“Premjerė Inga Ruginienė antradienį patvirtino, kad Varėnos
rajone pirmadienį sudužęs dronas buvo ukrainietiškas, skirtas atakuoti taikinį
Rusijoje.
Papildymai visame tekste
„Dronas, kirtęs mūsų oro erdvę ir įskridęs į Varėnos rajoną,
buvo ukrainiečių dronas ir jis susijęs su operacija, kurią ukrainiečiai vykdė
tą naktį, nukreiptą prieš Rusiją“, – žurnalistams antradienį po Nacionalinio
saugumo komisijos posėdžio sakė ministrė pirmininkė.
„Jau dabar galime tikrai sakyti, kad tai buvo nuklydęs
dronas“, – pridūrė ji.
Taip I. Ruginienė kalbėjo po to, kai pirmadienio rytą ant
Lavyso ežero Varėnos rajone nukrito į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas.
Kariuomenės radarai šio objekto neužfiksavo.
Krašto apsaugos sistemos duomenimis, ukrainietiškas dronas
galėjo pasiklysti dėl radijo kovos priemonių poveikio. Įtariama, kad minimas
dronas buvo skirtas atakuoti Primorsko uostą Rusijos šiaurės vakaruose.
I. Ruginienė pripažino, jog Lietuva susiduria su sunkumais
spartinant radarų įsigijimo terminus.
„Aš labai norėčiau, kad būtų prekybos centras, kaip dabar
mes einame apsipirkti pieno, duonos ar mėsos. Tai labai norėčiau, kad ir
gynybai būtų toks prekybos centras, į kurį galėtum tiesiog nueiti, išsirinkti
tai, ko tau reikia, ir čia ir dabar nusipirkti“, – kalbėjo premjerė.
„Deja, pasaulyje taip nėra ir įvairios šalys net gauna
kvotas tam tikrų įsigijimų – negali įsigyti net tiek, kiek yra užsakiusios.
Mes, kaip Vyriausybė, ką padarėme – mes užtikrinome rekordinį biudžetą gynybai.
Tai reiškia, kad pinigų yra, dabar mus stabdo pasauliniai pramonės pajėgumai“,
– teigė ji.
Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, pagrindinė
problema, kodėl Lietuvos vis dar nepasiekė papildomi radarai, yra gamybos
terminai.
„Pasaulinė gynybos pramonė iš esmės turi labai ilgus gamybos
terminus ir mes negalime gauti priemonių čia ir dabar. Tai yra pagrindinis
iššūkis, ką kiekviename formate – tiek NATO, tiek Europos Sąjungos – ir aš
asmeniškai pabrėžiu, ir premjerė akcentuoja, ir kiti kitų šalių vyriausybių
nariai tą patį sako“, – teigė ministras.
„Mes lygiai taip pat spaudžiam savo tiekėjus, savo
partnerius, aiškindami, kad mums netinka pristatymo datos, kad mes tada
peržiūrėsime sutartis, kad mes tada peržiūrėsime mokėjimus, jeigu jūs negalite
išpildyti savo sąlygų“, – pabrėžė R. Kaunas.
Pilnai veikianti sistema – 2030 metais
Ministras akcentavo, jog iki 2030 metų yra planuojama
sukurti pilną detekcijos ekosistemą, kuriai pernai nuspręsta skirti 500 mln.
Eur.
„Radarai yra skirtingi, jie nėra absoliutūs, kad nuo žemės
iki dangaus viską mato – jie turi savo techninius pajėgumus, savo veikimo
zonas. Jas sujungus visas į vieną bendrą tinklą, prijungus galbūt ukrainietišką
ar izraelietišką technologiją, akustines technologijas, prijungus duomenų
bazes, prijungus specialias kameras, (...) tai iki 2030-ųjų metų yra tikslas
sukurti detekcinę ekosistemą, kad gebėtume pasiekti nuo žemės iki dangaus“, –
teigė ministras.
„Tai yra technologinis iššūkis ir mes tuo klausimu dirbam.
Jeigu būtų, kaip ir premjerė sakė, galimybė nusipirkti radarą nuėjus į
parduotuvę, tai jau būtų padaryta vakar“, – antrino R. Kaunas.
Pasak kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro, tokie atvykstančių
radarų terminai jo taip pat netenkina, tačiau situaciją pakeisti sunku.
„Situacija yra tokia, kad kas buvo dešimtmečiais nedaroma
arba daroma fragmentiškai, mes turim padaryti per keletą mėnesių, per keletą
metų. Tai, be abejo, kaip vado, netenkina, kaip bet kurio piliečio netenkina.
Aš norėjau jau šiandien turėti visą pilnai uždengtą mūsų oro erdvę nuo bet
kokio objekto, kuris gali skristi į Lietuvos teritoriją. Tačiau vyksta
procesas, yra tam tikri niuansai objektyvūs, kur ne nuo mūsų labai priklauso“,
– komentavo kariuomenės vadas.
„Aišku, aš norėčiau, kad būtų greičiau (išvystyta oro
gynybos sistema – BNS), bet yra gyvenimas, kuris diktuoja savo tempą“, –
pridūrė jis.
G. Nausėda: Lietuva „lenktyniauja su laiku“
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekdama įsigyti
priemones geresnei oro erdvės apsaugai užtikrinti Lietuva „lenktyniauja su
laiku“.
„Be jokios abejonės, tai kelia papildomą grėsmę mūsų žmonių
sveikatai ir saugumui, todėl lenktyniaujame su laiku, stengiamės įsigyti tai,
ką greičiausiai galime įsigyti“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.
Prezidentas perspėjo, kad net ir turint visas priemones gali
nepavykti pasiekti šimtaprocentinio efektyvumo ginant Lietuvos oro erdvę.
„Šimtaprocentinio efektyvumo nepasiekia net ir ta valstybė
(Ukraina – BNS), kuri karo sąlygomis tobulina savo techniką, technologijas.
Tiesiog to neįmanoma padaryti, kaip ir neįmanoma padaryti Viduriniuose Rytuose,
kaip ir neįmanoma padaryti aplinkinėse valstybėse“, – teigė G. Nausėda.
Jo teigimu, vystant oro gynybos sistemą tikimasi ir Ukrainos
pagalbos.
Pernai į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai
„Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis. Pareigūnai nustatė, kad šie
dronai buvo nukreipti į Ukrainą, bet į Lietuvą pateko netyčia, kai ukrainiečiai
elektroninės kovos priemonėmis sutrikdė jų skrydžio kryptis.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, ginkluotės ir
karinės technikos įsigijimams 2026 metų gynybos biudžete numatyti 2 mlrd. Eur.
Krašto apsaugai Lietuva šiais metais yra numačiusi skirti
5,38% bendrojo vidaus produkto siekiantį finansavimą."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą