktelėjo beveik dvigubai.
Tiekimo grandinių sutrikimai: Atakos prieš laivybą privertė krovinių gabentojus rinktis tūkstančius kilometrų ilgesnius maršrutus aplink Afriką, o tai drastiškai padidino transportavimo kaštus bei draudimo įmokas.
Infliacija: Kylant energijos ir logistikos kainoms, brangsta ir kasdienio vartojimo prekės, o tai apsunkina Vakarų centrinių bankų pastangas suvaldyti infliaciją.
Irano atsparumo pagrindas: „Tiksli masė“
Iranas sėkmingai išnaudoja „tikslios masės“ (precise mass) strategiją, kuri leidžia net ir sankcijų varžomai valstybei pasiekti strateginių tikslų:
Maža savikaina prieš brangią gynybą: Vienas Irano dronas „Shahed-136“ kainuoja apie 30 000–100 000 USD, tuo tarpu viena Vakarų naudojama „Patriot“ perėmimo raketa kainuoja 3–4 mln. USD. Tokia disproporcija finansiškai alina Vakarų gynybos biudžetus.
Gamybos atsparumas: Dronai gaminami naudojant komercinius komponentus, kurių tiekimo sunku išvengti sankcijomis. Mobilios gamyklos leidžia tęsti gamybą net ir po oro smūgių prieš pagrindinę infrastruktūrą.
Gynybos perkrova: Iranas naudoja dronų „spiečius“, kad kiekybiškai nustelbtų priešraketinės gynybos sistemas, kurios fiziškai nespėja pasigaminti pakankamai brangių raketų visiems taikiniams numušti.
Nors Izraelio ir JAV pajėgos sunaikino didelę dalį Irano balistinių raketų paleidimo įrenginių, dronų pajėgumai išlieka itin atsparūs ir toliau kelia grėsmę energetikos objektams bei prekybos keliams.
1. World News: Iran Puts Europe in Range by Firing at Distant Base. Holliday, Shelby; Lieber, Dov. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 23 Mar 2026: A6.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą