"Jau dešimtmečius skaičiuoja fiktyvių ūkininkų problema.
Vieša paslaptis, kad moliūgų, ridikų, ropių ir cukinijų plotai labai dažnai
deklaruojami tik dėl piniginių išmokų ir lengvatinio dyzelino, tačiau ir
šiemet, svarstant išmokų skyrimo tikslingumą, dėl moliūgų plotų tik lengvai
pagrūmota, tačiau iš sąrašų išmokoms gauti jie nebuvo išbraukti.
„Popierinės“ daržovės
Visai neseniai Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vykusiame
Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje
nubrėžtos gairės ateinančiam sezonui. Pagrindinis dėmesys skiriamas skaidriam
žemės valdymui ir kovai su piktnaudžiavimu susietąja parama, siekiant apsaugoti
šalies žemės ūkio sektorių nuo galimų Europos Komisijos finansinių korekcijų.
Labai skambiai buvo pranešta, kad moliūgų, cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų,
ropių auginimas Lietuvoje pastaraisiais metais tapo tikru galvos skausmu
kontroliuojančioms institucijoms. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA)
duomenimis, 2025 m. burokėlių, morkų, kopūstų plotai liko panašaus dydžio, o
štai šių daržovių plotai didėjo.
Pagrindinė problema, kad moliūgai ir kitos minėtos žemės
ūkio kultūros tampa „popierinės“ – auginamos ne dėl derliaus, o tik dėl
susietosios paramos išmokų. Dėl išaugusių deklaruojamų plotų NMA sugriežtino
patikras: reikalauja derliaus nuotraukų nuo 1 ha rizikingų daržovių, tikrina,
ar daržovės auginamos įdirbtoje dirvoje eilėmis ir vyrauja lauke.
Posėdyje po ilgų diskusijų, apsvarsčius įvairius pasiūlymus,
atsižvelgus į nustatomų pažeidimų lygį ir įvertinus gresiančias sankcijas
visiems ūkininkams, nutarta moliūgus palikti po didinamuoju stiklu ir
diskutuoti, kaip būtų galima sugriežtinti kontrolę, o cukinijų, baltųjų ir
juodųjų ridikų, ropių augintojams nebeskirti susietosios paramos išmokų.
Tik skamba gražiai
Tai, kas viešai buvo pateikta visuomenei, skamba gražiai ir
viltingai – štai kaip griežtai bus kovojama su vadinamaisiais sofos ūkininkais.
Tačiau jeigu prisiminsime, kada apskritai atsirado vadinamieji sofos ūkininkai,
labai greitai paaiškės, kad tokių kalbų girdėjome jau ir beveik prieš 30 metų.
Nuo to laiko „kovojama“ su neteisėtu tiesioginių išmokų pinigų pasisavinimu,
sulig kiekvienu naujai į postą atėjusiu žemės ūkio ministru dedamas apynasris
parazituojantiems ūkininkams, tačiau per kelis dešimtmečius to apynasrio
neįstengiama uždėti. Kodėl? Viešai ir garsiai kalbama, kad tokiu nelegaliu
pinigų šaltiniu naudojasi labai daug pačios valdžios žmonių ir jų giminaičių.
Auginamų daržovių plotai didėja tikrai įspūdingai.
Pavyzdžiui, 2018 m. moliūgų Lietuvoje buvo deklaruota 156 ha. 2024 m. – 1 910
ha, o 2025 m. jau beveik 2 500 ha. Žinoma, šioje statistikoje įskaityti ir
realiai auginamų moliūgų plotai, tačiau tikrieji augintojai jų beveik neplečia,
arba plečia nežymiai, juk juos kažkur reikės realizuoti. Specialistų teigimu,
Lietuvos vartotojų poreikiams (tiek žalių suvartojimui, tiek perdirbimui,
aliejui ir t. t.) užtektų keliasdešimt ha. Panaši situacija yra ir su kitomis
daržovėmis, kurioms nuo šiol nebus mokamos tiesioginės išmokos (ridikai,
cukinijos, ropės), tačiau moliūgų auginimas dėl išmokų toliau klestės.
Tegul nors vienus
metus kontroliuojančios institucijos iš esmės patikrina, ar augintojų
deklaruojamas ir metai iš metų didėjantis moliūgų plotas realiai atitinka
pagamintos produkcijos kiekius.
Jau bandė atkreipti dėmesį
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertei,
buvusiai ilgametei šios asociacijos vadovei Zofijai Cironkienei jau pabodo
nuolat kalbėti ir įrodinėti valdžiai, kad tokią bjaurią praktiką reikia
nutraukti, realiai užkirsti kelią vadinamiesiems sofos ūkininkams neteisėtai
gauti išmokas. „Jau ne vieną kartą kaip asociacija esame kreipęsi į ŽŪM, NMA,
atkreipdami dėmesį, kad kasmet po 500 ha ir daugiau didėja nesąžiningai
deklaruojamų atskirų daržovių rūšių plotai, tačiau radikalių kontrolės
priemonių nesiimama, – pasakoja Z. Cironkienė. – Juk dėl to labiausiai nukenčia
sąžiningi ūkininkai, prekinių daržovių pasiūla nedidėja, laukuose užariamas
arba rietuvėse paliekamas pūti nenuimtas derlius, taip didinant CO2 išmetimą,
vėjais paleidžiamas naudotas dyzelinas. Tokie pseudoaugintojai naudojasi
susietąja parama ir lengvatomis, kurios turėtų būti skiriamos prekinę
produkciją auginantiems ūkininkams.“
Skaičių kalba viską pasako
LDAA ekspertė Z. Cironkienė pateikia įdomios statistikos
apie tai, kiek apskritai yra superkama daržovių iš deklaruotų plotų.
Pavyzdžiui, iš deklaruotų moliūgų hektarų.
„Paanalizuokime praėjusių metų daržovių deklaravimo ir
supirkimo duomenis, – siūlo pašnekovė. – 2025 m. Lietuvoje buvo deklaruota 2
484 ha moliūgų, 1 769 ha juodųjų ir baltųjų ridikų, 648 ha cukinijų, 220 ha
ropių. Išanalizavę oficialius Žemės ūkio duomenų centro duomenis, matome, kad
moliūgų deklaruoti plotai sudarė 23,5 proc. viso daržovių deklaruoto ploto.
Kaip tai koreliuoja su daržovių supirkimo kiekiais? Daržovių, grybų, bulvių,
vaisių ir uogų supirkimo iš Lietuvos augintojų 2025 m. suvestinėje matome, kad
moliūgų buvo supirkta 533 t (tai būtų 15 ha prekinio ūkio produkcija) – tai
sudarė 0,7 proc. visų daržovių supirkimo.“
Z. Cironkienė pateikia ir ridikų skaičius, kurie dar
absurdiškesni: deklaruotas plotas buvo 16,7 proc. viso deklaruoto ploto, o supirkimas
tik 22 t – tai nesudaro net 0,1 proc. viso daržovių supirkimo kiekio. „Pagreitį
įgauna cukinijų ir ropių deklaravimas, – pabrėžia ekspertė. – Kol kas pernai
šios daržovės sudarė 6,1 ir 2,13 proc. viso deklaruoto daržovių ploto, o
supirkimas – cukinijų 240 t (8 ha prekinio ūkio produkcija, kai iš viso jų
deklaruojama 648 ha), tai sudaro 0,3 proc. viso daržovių supirkimo. Ropių
supirkimas toks menkas, kad duomenų suvestinėje iš viso nerodomas, greičiausiai
priskiriamas prie kitų daržovių.“
Z. Cironkienė įžvelgia ir tam tikrą grėsmę, jeigu minėtos
daržovės būtų išbrauktos iš susietąją paramą gaunančių daržovių sąrašo, –
nesąžiningi deklaruotojai persimestų prie kitų giminingų daržovių, tokių kaip
aguročiai ar patisonai, kurie Lietuvos rinkoje visai nepaklausūs ir jų
supirkimo kiekių suvestinėje iš viso nesimato.
Ko vartojame daugiausia?
LDAA ekspertė siūlo paanalizuoti ir palyginti tikrai
parduoti auginamų daržovių deklaruotus plotus ir superkamus kiekius.
„Iš realiai auginamų daržovių didžiausius plotus sudaro
burokėliai, nes jų paklausa didelė – ne tik vartoti šviežius, bet ir perdirbti.
2025 m. burokėlių buvo deklaruota 1 776 ha, tai apie trečdalį mažiau nei
moliūgų ir panašiai tiek, kiek ridikų. Tačiau derliaus supirkta 44 439 t, o tai
sudaro 16,8 proc. viso supirkto daržovių kiekio, – skaičių kalba pasakoja Z.
Cironkienė. – Morkų buvo deklaruota 652 ha, panašiai kaip ir cukinijų, tačiau
supirkta 11 998 t, arba 6,7 proc. viso supirkto kiekio. Pseudoauginimą galime
pademonstruoti ir kitais skaičiais: cukinijų augintojai iš deklaruotų 648 ha
pardavė 240 t derliaus, porų augintojai iš deklaruotų 10 ha – 213 t.
Tai per brangios
daržovės pašarams, per daug sąnaudų nuimant derlių, ekonomiškai nenaudinga,
todėl nėra rinkos.
Lengva patikrinti
Jau minėjome, kad šiemet atsisakyta skirti susietosios
paramos išmokas už ridikus, ropes, cukinijas, tačiau moliūgų augintojai jas vis
tiek gaus. Motyvuojama, kad auga moliūgų perdirbimas (aliejus, sėklos, kaip
dekoracijų naudojimas Helovynui). Į tokius motyvus Z. Cironkienė žvelgia
skeptiškai: „Ar tikrai tokių moliūgų plotų mums reikia aliejui, sėkloms,
Helovynui? Tegul į šį klausimą atsako institucijos, kurios priima sprendimą
remti šiuos pasėlius. Tegul nors vienus metus kontroliuojančios institucijos iš
esmės patikrina, ar augintojų deklaruojamas ir metai iš metų didėjantis moliūgų
plotas realiai atitinka aliejaus, sėklų pagamintos produkcijos kiekius,
pardavimus už adekvačią kainą realiems klientams. Kokioje apskaitoje ar
statistikoje atsispindi šios gamybos rezultatai ir galiausiai deklaruojamas
sukuriamas VED (valdos ekonominis dydis – red. past.). Jei ūkininkas,
deklaruodamas vis didėjančius plotus, iš gamybos priemonių gali parodyti tik
žolės smulkinimo agregatą, neturi tinkamų trąšų, augalų apsaugos priemonių,
sėklų pirkimo dokumentų, nevykdoma racionali sėjomaina, abejonių net nekyla,
kam deklaruojami šie plotai.“
„Deklaruoti žodžiais daug ką galima: gaminame aliejų,
sėklas, kurios tariamai yra populiari eksporto prekė, galinti konkuruoti su
Ukrainos ar kitų pietinių buvusių socialistinio bloko šalių tradicine
produkcija. Vis dėlto, ar ši produkcija iš tiesų pagaminama ir parduodama? Kokį
derlių galima gauti ir kokia produkcijos išeiga, jei pasėliuose nėra
elementarios agrotechnikos praktikos, nevykdoma optimali sėjomaina, pasėliai
apžėlę, – klausia ekspertė. – Net mėgėjas augintojas gali pasakyti, kaip
greitai moliūgai ar kitos moliūginės daržovės (kurių plotai taip pat didėja ir
auginamos tuose pačiuose plotuose) užsikrečia miltlige ir kitomis ligomis be
sėjomainos, augalų apsaugos. Pateikėme tik šviežiam vartojimui superkamos
produkcijos skaičius. Mūsų apskaičiavimu, šiuo metu Lietuvos rinka yra nepajėgi
supirkti daugiau kaip 50 ha auginamų moliūgų šviežiam vartojimui. Jei rasite
statistiką iš likusio 2 tūkst. ha moliūgų ploto, būtų ir mums įdomu
susipažinti.“
Kam dirbti?
Ar tai, kad šiemet atsisakyta skirti susietąją paramą ropių,
cukinijų, ridikų augintojams, reiškia, kad jos negaus ir tikri augintojai? „Dėl
nesąžiningų deklaruotojų tikrieji augintojai praranda apie pusę susietųjų
išmokų sumos. Manau, tikrieji augintojai, kurie produkciją, išbrauktą iš
sąrašų, augina pardavimui, nenukentėtų, nes jie ir toliau uždirbtų parduodami
produkciją, o už kitas daržoves gautų didesnes išmokas. Šiuo atveju nukentėtų
nesąžiningieji“, – sako Z. Cironkienė.
Pašnekovė ironizuoja: „Kam auginti grūdus ir rizikuoti
kaina, kai gali fiktyviai deklaruoti šimtus hektarų abejotinų daržovių, gauti
apie 500 eurų išmokų už 1 ha ir didesnę nei už grūdus ar pievas beakcizių
degalų normą, kurią naudoji ne žemės ūkio produktų gamybos reikmėms?
Prekiniuose ūkiuose daržovių plotai stagnuoja, nes susiduriama su daugybe
problemų, augalų apsaugos priemonių, investicijų stygiumi, konkurencija su kitų
šalių produkcija, kur auginimo sąlygos ir valdžios požiūris į augintojus yra
palankesnis.“
Per brangios pašarams
Šakių rajono Kriūkų seniūnijoje įvairias daržoves auginantis
ūkininkas Martynas Laukaitis moliūgus taip pat augina. Jis mano, kad Lietuvoje
tikrai užtektų iki 100 ha moliūgų, nors dabar deklaruojama beveik 2,5 tūkst,
ha. „Lietuvoje dabar, skaičiuojant su skirtais aliejui spausti, gali būti
auginama net keli šimtai ha moliūgų, – sako M. Laukaitis. – Vadinasi, vis tiek
arti 2 tūkst. ha yra fiktyvūs. Cukinijų dabar deklaruojama apie 250 ha, tačiau
mūsų vidaus rinkai reikėtų gal tik 10 ha. Vadinasi, 25 kartais daugiau. Beveik
visas juodųjų ridikų plotas yra fiktyviai deklaruojamas. Realiai mūsų rinkai
užtektų 1 ha.“
Paklaustas, gal moliūgai, ropės, gal kitos fiktyvios
daržovės gali būti naudojamos pašarams, M. Laukaitis atsako labai paprastai:
„Tai per brangios daržovės pašarams, per daug sąnaudų nuimant derlių,
ekonomiškai nenaudinga, todėl nėra rinkos.“
Tiesioginės išmokos yra mokamos už bendrai visų daržovių
deklaruotus plotus, padalijamos pagal hektarus. Vadinasi, kuo daugiau fiktyviai
deklaruotų plotų, tuo labiau mažėja finansinis krepšelis tikriesiems
ūkininkams.
Vadinamieji sofos ūkininkai
Tai žemės savininkai, nieko bendro neturintys su žemės ūkiu,
tačiau vienu ar kitu būdu įsigiję santykinai nedidelius plotus žemės ūkio
paskirties žemės ir juos tik deklaruojantys dėl tiesioginių išmokų ir galimybės
gauti lengvatinio dyzelino be akcizo. Gana dažnai dėl tikrintojų žemės plotai
apsėjami, apsodinami niekam nereikalingomis daržovėmis, kurios sulaukus
derliaus kartais net nenuimamos, o tiesiog apariamos. Kiti fiktyvūs ūkininkai
žemę nuomoja tikriems ūkininkams, kurie ją dirba, tačiau išmokas pasiima žemės
savininkai, kurie dažniausiai gyvena mieste ir, sėdėdami prie televizoriaus,
gauna pinigus už nieką.”
Nes Lietuvos žemė yra niekas, tinkamas tik vokiečių
poligonams. Va Graikijos žemė – čia daug vertas turtas. Todėl ten Ožiukas ir
kraustosi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą