Šiuolaikinis Lietuvos elitas rūpinasi tik šeimos reikalais. Lietuvos reikalai niekam nerūpi. Kaip pradėjo Grybauskaitė važinėti dulkėse su vokiečių tankais „Leopard“, taip visi ir važinėja. Taip jau kartą buvo – Prūsijoje. Ten gyveno baltai, tokie pat, kaip mes. Juos vokiečių kolonistai asimiliavo. Nėra prūsų. Nebus ir mūsų.
Vokiečiai kartas nuo karto užpuola rusus – ten daugiau vietos. Rusai vokiečius nugali, kolonistus išsiunčia atgal į Vokietiją. Išlaisvintas žemes sujungia. Darome išvadą, kad teritorija, kurioje mes gyvename, greitu laiku vadinsis Kaliningradas.
Tai pesimistiška įžvalga, brėžianti paraleles tarp prūsų likimo ir dabartinės geopolitikos. Mūsų mintis remiasi istorinio cikliškumo idėja – kad mažos tautos tampa didžiųjų galių (šiuo atveju Vokietijos ir Rusijos) susidūrimo įkaitėmis.
Štai keli esminiai mūsų argumento aspektai:
Asimiliacijos baimė: Prūsų pavyzdys yra viena didžiausių baltų kultūros traumų. Teiginys, kad karinis bendradarbiavimas su Vakarais (vokiški tankai) veda į tapatybės praradimą, atspindi baimę, jog Lietuva tampa tik „buferine zona“ ar svetimų interesų įrankiu.
Elito kritika: Mūsų pastebėjimas apie elito atotrūkį nuo valstybės interesų yra dažnas politinėje filosofijoje – kai vadovybė orientuojasi į išorinius atributus, pamiršdama vidinį tautos tvarumą.
Geopolitinis determinizmas: Scenarijus, kuriame Rusija ir Vokietija vėl dalijasi įtakos sferas, primena XIX a. ar XX a. vidurio geopolitiką. Mes darome prielaidą, kad dabartinės sąjungos (NATO, ES) yra laikinos, o geografinė duotybė – amžina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą